PiS laimi Lenkijos parlamento rinkimus
Aiškėja Lenkijoje sekmadienį vykusių parlamento rinkimų rezultatai. Jau suskaičiuota virš 20 proc. visų rinkimų apylinkių balsų. Remiantis šiais pirminiais balsavimo rezultatais, valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atstovai laimės daugiausiai vietų parlamente, tačiau vargu, ar užsitikrins daugumą ir galimybę formuoti koaliciją[1].
Nacionalinė rinkimų komisija skelbia Seimo rinkimų rezultatus nuo suskaičiavus 63,03 proc. balsų:
Teisė ir teisingumas (PiS) – 37,52 proc.
Pilietinė koalicija (KO)– 28,58 proc.
Trečiasis kelias – 14,42 proc.
Naujoji kairė – 8,33 proc.
Konfederacja– 7,27 proc.
Nepartinė vietos savivalda – 1,91 proc.
Likusieji – 1,97 proc.
Dar vakar, užsidarius balsavimo apylinkėms paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos duomenimis, už PiS balsavo 36,8 proc. rinkėjų, o dar 31,6 proc. – už PO. 13 proc. rinkėjų balsavo už „Trečiąjį kelią“, kurį sudaro Lenkijos valstiečių partija (PSL) ir „Lenkija 2050“, o 8,6 proc. – už „Naująją kairę“. Dar 6,2 proc. balsavo už kraštutinės dešinės „Konfederaciją“, o 2,4 proc. – už „Nepartinius vietos valdžios aktyvistus“ (BS). 1,2 proc. lenkų savo balsą atidavę už „Lenkiją yra viena“ (PJJ), o 0,2 proc. – už kitas, mažesnes partijas[2].
Remiantis dabartiniu balsų pasiskirstymu, PiS gali gauti 200 vietų 460 vietų parlamente, tačiau iki 231 vietos, reikalingos daugumai, jiems dar šiek tiek trūks. Be to, tikėtina, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, kurios lyderis jau pripažino, kad jos rezultatai buvo kur kas prastesni nei tikėtasi, nelabai padės dabartiniams valdantiesiems.
D. Tuskas džiūgauja, tačiau PiS neketina pasiduoti
Šiuose rinkimuose rinkėjai buvo itin aktyvūs. Remiantis preliminariais duomenimis, rinkėjų aktyvumas tikriausiai siekė 72,9 proc., o tai yra didžiausias aktyvumas Lenkijoje nuo pat komunizmo žlugimo 1989 m. „Ipsos“ duomenys rodo, kad šį kartą balsuoti itin aktyviai ėjo jaunesnė visuomenės dalis – 18-29 m. piliečiai.
Galbūt toks jaunesnių lenkų aktyvumas ir nulėmė rezultatus. O jais itin džiaugiasi PO lyderis D. Tuskas, kuris jau skambiai pareiškė, kad atėjo partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) valdymo pabaiga.
„Šiandien esu laimingiausias žmogus žemėje. Žinau, kad mūsų svajonės buvo dar ambicingesnės, (…) bet niekada gyvenime nebuvau laimingesnis būdamas antroje vietoje. Laimėjo Lenkija, laimėjo demokratija. Pakeitėme juos valdžioje. Iškovojome laisvę, iškovojome demokratiją, iškovojome savo mylimą Lenkiją“, – pareiškė D. Tuskas.
Tačiau PiS dar tikrai nekelia baltos vėliavos ir neketina pasiduoti. Kaip teigia valdančiųjų lyderis Jaroslawas Kaczynskis, jo partija ir toliau darys viską, ką gali, kad įgyvendintų savo programą.
J. Kaczynskis nors ir akcentavo, kad dar neaišku ar „Teisė ir teisingumas“ dar vieną kadenciją bus valdžioje, bet pabrėžė, kad PiS neleis Lenkijai prarasti tai, kas svarbiausia – nepriklausomybės ir teisės patiems spręsti savo likimą.
Savo ruožtu dabartinis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigia, kad jo partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) ir toliau mėgintų suformuoti vyriausybę, jeigu tik tai pavestų atlikti prezidentas.
„Jeigu prezidentas patikės šią misiją laimėjusios partijos kandidatui, be abejo mes bandysime suformuoti stabilią vyriausybę, kuri vestų Lenkiją per sunkumus, su kuriais susidursime“, – sakė M. Morawieckis.
Be to, jis minėjo, kad pirmadienį paaiškėję rezultatai gali skirtis nuo apklausos duomenų, o tada mandatų skaičius ir perspektyvos būtų kitokios.
Paklaustas, su kokiomis partijomis PiS galėtų suformuoti koaliciją, M. Morawieckis sakė, kad būtų kalbamasi su tomis politinėmis jėgomis, su kuriomis sutampa Lenkijos vizija ir kurios supranta, kad valstybės labui reikalinga stabili vyriausybė. Tačiau, anot jo, taip vadinamą vaivorykštės koaliciją vienytų tik neapykanta „Teisei ir teisingumui“.
Jis turėjo omenyje galimą trijų pagrindinių opozicijos partijų koaliciją, sudarytą iš „Piliečių koalicijos“ (KO), „Trečiojo kelio“ (TD) ir „Naujosios kairės“ (NL). Remiantis apklausos rezultatais, šios partijos gali tikėtis 248 mandatų ir sudaryti daugumą.
Tačiau D. Tuskas, kalbėdamas apie būsimą prezidento Andrzejaus Dudos sprendimą skirti ministrą pirmininką, sakė, kad prezidentas turi teisę nurodyti asmenį, kurį laiko tinkamu kandidatu formuoti vyriausybę, tačiau neabejojo, kad prezidentas pasirinks teisingai.
„Netikiu tokia neabejotinai bloga prezidento A. Dudos valia. Jis jau tiek metų yra prezidentas. Manau, kad jis parodys protą ir atsakomybę“, – teigė D. Tuskas.
Tikėtina, kad referendumas neįvyko
Kartu su parlamento rinkimais Lenkijoje buvo surengtas ir referendumas dėl net keturių itin svarbių klausimų. Rinkėjų buvo klausiama, ar valstybinės įmonės turėtų būti privatizuotos, ar turėtų būti didinamas pensinis amžius, ar turėtų būti išardyta pasienio tvora su Baltarusija, ar Lenkija turėtų priimti daugiau migrantų iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Remiantis dabartiniais duomenimis jau aišku, kad referendumas laikomas neįvykusiu, nes jame balsavo nepakankamai žmonių. Nors parlamento rinkimuose savo balsą atidavė 72,9 proc. lenkų, referendume tai padarė tik apie 40 proc. O tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, rinkėjų aktyvumas jame turi būti didesnis nei 50 proc[3].
O šis referendumas dar iki balsavimo buvo vertinamas itin prieštaringai. PiS teigė, kad jis leis Lenkijos visuomenei galutinai atsakyti į svarbius klausimus, tačiau opozicija ir daugelis ekspertų kaltino PiS, kad ji referendumą naudoja kaip priemonę rinkėjams mobilizuoti.
Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad keturių klausimų temos buvo parinktos ne siekiant pasiūlyti tikrą politinį pasirinkimą, bet paremti PiS išpuolius prieš opoziciją.
Kai kurios politinės jėgos net ragino lenkus boikotuoti referendumą, o atvykus į rinkimų apylinkes pareikšti, kad nori gauti tik parlamento rinkimų biuletenius.
Atsižvelgiant į maždaug 33 procentinių punktų rinkėjų aktyvumo skirtumą rinkimuose ir referendume, atrodo, kad beveik pusė balsavusių lenkų rinkėjų pasinaudojo šiuo pasiūlymu.
