Lenkijoje vyko savivaldos rinkimai, juose balsavo ir lietuviai
Praėjusį sekmadienį Lenkijoje įvyko vietos savivaldos rinkimai. Agentūros „Ipsos“ surengtos balsavusių rinkėjų apklausos duomenimis, Lenkijoje vietos valdžios rinkimus nedidele persvara laimi konservatyvi Teisės ir teisingumo partija (PiS), surinkusi 34,27 proc. balsų, nors oficialūs rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti po kelių dienų.
Antroje vietoje šiuo metu yra Lenkijos premjero Donaldo Tusko centristinė Piliečių koalicija (KO), surinkusi 30,59 proc. rinkėjų balsų, o trečioje vietoje – jos sąjungininkai iš Trečiojo kelio su 14,25 proc. rinkėjų balsų. Nacionalistinę Konfederaciją kol kas yra parėmę 7,23 proc. rinkėjų, o Kairę – 6,32 proc. piliečių.
Tyrimo duomenimis, rinkėjų aktyvumas vietos valdžios rinkimuose sudaro 51,5 proc. ir yra kiek mažesnis nei paskutinių rinkimų metu: 2018 metais pirmajame vietos valdžios rinkimų rate dalyvavo 54,9 proc. rinkėjų.
Savivaldos rinkimuose, teritorinių vienetų gyventojai renka vietos valdžios atstovus. Visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu penkerių metų kadencijai yra renkami valsčių tarybų, apskričių tarybų, vaivadijų asamblėjų nariai. Be to, visoje šalyje vyksta merų, miestų merų ir kaimų vadovų rinkimai.
Šiuose savivaldos rinkimuose savo balsą atidavė ir lietuviškų Lenkijos miestų, miestelių bei kaimelių gyventojai, kurie išsirinko tiek merus, tiek ir savivaldos tarybų narius.
Lietuviškieji Lenkijos kraštai išsirinko savo vadovus bei tarybos narius
Lietuviškame Punsko valščiuje viršaičiu išrinktas Vytautas Liškauskas. Jis buvo vienintelis kandidatas, tad už jį balsavo 99,9 proc. vietos rinkėjų, įvertinus 42,99 proc. siekiantį rinkėjų aktyvumą.
Į Punsko miesto tarybą tarybą taip pat buvo išrinkti 15 narių: tai Jūratė Kraužlienė, Robertas Makrickas, Petras Balevičius, Robertas Malkinskas, Jolanta Susčevičienė, Jurgis Rėkus, Juozas Vaznelis, Jonas Gelažauskas, Elena Vailonienė, Iwona Aponik, Gvidonas Kniza, Petras Bogdanavičius, Birutė Valinčienė, Robertas Makauskas, Anelė Kliučinskaitė. Apskrities taryboje Punsko valsčių atstovaus Antanas Baudys, Jolanta Mailauskaitė-Vektorienė, Božena Bobinienė[1].
Tačiau Punskas buvo bene vienintelis, didelę lietuvių populiaciją turintis miestas, kurio balsavimo rezultatuose akivaizdžiai pastebimas tam tikras lietuviškumas. Kiti kraštai, kuriuose gausu Lenkijos lietuvių, tuo pasigirti negalėjo.
Dėl Seinų mero posto antrame ture toliau varžysis Joanna Ras, surinkusi 45,6 proc. rinkėjų balsų bei Dariuszas Adamas Lostowkis, surinkęs 31, 63 proc. rinkėjų balsų.
Seinų gyventojai taip pat išsirinko tarybos narius, o čia šį kartą figūruoja lenkiškos pavardės[2]. Jais taps Kamilis Klimetas, Zbigniewas DeMezeris, Mariola Karpinska, Kamilis Laurynas, Marekas Zborowskis-Weychmanas, Grzegorzas Gorlo, Romanas Rynkowskis, Przemyslawas Turowskis, Wojciechas Faltynowiczas, Zdzislawas Przelomiec, Anna Ruszewska, Wioletta Wawrukiewicz, Jacekas Juszkiewicz, Jaroslawas Kowalewski, Bogdanas Bezdzieckis, Andrzej Luczaj, Jaroslawas Schabienskis, Grzegorz Izbicki, Tadeuszas Czerwieckis, Piotras Rydzewskis, Filipas Olszewskis, Karolis Kornelukas, Adamas Olowniukas.
Suvalkų gyventojai sekmadienį taip pat neišrinko naujo mero, balsavimas persikels į antrąjį turą, kuriame varžysis Czeslawas Renkiewiczius, kuris sulaukė 48,35 proc. gyventojų palaikymo, ir Jacekas Juszkiewiczius, už kurį balsavo 22,95 proc. rinkėjų.
Suvalkų taryboje taip pat dirbs 15 tarybos narių[3]. Jais taps Justyna Korenkiewicz, Andrzejus Szymulewskis, Marekas Dziatkowskis, Andrzejus Chlebusas, Maria Bogdana, Zbigniewas Kleszczewskis, Wieslawas Pietrolaj, Witoldas Kowalewskis, Rafalas Bukowskis, Tadeuszas Cholko, Malgorzata Dojnikowska, Marcinas Gnrny, Marcin Halicki, Slawomiras Bielski, Bozena Bacewicz.
Lietuvių Lenkijoje – gerokai mažiau nei lenkų tautybės piliečių Lietuvoje
Oficialiais duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 62 000 lietuvių. Daugiausia lietuvių yra Punsko savivaldybėje, kur gyvena apie 80 proc. gyventojų iš Lietuvos.
Seinų mieste ir valsčiuje gyvena dar apie 30–40 proc. visų lietuvių Lenkijoje, o Suvalkuose suskaičiuojama dar apie 10 000–12 000 lietuvių[4].
Tačiau tai nėra galutinis skaičius. Dalis Lenkijos lietuvių migruoja, keičia gyvenamąją vietą ir yra plačiai pasklidę po visą Lenkiją, ypač po šiaurinę ir pietvakarinę jos dalį. Lietuvių bendruomenės įsikūrusios ir Gdanske, Varšuvoje bei kituose šalies miestuose.
Palyginimui, remiantis Lietuvos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, 2021 m. Lietuvoje gyveno 432 tūkst. tautinių mažumų atstovai, iš kurių 183 421 arba 6,53 proc. buvo lenkų tautybės[5].
Dauguma lenkų gyvena Pietryčių Lietuvoje, Vilniaus krašto teritorijoje. Didelės lenkų bendruomenės fiksuojamos ir Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų savivaldybėse.
