Auga įtampa Lenkijos – Baltarusijos ir Lietuvos – Baltarusijos pasienyje
Nepaisant to, kad privačios karinės grupuotė „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, tikėtina, žuvo, Baltarusijos teritorijoje esantys „muzikantai“ tapo galvos skausmu tiek Lenkijai, tiek Baltijos šalims. Kadangi į raginimus išvyti juos iš šalies Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka nereaguoja, dabar ES šalys planuoja visiškai atsiriboti nuo kaimyninės valstybės.
Tiesa, viskas prasidėjo liepos pabaigoje, kai lenkų premjeras Mateušas Moraveckis pareiškė, kad „Wagner“ daliniai buvo perkelti prie Lenkijos sienos. Kaip tik tuomet ir buvo iškelta idėja, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva su Latvija galėtų visiškai atsitverti nuo Baltarusijos. Pirmoji veikti pradėjo Lietuva, uždariusi Šumsko ir Tverečiaus pasienio patikros punktus. Specialistai jau tuomet abejojo šio sprendimo nauda, ką netruko patvirtinti ir išaugusios apkrovos dar veikiančiuose pasienio punktuose. [1]
„Po to, kai Lietuva uždarė du pasienio patikros punktus, transporto, kurį dabar tenka aptarnauti apimtys padidėjo maždaug 20 proc. Padaugėjo keliautojų, išaugo komercinio transporto kiekiai“, – teigė Latvijos muitinės pareigūnas Guntars Kokinas.
Šiuo metu Lietuvos VRM vadovė Agnė Bilotaitė, apie kurią kandžiai atsiliepė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, svajoja uždaryti dar du patikros punktus.
Tuo pat metu latviai ir lenkai stiprina pasienyje esančias pajėgas, o latviai pasienio zonoje surengė pratybas. Jų metu latvių inžineriniai padaliniai kelyje A6 montavo metalines konstrukcijas ir betoninius užtvarus.
Rugpjūčio 28 d. Varšuvoje įvyko Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos URM vadovų susitikimas, kurio metu buvo aptarti techniniai sienos uždarymo niuansai bei suformuluoti reikalavimai A.Lukašenkai – išvaryti iš respublikos „Wagner“ dalinius ir patraukti iš pasienio nelegalius migrantus. Ministrai perspėjo, kad jeigu pasienyje prasidės incidentai, sienos bus aklinai uždarytos. Visgi galiausiai buvo sutarta visos sienos dar neuždaryti, apsiribojant atskirų pasienio kontrolės punktų uždarymu. [2]
Latvijos URM vadovas Maris Kučinskis pareiškė: „Pasiuntėme signalą A.Lukašenkai, kad daugiau nebejuokausime. Užfiksavus bet kurį iš dviejų paminėtų variantų – arba ginklų panaudojimą, arba naujus nelegalų srautus – užteks kelių valandų tam, kad mes, kiekviena šalis, pradėtume veikti. Jeigu įvyks bet koks kritinis incidentas tiek Lenkijos, tiek Lietuvos pasienyje, reaguosime nedelsiant. Bus uždaryti visi, iki šiol dar veikiantys, pasienio patikros punktai“.
Buvo prisiminta ir Rusijos įtaka
Po Varšuvos susitikimo parengtame bendrame komunikate pabrėžiama, kad Baltarusijos palaikymui nukreipti Rusijos veiksmai vertinami kaip tiesioginės pastangos destabilizuoti padėtį regione. Pasak M. Kučinskio, J. Prigožino žūtis situacijos nekeičia.
„Jeigu vilkų gaujos vadeiva mirė, tai dar nereiškia, kad nebeliko ir pačių vilkų“, – patikslino latvių URM vadovas. Jis taip pat pabrėžė, kad „muzikantų“ veiksmai Baltarusijoje yra visiškai neprognozuojami, todėl kaimyninės šalys turi būti pasirengusios.
Pasak ekspertų, dabartinėje situacijoje ES bloko narys bet kokį įvykį pasienyje, įskaitant ir čia nuolat pasirodančius nelegalius migrantus, gali priskirti „kritiniams incidentams“ ir uždaryti visus kelius bei geležinkelius. Tai, kad NATO bloko narės laukia progos uždaryti sienas, netiesiogiai, rodo ir ta aplinkybė, jog prie to planuoja prisidėti Estija, kuriai Baltarusijoje dislokuoti „Wagner“ daliniai tiesioginiai pavojaus nekelia.
Nepaisant to, Talinas pareiškė planuojantis uždaryti sienos su Rusija perėjimo punktą „Kojdula“. Estijos finansų ministerijos teigimu, tam įtakos turi ir statistiniai rodikliai: per 2022-2023 metų laikotarpį per šį punktą vykstančio krovininio transporto srautas sumažėjo 31 proc. Todėl finansiškai naudingiau jį yra ne rekonstruoti, o uždaryti. [3]
Visgi, nepaisant karingos retorikos, Varšuva santykiuose su Minsku bando naudoti ne tik rimbą, bet ir meduolį. Rugpjūčio 30 d. dar kartą buvo priminta apie Lenkijos ir Baltijos šalių pasirengimą aklinai uždaryti sienas su Baltarusija, nutraukiant ir susisiekimą geležinkeliais.
„Mes suprantame, kad nemaža dalis prekybos, įskaitant ir lenkišką, vyksta būtent jais. Tais pačiais keliais juda ir Kinijos prekės“, – pareiškė Maciejus Vonsikas. Jo nuomone, dabar pats metas įsikišti Pekinui ir pasiųsti teisingą signalą Minskui, kad pastarasis nesiimtų žalos galinčių pridaryti veiksmų. Tai pat M. Vonsikas patikino, kad jeigu A. Lukašenka sutiks nusileisti, Lenkija pagalvos apie dalies anksčiau uždarytų pasienio patikros punktų atidarymą. [4]
Viskas išsispręs per artimiausią pusantro mėnesio?
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų keistokas Kinijos paminėjimas nėra toks jau keistas ir netikėtas. Reikalas tas, kad per Baltarusiją ir Lenkija eina Kinijos transporto koridorius, kurį dabar Lenkija garsinasi uždaryti. Tokiu atveju pakenkta būtų ne tik Baltarusijai, į kurią Kinija investuoja milžiniškas sumas, bet ir pačiai Lenkijai.
Artėjant spalio 15 d. numatytiems parlamento rinkimams valdančiojo partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vis garsiau kalba apie „baltarusių pavojų“, užsimindama, kad esą tik ji gali nuo to apsaugoti (Lietuvoje analogiškai veikia TS-LKD, kuri 30 metų kalbėjo apie puolančius rusus, tačiau, kaip paaiškėjo, nepadarė nieko, kad juos atgrasytų). [5]
Kita vertus, skubus sienos uždarymas galėtų pakenti valdančiosios partijos įvaizdžiui, kadangi tai skaudžiai smogtų toli gražu ne idealios būklės Lenkijos ekonomikai. Matyt būtent tai pastūmėjo Varšuvą į savotiškas netiesiogines derybas su Minsku, užsimenant šiam, kad kompromiso atveju padėtis pasienyje gali pasikeisti.
Tik klausimas ar tai suveiks, nes A. Lukašenka aiškiai pasakė, kad lenkų ir Baltijos šalių reikalavimai išvaryti „muzikantus“ yra „nepagrįsti ir kvaili“. Pasak jo, kažko reikalauti kaimynės galės tik tuomet, kai jų teritorijose nebeliks užsienio šalių kareivių. Galiausiai, kaip ir prieš porą metų atsakydamas į žurnalisto iš Lietuvos klausimą per „Didįjį pokalbį su prezidentu“ jis patikino, jog Minskas yra pasirengęs atkurti draugiškus santykius su visomis kaimyninėmis valstybėmis.
Tikėtina, kad Varšuvos atsako bus sulaukta po spalio 15 d. rinkimų. Valdančiosios partijos pozicijos nėra nepajudinamos, todėl PiS balsus bando pritraukti gąsdindama rinkėjus „muzikantais“, migrantais ir kraugeriu A. Lukašenka. [6] Kita vertus, jeigu iki spalio 15 d. sienos taip ir nebus uždarytos, tai tikimybė, kad jos bus uždaromos po rinkimų, smarkiai mažėja.
