<h2>Finansavimas rinkimų komitetams – beprasmis?</h2>
<p>Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija nemėgsta konkurencijos ir nėra nusiteikusi dalintis pinigų. Šios frakcijos politikai pareiškė nesutinkantys su prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymais dėl finansavimo skyrimo rinkimų komitetams, todėl kviečia atmesti jo veto dėl Politinių organizacijų įstatymo. Šis prezidento veto buvo „užmarinuotas" visai vasarai, nors įstatymas įsigaliojo jau rugsėjo 1-ąją, tad beveik neabejojama, kad dabar Seimas sieks kiek įmanoma toliau nukelti artėjančius savivaldos ir tiesioginius merų rinkimus. Jų preliminarią datą siūloma tvirtinti vėliausią įmanomą – kovo 5 dieną.</p>
<p>Užuosdami konkurenciją dėl finansavimo, liberalai užsimojo „padaryti tvarką“ ir sieks, kad iki šiol tik partijoms dosniai dalintų pinigų negautų rinkimų komitetai. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė nemanantis, kad nedideli, lokalūs ir vienalaikiai politiniai dariniai nusipelno valstybės dotacijų. </p>
<blockquote>
<p>„Partijos veikia visoje Lietuvoje, nors rinkimų sąrašus sudaro nebūtinai visose savivaldybėse. Tuo metu rinkimų komitetai dažniausiai sąrašą formuos vienos savivaldybės ribose, ne visoje šalyje. Manau, vienoje savivaldybėje veikiantys komitetai jokiu būdu negali prilygti politinėms partijoms“, – pirmojo Seimo rudens posėdžio metu teigė E. Gentvilas[2].</p>
</blockquote>
<p>E. Gentvilo pavaduotoja Edita Rudelienė pastebėjo, kad toks sprendimas skirti lėšų rinkimų komitetams esą net nėra logiškas, mat būtų įmanomas tik šauniai jiems pasirodžius didmiesčiuose.</p>
<p>„Savivaldos rinkimuose iš šalyje registruotų visų rinkėjų dalyvauja apie pusė, tai yra 1,2 mln. balso teisę turinčių piliečių. Vadinasi, komitetui reikėtų gauti 24 tūkst. balsų, kad užsitikrintų valstybės asignavimus – tokia sėkmė praktiškai įmanoma turbūt tik Vilniuje. Todėl Prezidento siūlymas vetuotame įstatyme yra beprasmis“, – teigė ji[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas-emilijabarcyte0101-1-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Iš naujo bus svarstomas Politinių organizacijų įstatymo projektas</h2>
<p>Prezidentui G. Nausėdai Seimui grąžinus svarstyti Politinių organizacijų įstatymo projektą, kuriuo siūloma supaprastinti politinių komitetų steigimo sąlygas ir numatyti jiems valstybės biudžeto finansavimą, jo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigė, esą tokį sprendimą šalies vadovas priėmė, nes jam kilo klausimų, kodėl priimant šį teisės aktą nebuvo paaiškinta, kokiu tikslu kilo būtinybė artėjant 2023 m. savivaldybių ir merų rinkimams reikšmingai didinti visuomenei įprastą ir jau nusistovėjusį minimalų visuomeninių rinkimų komitetų steigėjų skaičių[4].</p>
<p>P. Mačiulis pažymi, kad prezidento teigimu, toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų steigimo galimybėms, taip pat ir galimybėms jų nariams dalyvauti rinkimuose į politinę atstovaujamąją instituciją.</p>
<blockquote>
<p>Prezidentas įsitikinęs, kad toks teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų į vietos savivaldą ir Europos Sąjungos reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių, atstovaujančių skirtingas pasaulėžiūras ir ateities vizijas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rinkimai-2-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Siūlo palikti tokį patį politinių komitetų steigėjų skaičių</h2>
<p>Prezidentas siūlo nustatyti tokį patį politinių komitetų steigėjų skaičių, koks jis buvo nustatytas iki šiol steigiant visuomeninius rinkimų komitetus[4]:</p>
<p>- politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti būtų būtina, kad jį steigtų ne mažiau negu dvigubas Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius steigėjų;</p>
<p>- politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero rinkimuose, įsteigti būtų būtina, kad jį steigtų ne mažiau negu dvigubas toje savivaldybėje renkamų tarybos narių ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičius.</p>
<p>Siūlyme numatyta palikti valstybės biudžeto asignavimus tiems politiniams komitetams, kurie tuose savivaldybių tarybų rinkimuose, pagal kurių rezultatus paskirstomi valstybės biudžeto asignavimai, yra gavę ne mažiau kaip 10 proc. mandatų, o politiniams komitetams, kurie dalyvauja rinkimuose į Europos Parlamentą, yra gavę ne mažiau kaip vieną mandatą.</p>
<p>Seimo posėdyje projektas bus svarstomas jau rugsėjo 15-ąją.</p>
<h2>Veto svarstys jau įsigaliojus įstatymui?</h2>
<p>Pasak Seimo narės Agnės Širinskienės, vetuodamas politinių organizacijų įstatymą prezidentas siekė užtikrinti rinkimų komitetų teises, kurias valdantieji nusprendė gerokai apkarpyti vardan konkurentų gretų sumažėjimo. Kitaip tariant, su rinkimų komitetais buvo susidorota įvedant nepagrįstai didelius reikalavimus komitetų steigėjų skaičiui. Jie prilyginti partijoms, nors finansavimas jiems nesuteiktas.</p>
<p>O štai prezidentui dar liepos 15-ąją paskelbus apie savo veto, valdantieji sau ramiai gyveno atostogų režimu nepaisydami to, kad vetuojamas įstatymas įsigalioja jau nuo rugsėjo 1 d.</p>
<p>Anot parlamentarės A. Širinskienės, dabar keisti vetuoto įstatymo tekstą Seimas gali tik ta apimtimi, kurią pasiūlė G. Nausėda.</p>
<blockquote>
<p>„Kaip žinia, Prezidentas negalėjo numatyti, kad liepos mėnesio veto bus svarstomas tik po kelių mėnesių, rugsėjo 10, kai Seimo priimtame įstatyme numatyta šio įsigaliojimo data – rugsėjo 1. Tad įsigaliojimo datos su savo veto nekoregavo. Dabar keisti vetuoto įstatymo tekstą Seimas gali tik ta apimtimi, kiek pasiūlė Prezidentas. Tad toks teisinis įsigaliojimo datos rebusas Seimo laukia iš pat pirmos dienos“, – savo feisbuko paskyroje dalinosi A. Širinskienė.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sirin-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sieks nukelti savivaldos rinkimus</h2>
<p>Nenumaldomai artėjant savivaldos rinkimams ir dar šiandien neturint aiškių gairių, kaip jie vyks, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė juos nukelti vėliausiai galimai datai ir juos paskelbti 2023 m. kovo 5 d.[5]</p>
<p>Šią datą parlamento vadovė pasiūlė atsižvelgdama į tai, kad iki šiandien esą nebuvo aišku, kokie reikalavimai bus keliami visuomeniniams rinkimų komitetams. Pasak jos, Rinkimų kodeksas taip pat numato, kad eilinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus Seimas skelbia ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos. </p>
<blockquote>
<p>Nerimą kelia ir tai, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos įgaliojimai baigsis jau visai netrukus, o 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti nuo 2023 m. vasario 8 d. iki kovo 8 d.</p>
</blockquote>
<p>Jei Seimas rugsėjo 20 d. pritars šiam siūlymui, nutarimas įsigalios nuo spalio 8 d.</p>
<h2>Pasiūlė laikiną išeitį komitetams</h2>
<p>Prezidentas priėmė sprendimą vetuoti Rinkimų kodeksą ir grąžinti jį Seimui siūlydamas nustatyti laikiną išimtį komitetams, kad per 2023 m. rinkimus jiems dar nebūtų taikomas reikalavimas būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos[7].</p>
<p>Vyriausiuoju prezidento patarėju dirbantis P. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad toks sprendimas yra būtinas, kadangi Politinių organizacijų įstatymas įsigalioja jau nuo rugsėjo 1-osios, tad komitetai gali ir nesuspėti užsiregistruoti rinkimams.</p>
<blockquote>
<p>Nepaisant to, kad Seimas yra numatęs išimtį komitetams artimiausiems savivaldos rinkimams Politinių organizacijų įstatyme, tačiau jis negali pakeisti konstituciniame Rinkimų kodekse įrašyto įpareigojimo[7].</p>
</blockquote>
<p>Dar vienas sunkumas, su kuriuo susidurta – tai Politinių organizacijų įstatymo įsigaliojimas (kuris, kaip žinia, įsigaliojo nuo rugsėjo 1-osios, o tai yra 6 mėnesių laikotarpis iki artimiausių rinkimų). Kol šis įstatymas nebuvo įsigaliojęs, nei politinės partijos, nei rinkimų komitetai negalėjo būti steigiami.</p>
