- Civilinės sąjungos įstatymo projektas laukia Lenkijos parlamento ir prezidento palaiminimo
- Vienos lyties sąjungos katalikiškoje Lenkijoje svarstomos jau 20 metų
- Teismai ir ES institucijos spaudžia Lenkijos valdžią užtikrinti vienalyčių porų teises
Civilinės sąjungos įstatymo projektas laukia Lenkijos parlamento ir prezidento palaiminimo
Lenkijos vyriausybė šią savaitę pateikė įstatymo projektą dėl civilinės sąjungos įteisinimo, nepriklausomai nuo poros lyties. Šis žingsnis, ilgai lauktas tos pačios lyties porų, tačiau kelias iki įteisinimo dar tolimas. Parengtas įstatymo projektas suteiktų tokioms poroms tam tikras teises, įskaitant paveldėjimą ir medicininių duomenų prieinamumą, nors jis dar neleistų įsivaikinti.
„Tai naujas etapas ilgame kelyje lygybės link“, – pristatydama įstatymo projektą sakė lygybės ministrė Katarzyna Kotula.
Įstatymo projektas dar laukia parlamento ir konservatyvių pažiūrų prezidento Andrzejus Dudos pritarimo.
Jei projektas būtų priimtas, lenkai galėtų sudaryti civilinę sąjungą metrikacijos įstaigoje. Šalyje galiotų „dviejų asmenų“, nepriklausomai nuo jų lyties, sudaryta sąjunga, taip pat būtų įteisintos ir tos pačios lyties porų, „kurios yra susituokusios pagal kitos valstybės įstatymus“, sąjungos.
Vienos lyties sąjungos katalikiškoje Lenkijoje svarstomos jau 20 metų
2004 m. kairiųjų vyriausybė pirmą kartą pasiūlė civilines sąjungas, kurios būtų suteikusios poroms finansines ir socialines garantijas, išskyrus teisę įsivaikinti. Tačiau po 2005 m. rinkimų įstatymo projektas nebuvo priimtas. Vėlesniais metais buvo keletas bandymų įteisinti civilines sąjungas, įskaitant 2013 m. Civic Platform (PO) siūlymus, kurie pralaimėjo balsavimą.
2011 m. parengtas įstatymo projektas, modeliuotas pagal Prancūzijos PACS įstatymą, taip pat nebuvo priimtas, nes vyriausybė ir konservatyvios partijos liko priešiškos.
Nepaisant to, teismų sprendimai palaipsniui plėtė vienalyčių porų teises. 2010 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Kozak v. Poland pripažino LGBT žmonių teisę paveldėti iš savo partnerių.
2012 m. Lenkijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad tos pačios lyties partneriai turi teisę perimti būsto nuomos sutartis, jei jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
2018 m. Europos Teisingumo Teismas priėmė svarbų sprendimą byloje Coman v. Romania, kuris paveikė ir Lenkiją. Teismas nusprendė, kad Europos Sąjungos narės privalo pripažinti tos pačios lyties porų santuokas, sudarytas kitose ES valstybėse, kai tai susiję su laisvo judėjimo ir gyvenamosios vietos teisėmis.
Teismai ir ES institucijos spaudžia Lenkijos valdžią užtikrinti vienalyčių porų teises
Pateiktas įstatymo projektas vadinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kuriame Lenkija buvo paraginta pripažinti tos pačios lyties poras ir suteikti joms teisinę apsaugą pasekme. Tokį sprendimą EŽTT priėmė pernai, kartu ragindamas Lenkiją apsaugoti LGBT bendruomenės teises.
2020 m. liepos mėn. Europos Sąjunga atmetė šešių Lenkijos miestų paraiškas dalyvauti miestų partnerystės programoje, kadangi šie miestai buvo paskelbę save „Zonomis be LGBT ideologijos“ arba patvirtinę „šeimos teisių“ deklaracijas, kurias Europos Sąjunga laiko prieštaraujančiomis ES vertybėms ir nediskriminavimo principams. ES lygybės eurokomisarė Helena Dalli pareiškė, kad dalyvavimas programoje reikalauja laikytis lygiateisiškumo, todėl šių miestų paraiškos buvo atmestos. Europos Parlamentas anksčiau pasmerkė tokias deklaracijas kaip diskriminacines.
Miestai tikėjosi gauti nuo 5 000 iki 25 000 eurų subsidijų pagal ES miestų partnerystės programą, skatinančią kultūrinį bendradarbiavimą tarp miestų įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tačiau ES Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA) paprašė tų miestų pateikti paaiškinimus dėl jų požiūrio į LGBT teises. Nors kai kurių miestų atsakymai nebuvo patenkinami, Europos Komisijos teigimu, sprendimas atmesti paraiškas buvo pagrįstas nepakankamu įsipareigojimu užtikrinti vienodas sąlygas visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų lytinės orientacijos.
Tąkart ES institucijos aiškiai pabrėžė, kad programos finansavimas gali būti skiriamas tik tiems miestams, kurie laikosi ES vertybių, įskaitant nediskriminavimo principą LGBT teisių srityje.
Nepaisant visų šaliai siunčiamų raginimų, Prezidentas Andrzejus Duda ir jo šalininkai griežtai priešinasi šiam žingsniui. 2020 m. jis pareiškė, kad LGBT judėjimas yra „ideologija, blogesnė už komunizmą“, ir palaikė konstitucines pataisas, kurios įtvirtintų santuokos apibrėžimą tik tarp vyro ir moters. Tai sukėlė didelį LGBT bendruomenės nepasitenkinimą.
Duda dažnai kartojo, kad LGBT teisių išplėtimas prieštarauja Lenkijos tradicinėms vertybėms, manoma, kad ir dabar jis įstatymo priėmimui nepritars.
Laukiantieji įstatymo priėmimo viltis deda į dabartinį premjerą, kuris gali būti kitokios nuomonės. Donaldas Tuskas yra žinomas dėl savo proeuropietiškų pažiūrų ir liberalių vertybių. 2023 m. rugsėjo rinkimų metu Tuskas pateikė pasiūlymą pripažinti vienalytes civilines sąjungas, o šis žingsnis suteikė viltį LGBT bendruomenei, kad teisės aktas gali būti priimtas. Po rinkimų, kai opozicinės partijos užsitikrino daugumą parlamente, atsirado tikimybė, kad įstatymas parlamente sulauktų palaikymo.
Tuskas yra vienas iš Piliečių platformos įkūrėjų ir buvo Lenkijos ministras pirmininkas nuo 2007 iki 2014 metų, reikšmingai stiprindamas Lenkijos europinę integraciją. Jis žinomas dėl savo pastangų stiprinti demokratines vertybes ir žmogaus teises, o dabar, sugrįžęs į premjero postą, jis aktyviai remia socialines reformas, įskaitant LGBT teisių plėtrą. Jo sugrįžimas į Lenkijos vidaus politiką, po darbo Europos Vadovų Taryboje, vertintas kaip siekis atnaujinti šalies politinę kryptį ir skatinti progresyvesnį požiūrį į socialinius klausimus, tarp jų ir LGBT bendruomenės teises.
