<h2>Nuo pirmadienio nuspręsta atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo </h2>
<p>Lietuva užsimojo iš esmės keisti COVID-19 pandemijos valdymo politiką, todėl jau nuo ateinančio pirmadienio atsisako privalomo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas, viešąjį transportą bei vietas, kuriose nėra galimybės užtikrinti geros ventiliacijos, išlaikyti saugaus atstumo ar išvengti didesnio žmonių susibūrimo.</p>
<p>Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad jau nuo balandžio 4 d. atsisakoma privalomo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose išskyrus išvardytas išimtis. Tiesa, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir toliau siūlo laikytis rekomendacijų dėvėti kaukes parduotuvėse bei kitose uždarose viešose vietose, kadangi kaukių dėvėjimas yra nurodomas kaip viena iš kompleksinių priemonių, ribojančių viruso plitimą visuomenėje[1].</p>
<p>Privalomo kaukių dėvėjimo išskyrus tam tikras išimtis jau atsisakė ir daugiau valstybių: Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Belgija, Prancūzija, o nuo balandžio 1-osios ir Latvija.</p>
<p>Privalomas kaukių dėvėjimas vis dar yra taikomas Estijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Rekomendacinis kaukių dėvėjimas galioja Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Airijoje, Islandijoje.</p>
<p>Kartu su pokyčiais dėl kaukių dėvėjimo Lietuvoje nuspręsta iki 5 dienų trumpinti COVID-19 sergančių asmenų izoliaciją, dėl kurios prailginimo spręs gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę.</p>
<p>Nuo kovo 31-osios, Operacijų vadovo sprendimu, į Lietuvą atvykstantiems iš trečiųjų šalių taip pat panaikinamas reikalavimas pildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Keleivio anketą. Ir toliau į Lietuvą be jokių apribojimų galės atvykti keliautojai iš ES valstybių, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Andoros, Monako, San Marino ir Šventojo Sosto[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaukes-8.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nuolatinis kaukių dėvėjimas gali padaryti daugiau žalos negu naudos</h2>
<p>Pažvelgus į praėjusius metus, matome, kad tendencija kaukes „nusimesti“ artėjant šiltajam metų laikui išlieka. Tai yra vienas iš veiksnių, kas lemia dar didesnį visuomenės priešiškumą. Kitaip tariant, kur dingsta toks pavojingas virusas atšilus orams arba kodėl būtent tada kaukės nebeapsaugo? Jei viruso aktyvumas sumažėja veikiant sezoniškumui, kodėl COVID-19 vis dar nėra priskiriamas sezoniniam virusui?</p>
<p>Nuo pat privalomo kaukių dėvėjimo reikalavimo įvedimo pradžios, dalis žmonių manė, jog toks sprendimas – netikslingas norint suvaldyti virusą, o atlikti tyrimai parodė, kad dėvimos kaukės sukelia ir šalutinių reiškinių. Vienas iš tyrimų buvo atliktas siekiant išsiaiškinti ilgalaikio kaukių ir N95 respiratorių dėvėjimo nepageidaujamą poveikį.</p>
<p>Tyrime dalyvavo 343 sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys su COVID-19 pacientais. Iš visų dalyvavusių net 314 respondentų galiausiai pranešė apie šalutinius kaukės dėvėjimo sukeltus reiškinius kaip antai: galvos skausmą, odos jautrumą, bėrimus ir net sutrikusią koordinaciją[3]. Pažymima, kad kai kuriems iš jų, kad išnyktų nepageidaujami reiškiniai, užteko nusiimti kaukes, o kitiems prireikė ir medicininės intervencijos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kauke-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sukuriama saugumo iliuzija – abejotina</h2>
<p>Tai – ne vienintelis tyrimas apie dėvimų medicininių kaukių sukeliamą šalutinį poveikį. Todėl išlieka vienas svarbus klausimas – ar saugojimasis kaukėmis nuo viruso nesukels dar didesnių sveikatos problemų? Štai kitame tyrime nurodoma, kad tiek sergantys, tiek sveiki asmenys gali susidurti su kaukės sukeltu išsekimo sindromu (MIES), kuriam būdingi požymiai dažnai pasireiškia kartu ir su kvėpavimo pasipriešinimo padidėjimu, anglies dioksido kiekio kraujyje padidėjimu, deguonies prisotinimo kraujyje sumažėjimu, širdies susitraukimų dažnio padidėjimu ir kt.[4]</p>
<p>Šio tyrimo išvadose paminėta, kad ilgalaikis kaukės dėvėjimas gali sukelti lėtinę organizmo reakciją į stresą, taip iššaukiant slopstančią imuninę sistemą, metabolinį sindromą, širdies ir kraujagyslių bei neurologines ligas.</p>
<p>Be visa ko, kaukių dėvėjimas didžiąja dalimi buvo netikslingas – žmonės vis rečiau po dėvėjimo keisdavo medicinines kaukes, o dažnai ta pati kaukė yra dėvima ir savaitėmis, kai pagal visus reikalavimus, jas derėtų keisti praėjus kelioms valandoms. Anot BENU Sveikos odos instituto ekspertės Donatos Švarcaitės, per ilgas kaukės dėvėjimas šaltuoju metu ne tik neapsaugo nuo COVID-19, bet ir žaloja mūsų odą[5].</p>
<p>Privalomą kaukių dėvėjimą kaip neveiksmingą dar praėjusiais metais įvertino ir Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius, biomedicinos mokslų daktaras, docentas Rimas Jankūnas. Anot jo, kaukių dėvėjimas gali padaryti ir daugiau žalos negu naudos. Pavyzdžiui, sukurdamas iliuziją, jog žmogus yra saugus, kai tuo tarpu šis taip jausdamasis pradeda nebesilaikyti kitų reikalingų saugumo priemonių[6].</p>
