Sienos apsaugai – papildomi 10 tūkst. karių
Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas pareiškė, kad Varšuva pasienyje su Baltarusija dislokuos 10 tūkst. karių. [1]
M. Blaščakas patikslino, kad kariuomenė arčiau Baltarusijos sienos perkeliama siekiant atgrasinti agresorių. Pasak jo, tai būtina norint apsisaugoti nuo galimo puolimo.
„Ties Baltarusijos pasieniu bus 10 tūkst. karių, 4 tūkst. iš kurių saugos sieną, o 6 tūkst. bus rezerve“, – patikslino jis.
Rugpjūčio 8 d. šalies Gynybos ministerijos vadovas, reaguodamas į Sienos apsaugos tarnybos prašymą, nurodė į pasienį papildomai nusiųsti tūkstantį karių. Iki to momento Baltarusijos pasienyje jau buvo 2 tūkst. kariškių.
Rugpjūčio 9 d. Lenkijos VRM vadovo pavaduotojas Mačėjus Vonsikas pareiškė, kad karių skaičius Baltarusijos pasienyje bus dar labiau didinamas. Jis patikslino, kad sprendimą, kuriame pritarė ir gynybos ministras, priėmė Saugumo komitetas.
Varšuvą neramina po birželio pabaigoje surengto nepavykusio perversmo į Baltarusiją perkelti privačios karinės grupuotės „Wagner“ daliniai. [2] Grupuotės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ir dalis karių į Baltarusiją išvyko Maskvai leidus. „Muzikantų“ išplatintame pranešime buvo nurodyta, kad jų Baltarusijoje yra apie 10 tūkst.
Liepą Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jį erzina šalyje dislokuoti „Wagner“ daliniai. Pasak jo, „muzikantai“ veržiasi į Vakarus ir nori aplankyti Varšuvą. [3]
Vėliau prezidentas patikino, kad kalbėdamas apie tokius „Wagner“ planus pajuokavo ir paragino lenkus būti dėkingais baltarusiams už tai, kad šie priglaudė samdinius pas save. Priešingu atveju jie esą būtų patekę į Lenkiją ir taip trinktelėtų Varšuvai, kad maža nepasirodytų, pabrėžė A.Lukašenka.
Prancūzai prabilo apie Trečiąjį pasaulinį karą
Prancūzų politikas, partijos „Patriotai“ vadovas Floranas Filipas (Florian Philippot) pakomentavo Varšuvos sprendimą permesti į pasienį su Baltarusija papildomus dalinius. Pasak jo, lenkai priėmė beprotišką sprendimą.
„Atminkite, kad dėl NATO ir ES taisyklių, jeigu Lenkija įsitrauks į karą, mes privalėsime pasekti jos pavyzdžiu. Siekti Trečiojo pasaulinio karo yra beprotybė. Sustabdykime juos!“ – paragino politikas.[4]
Andžėjus Dūda apie padėtį Ukrainoje
Lenkijos prezidento Andžėjaus Dūdos vertinimu, Ukrainai sėkmingam kontrpuolimui vis dar trūksta ginkluotės. Duodamas interviu „The Washington Post“ jis pabrėžė, kad ukrainiečiams reikia papildomos pagalbos. [5]
A.Dūda priminė, kad Ukraina jau gauna ir toliau gaus vakarietišką ilgo nuotolio artileriją. Jis išsakė prielaidą, kad šiuo metu Ukraina, galimai, turi modernesnį karinį potencialią negu Rusija.
„Klausimas yra kitas: ar Ukraina turi užtektinai ginklų, kad pakeistų jėgų balansą kare ir jame laimėtų? Atsakymas, tikėtina, ne. Greičiausiai ginklų jiems vis dar trūksta“, – sakė lenkų lyderis.
Prezidento nuomone, tokios išvados peršasi matant, kad, šiuo metu, Ukraina nėra pajėgi surengti lemiamo kontrpuolimo ir išstumti rusus iš užimtų pozicijų. „Jeigu trumpai, jiems būtina papildoma parama“, – pabrėžė A. Dūda.
Taip pat jis nurodė, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą niekas neišprovokavo, nes Rusijos niekas nepuolė, o viskas įvyko priešingai.
Visgi jis išreiškė viltį, kad su Ukraina kariaujanti Rusija nepanaudos branduolinio ginklo.
„Manau, kad Rusija neišdrįs Ukrainoje panaudoti branduolinę ginkluotę. Galvoju, kad branduolinį Rusijos arsenalą kontroliuoja keletas žmonių ir kad sprendimo dėl jo panaudojimo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienas negali priimti. Tai yra, tokiam sprendimui vieno žmogaus neužtenka“, – teigė A. Dūda.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas, apie kurį buvo daug kalbėta, prasidėjo vasaros pradžioje. Šalies lyderis Volodymyras Zelenskis birželio 10 d. patvirtino, kad atliekami tam tikri puolamieji veiksmai. Liepos 21 d. jis pripažino, kad kontrpuolimas vyksta lėčiau, negu buvo planuota.
Po mėnesio Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė, kad kontrpuolimas, bent kol kas, ukrainiečiams norimo rezultato nedavė.
Tai, kad ukrainiečių daliniai į priekį juda lėtai, pripažino ir JAV. Pasak Baltųjų rūmų atstovo Džono Kirbio (John Kirby) ukrainiečių kariai susiduria su įtvirtintomis pozicijomis, jiems tenka brautis per minų laukus.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas praėjusią savaitę irgi nurodė, kad kontrpuolimas juda lėtai, bet jis juda. K. Budanovas taip pat pabrėžė, kad Vakarai neprivers Ukrainos derėtis su Rusija.
Ukrainos URM vadovas Dmitrijus Kuleba italų laikraštį „Corriere della Sera“ patikino, kad tiesioginės V. Zelenskio ir V. Putino derybos nėra įmanomos. Pasak jo, Kijevas su Maskva derėsis tik tokiu atveju, jeigu rusai paliks visas užimtas teritorijas, o derybos vyks per tarpininkus. [6]
