Liberalai ir P. Auštrevičius ragina nedelsiant nutraukti rusiško kuro importą, o ne laukti 2027-ųjų

Liberalų sąjūdis spalio 14 d. socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad europarlamentaro Petro Auštrevičiaus iniciatyva grupė Europos Parlamento narių kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką António Costą ir visų 27 ES šalių vyriausybes. Jie ragina nedelsiant nutraukti rusiško iškastinio kuro importą, o ne laukti 2027 m. terminų. Kreipimasis paskelbtas išvakarėse spalio 15–16 d. ES viršūnių susitikimo Briuselyje ir tą pačią dieną, kai Ukrainos pareigūnai pranešė apie apribotą „Starlink“ ryšį ir sutrikusį dalijimąsi JAV žvalgybos informacija.

Ką parašė liberalai

Įrašas prasideda raginimu: „Raginame užtikrinti visišką rusijos iškastinio kuro embargą.“ Pasak partijos, kreipimesi pabrėžiama, kad tokia parama Ukrainai „ypač reikalinga vertinant pastarųjų dienų JAV prezidento D. Trumpo administracijos veiksmus“.

Įraše cituojamas pats P. Auštrevičius: „Pastarųjų dienų barbariškos rusijos atakos balistinėmis raketomis ir dronais nukreiptos būtent prieš Ukrainos energetiką ir civilius gyventojus.“ Jis taip pat rašo, kad „Ukrainos vadovai praneša, kad JAV apribojo arba nutraukė dalijimąsi žvalgybine informacija, smarkiai sutrikdyta prieiga prie „Starlink“ ryšio“, ir priduria: „Patvirtinta ši informacija reikštų ne ką kitą, o tiesioginę Ukrainos išdavystę.“

Pagrindinis reikalavimas – terminai: „ES šalys savo vamzdynais ir uostais turi liautis importuoti rusijos iškastinį kurą nedelsiant, o ne kažkada 2027 metais, su papildomomis importo terminų pratęsimo sąlygomis.“ Europarlamentaras vardija ir konkrečias valstybes: „Kiekviena ES valstybė, įskaitant Vengriją, Slovakiją, Prancūziją, Ispaniją, Belgiją ir kitas, turi savo pavyzdžiu įrodyti, kad nei suskystintų dujų srautai jų uostuose, nei naftos upeliai „Družbos“ ir kitais vamzdynais nėra brangesni už Ukrainos žmonių gyvybes.“

Įraše taip pat rašoma, kad EP narių grupė ragina patvirtinti, jog ES nedarys nuolaidų Rusijai, kol nebus pasiektos tvarios paliaubos, o Ukrainai atlyginta už karo nusikaltimus, įskaitant reparacijas. Kiek europarlamentarų pasirašė kreipimąsi ir kas jie, įraše nenurodyta.

Kas vyksta: Starlink, žvalgyba ir atakos

P. Auštrevičius kalba apie kelias pastarųjų dienų žinias. Spalio 11–12 d. Rusijos atakose visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonių, buvo smogta energetikos objektams keliuose regionuose, tarp jų Charkivo šiluminei elektrinei, rašė „The Kyiv Independent“. Spalio 14 d. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad be įspėjimo buvo apribotas kariuomenės naudojamų „Starlink“ terminalų veikimas: ryšys nutrūkdavo terminalams judant didesniu nei apie 160 km/h greičiu.

„The Washington Post“ rašė, kad JAV pareigūnai savaitgalį perspėjo Ukrainos kolegas, jog administracija gali sustabdyti dalijimąsi žvalgybos informacija. D. Trumpas antradienį neigė, kad dalijimasis nutrauktas, o Ukrainos pareigūnai teigia, kad bendradarbiavimas tęsiasi. Todėl P. Auštrevičius ir rašo sąlygine forma – „patvirtinta ši informacija“. Ar „Starlink“ apribojimai susiję su diplomatiniais nesutarimais, viešai nepatvirtinta.

Tai jau antras europarlamentaro pasisakymas per kelias dienas: spalio 12 d. jis kritikavo D. Trumpo leidimą prekiauti rusišku dyzelinu, o europarlamentarė Rasa Juknevičienė atsakė į D. Trumpo teiginį apie 250 mlrd. dolerių, kuriuos ES neva sumokėjo Rusijai už energiją.

Ar ES dar perka rusišką kurą?

Taip, nors mažiau nei iki karo. ES Taryba 2026 m. sausio 26 d. galutinai priėmė reglamentą dėl rusiškų dujų atsisakymo, prieš balsavo tik Vengrija ir Slovakija. Pagal jį suskystintos gamtinės dujos (SGD) pagal trumpalaikes sutartis uždraustos nuo balandžio 25 d., vamzdynų dujos – nuo birželio 17 d. SGD pagal ilgalaikes sutartis draudžiamos nuo 2027 m. sausio 1 d., vamzdynų dujos – nuo 2027 m. rugsėjo 30 d., o šalims, nespėjančioms užpildyti saugyklų, – iki lapkričio 1 d. Būtent šias išlygas ir vėlesnius terminus kritikuoja europarlamentarų grupė.

Kol galioja ilgalaikės sutartys, SGD importas net išaugo. „Kpler“ duomenimis, apie kuriuos liepą rašė „Financial Times“, per 2026 m. pirmąjį pusmetį ES įsigijo rekordinį kiekį SGD iš Jamalo gamyklos – beveik 10 mln. tonų. Daugiausia pirko Prancūzija, Belgija ir Ispanija, t. y. tos pačios šalys, kurias įraše vardija P. Auštrevičius. 77.lt yra rašęs, kaip Prancūzija tapo didžiausia rusiškų SGD pirkėja ES.

Su nafta situacija kita. Jūra gabenamai rusiškai naftai ES embargas galioja nuo 2022 m. pabaigos, tačiau naftotiekiu „Družba“ ji pagal išimtį teka į Vengriją ir Slovakiją. Šiemet tiekimas buvo sutrikęs, o Vengrija dėl to grasino blokuoti sankcijas. Europos Komisija planavo pasiūlyti visišką rusiškos naftos importo draudimą iki 2027 m. pabaigos, tačiau „Euronews“ kovą pranešė, kad pasiūlymas atidėtas dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir išaugusių kainų.

Kitų pozicijos

Vengrija ir Slovakija dujų draudimą ginčija ES Teisingumo Teisme ir teigia, kad energetika yra nacionalinė kompetencija, o toks draudimas iš esmės yra sankcija, kuriai reikia visų šalių pritarimo. Jos yra grasinusios kreiptis į teismą ir dėl naftos draudimo. Europos Komisija yra pripažinusi, kad jūros neturinčioms šalims reikia laiko rasti kitų tiekėjų.

P. Auštrevičiaus frakcija „Renew Europe“ spalio 13 d. JAV ir Rusijos dyzelino sandorį pavadino dovana Putinui ir pareiškė, kad Europos energijos rinkos atvėrimas rusiškiems produktams nesvarstomas. ES vadovai į viršūnių susitikimo išvadų projektą įrašė apgailestavimą dėl JAV sprendimo sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui.

Kas toliau

Europos Vadovų Taryba posėdžiauja spalio 15–16 d. Briuselyje, penktadienį darbotvarkėje – parama Ukrainai, susitikime dalyvaus Volodymyras Zelenskis. Pirmoji diena skirta energijos kainoms, kurios dėl karo Artimuosiuose Rytuose išaugo, todėl ankstesnio draudimo idėja susidurs su šalių nerimu dėl tiekimo ir kainų.

Spalio 19–22 d. Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje vertins viršūnių susitikimo rezultatus. Kol teisės aktai nepakeisti, galioja dabartiniai terminai: SGD pagal ilgalaikes sutartis – iki 2027 m. sausio 1 d., vamzdynų dujos – iki 2027 m. rudens. Daugiau apie partiją – Liberalų sąjūdžio ir P. Auštrevičiaus puslapiuose, apie kitus atstovus Briuselyje – Lietuvos europarlamentarų sąraše.