- Lenkija pritaria, kad grynieji pinigai žmogui garantuoja laisvę ir nepriklausomybę
- Žmonės pačiais įvairiausiais būdais pratinami prie skaitmeninių pinigų
- Žmonės investuoja į labiausiai apčiuopiamą valiutą – auksą
- Grynųjų panaikinimas – tiesus kelias į visišką žmogaus gyvenimo kontrolę
Lenkija pritaria, kad grynieji pinigai žmogui garantuoja laisvę ir nepriklausomybę
77 rašė, kam naudingas grynųjų pinigų vertimas į skaičiukus ekranuose, o Lietuvoje dabar aktyviai surišamos žmonių, mėgstančių grynuosius pinigus, rankos. Tačiau kaimynė Lenkija net neplanuoja įvesti panašių ribojimų ir toliau skatina gyventojus naudotis apčiuopiamomis kupiūromis.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, kuriuo panaikinami nuo 2024 m. sausio 1 d. turėję įsigalioti mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimai.
Pasak Lenkijos teisingumo ministro generalinio prokuroro Zbigniewo Ziobro, tai reiškia, kad vartotojams ir toliau suteikiama visokeriopa laisvė disponuoti grynaisiais, o įmonėms taikomas apribojimas nesikeičia.
„<...>Pinigai – tai laisvė, nepriklausomybė ir privatumas. Tai mokėjimų saugumas. Todėl ginsime grynuosius pinigus, ginsime piliečių saugumą ir laisvę“, – teigė Z. Ziobro[1].
Pagal nuo šių metų numatytus ribojimus, verslininkams buvo numatyta 8 000 zlotų riba (šiuo metu ji siekia 15 000 zlotų), o tuo tarpu privatiems asmenims, sudarantiems sandorius su verslininkais, riba siektų 20 000 zlotų.
Praėjusių metų Europos Sąjungos duomenimis, 30 mln. pilnamečių asmenų neturi banko sąskaitos, o mokėjimai grynaisiais pinigais sudaro 78 proc. visų operacijų.
Lenkija suprato, jog apribojus disponavimą grynaisiais pinigais, skaitmeninių atakų ir elektroninių gedimų atveju būtų rimtai sutrikdyta šalies ekonomika ir socialinis gyvenimas.
Žmonės pačiais įvairiausiais būdais pratinami prie skaitmeninių pinigų
Ir vienas iš vis labiau populiarėjančių būdų – atsiskaitymas mobiliosiomis programėlėmis, o dabar net kai kurie bankomatai turi ir funkciją, kai užtenka perbraukti telefonu ir galima išsiimti ar įnešti grynuosius.
Pamiršote namuose kupiūras? O gal bankinę kortelę? Ne bėda – svarbiausia su savimi turėti išmanųjį įrenginį, kuriame būtų įdiegta banko, kuriuo naudojamasi, programėlė. Pametėte telefoną? Va štai ir problema – nebeturite „Smart-ID“, reiškia, nebeturite ir teisės disponuoti savo pinigais.
Iš pradžių gana skeptiškai vertintos naujovės dabar įgauna vis daugiau pasitikėjimo. O dar geriau, kai po alinančio rytinio bėgimo galima užsukti į parduotuvę įsigyti vandens brūkštelėjus savo skaitmeninį laikrodį...
Visos šios naujovės turi ir kitą medalio pusę – jomis besinaudojantys žmonės yra visokeriopai susaistomi su bankų veikla (jie tampa priklausomi nuo pačių įvairiausių techninių kliūčių, interneto, elektros), už patogumus turi lepinti bankus kasmėnesiniais mokėjimais ir, žinoma, savo pačių asmens duomenimis ir analizėmis, kur daugiausiai išleidžia savo pinigus...
Aiškinama, kad tokie mokėjimo būdai vis labiau mėgstami tarp gyventojų dėl savo patogumo ir mažesnės pinigų praradimo rizikos (pavyzdžiui, vagystės ar gaisro atveju), jie neva sutrumpina eiles parduotuvėse, o pardavėjus apsaugo nuo apsiskaičiavimo rizikos.
Neslepiama, kad lemiamą smūgį grynųjų pinigų erai sudavė COVID-19 pandemija, kai pagrinde žmonės apsipirkinėjo internetu ir buvo skatinami nenaudoti grynųjų pinigų dėl padidintos užkrato tikimybės.
Žmonės investuoja į labiausiai apčiuopiamą valiutą – auksą
Ne paslaptis, kad prasidėjus neramumams pasaulyje, didelė dalis žmonių priėmė sprendimą santaupas kaupti ne bankuose, bet investuoti perkant investicinius aukso luitus.
Auksas yra vienas iš tauriųjų metalų, kurio vertė, bėgant metams, tik kyla ir vargu, ar kris. Todėl aukso pirkimas laikomas puikiu būdu savo santaupas išlaikyti bent jau tokiame pačiame lygyje net ir bėgant metams (kaip žinia, grynuosius per laiką „suvalgo“ infliacija).
Balandžio mėnesį buvo fiksuotas naujasis rekordas aukso rinkoje, kuomet aukso kaina pakilo net 17%[2].
Aukso, kaip saugaus būdo investuoti pinigus, statusą lemia jo istorinis atsparumas ekonominio nestabilumo, geopolitinių krizių ir rinkos nuosmukių metu.
Augantį šio tauraus metalo populiarumą tarp investuotojų parodo ir pastaraisiais metais itin išaugusi jo paklausa tarp institucinių, mažmeninių investuotojų bei centrinių bankų visame pasaulyje[3].
Grynųjų panaikinimas – tiesus kelias į visišką žmogaus gyvenimo kontrolę
Ir taip, galite neigti, jog pinigų skaitmenizacija tikrai nėra susijusi su gana brutalia Kinijos kreditų sistema, tačiau tai vienareikšmiškai yra puiki treniruotė tikrinti žmonių budrumui.
Kaip jau paminėta, tai suteikia ne tik progą bankui žmogaus sąskaitą surišti su jo biometriniais duomenimis ir analizuoti jo poreikius, bet ir sukuria precedentą juos apriboti.
Pavyzdžiui, nors pagal Kinijos kreditų sistemą žmogaus teisės yra apribojamos tada, kai šis atlieka reikiamą kiekį nusižengimų (pavyzdžiui, gatvę pereina ne per perėją ir pan.), jau dabar, jeigu esate skolingas bankui ar kredito bendrovei ir esate perduotas antstoliams, sąskaitoje greičiausiai regėsite ne tik nulį, bet ir minusą, ką daug sunkiau padaryti turint grynuosius.
