Planuojama parodyti daugiau nei to reikalauja NATO
Prasidėjus geopolitinei įtampai visame pasaulyje, o tuo pačiu ir nesišviečiant karo Ukrainoje pabaigai, Vakarų valstybės imasi stiprinti savo sienų apsaugas. Ambicingus tikslus sau išsikėlė ir kaimynė Lenkija. Pastaroji užsimojo turėti stipriausią Europoje kariuomenę, todėl šiai negaili finansavimo, o tuo tarpu neatsilikti ketina ir Lietuva – svarstoma ne tik „šauktinių“ reforma, bet ir kariuomenės gretų papildymas.
Lenkija pranešė didinanti išlaidas, skiriamas gynybai ir modernizuojanti karinę įrangą, atsižvelgiant į tvyrančią įtampą dėl galimos Rusijos agresijos. Šalis siekia gynybai išleisti 4 % BVP, kas yra dvigubai daugiau nei to reikalauja NATO. Ji ketina tapti daugiausiai vienam gyventojui gynybai išleidžiančia šalimi kariniame aljanse[1].
Planai modernizuoti savo įrangą jau buvo vykdomi, tačiau 2022 m. vasario mėn. įvykęs Rusijos pajėgų įsiveržimas į Ukrainą paspartino šį procesą. Lenkija užsakė 1 000 pagrindinių kovinių tankų „K2“ iš Pietų Korėjos, 250 tankų „M1A2 SEPv3 Abram“ iš JAV ir kitos karinės įrangos. Be to, šalis planuoja daugiau nei dvigubai padidinti savo kariuomenę – iki 300 000 karių, kas yra neatsiejama nuo NATO buvimo rytiniame flange stiprinimo.
Susitikime su gynybos ministru Mariusz Błaszczak Lenkijos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki pabrėžė projekto „Traukiniai su NATO“ svarbą, akcentuodamas, kad Lenkijos narystė aljanse užtikrina jos saugumą[2].
Šis projektas – tai specialus karinių mokymų civiliams leidimas, skirtas paminėti 24-ąsias Lenkijos įstojimo į NATO metines. Premjeras taip pat pabrėžė, kad norint turėti pakankamą atgrasomąją galią, būtina turėti stiprią kariuomenę, o tai prasideda nuo valstybės tam skiriamų finansų.
Gynybos ministras pritarė šiai minčiai ir pažymėjo, kad Lenkija yra saugi atsižvelgiant į stiprinamą šalies kariuomenę, kuri aprūpinama modernia ginkluote ir plečiamos karių gretos.
Lenkija kuria stipriausią kariuomenę Europoje
Lenkijos gynybos ministras M. Błaszczakas pranešė, kad 2022 m. šalies ginkluotąsias pajėgas papildė beveik 14 000 naujokų, kas yra didžiausias skaičius nuo 2008 m., kai buvo panaikinta privalomoji karinė tarnyba[3].
Tokių veiksmų imtasi reaguojant į žiniasklaidos teiginius apie rekordinį iš tarnybos pasitraukiančių karių skaičių ir klausimus dėl vyriausybės gebėjimo įgyvendinti tikslą padvigubinti ginkluotąsias pajėgas. J. Błaszczakas užsiminė apie skatinimo prisijungti prie kariuomenės programą „Tapk Lenkijos kareiviu“, pradėtą reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, ir teigė, kad šių metų kampanija įgauna pagreitį.
Tačiau internetinis naujienų portalas „Onet“ pranešė apie „išvykimo iš ginkluotųjų pajėgų laviną“ ir citavo neįvardytus šaltinius, teigiančius, kad šiais metais „išvyks beveik 9 000 patyrusių karių“.
Pernai metais priimtame naujame Krašto apsaugos įstatyme buvo nustatytas tikslas padvigubinti ginkluotųjų pajėgų dydį nuo 150 000 iki 300 000 karių, o gynybos biudžetą padidinti iki 3 % BVP. Vyriausybė taip pat pradėjo gynybos srities pirkimų vajų, pasirašydama sutartis dėl šimtų tankų ir haubicų, oro gynybos sistemų „Patriot“, raketų paleidimo įrenginių „HIMARS“ ir kovinių lėktuvų „F-35“ iš JAV.
Lenkija jau turi daugiau tankų ir haubicų nei Vokietija, o iki 2035 m. jos kariuomenė turėtų būti gerokai didesnė – planuojama, kad joje tarnaus 300 000 karių[4]. Besitęsiantis Varšuvos ir Briuselio konfliktas dėl demokratijos normų pakenkė Lenkijos reputacijai ES. Lenkijos karinė galia gali nevirsti politine įtaka Europoje, tačiau ji sulaukė JAV, kurios laiko Lenkiją svarbiausia partnere žemyninėje Europoje, dėmesio.
Nepaisant didėjančio JAV ir Lenkijos kariuomenių bendradarbiavimo teikiant pagalbą Ukrainai, dabartinė Lenkijos vadovybė vis dar išreiškia nepasitikėjimą JAV prezidentu Joe Bidenu.
Karinių pajėgų didinimu suinteresuota ir Lietuva
Kaimynei Lenkijai didinant savo karines pajėgas, nuo jos nusprendė neatsilikti ir Lietuva. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prakalbo apie siekį didinti šalies kariuomenę. 2022 metais Lietuvos kariuomenę sudarė 11 453 profesinės karo tarnybos kariai, 5 261 kariai savanoriai ir kiti savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos kariai bei 3 800 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (9 mėn.) kariai[5].
A. Anušauskas prakalbo ir apie lietuviškos divizijos kūrimą dabar egzistuojančios sausumos kariuomenės ir kitų pajėgumų pagrindu. Visgi, tai – ilgalaikis projektas, todėl, pasak ministro, reiktų pirmiausia įsivertinti, kiek tai kainuos ir kokius papildomus pajėgumus būtų galima vystyti. Ne pati sunkiausia divizija esą turi 17,5 tūkst. karių.
Krašto apsaugos ministras taip pat pabrėžė, kad grėsmės Lietuvoje visuomet yra vertinamos atsižvelgiant į blogiausią scenarijų, o ypatingai dabar vertinama ir situacija Ukrainoje, nuo kurios daug kas priklauso.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) taip pat užsimojo iki 2030-ųjų pertvarkant privalomosios karo tarnybos sistemą padvigubinti aktyviojo rezervo karių skaičių nuo dabar esamų beveik 26 tūkst. iki apytiksliai 47 tūkst.[6]
Įgyvendinant pokyčius šaukimo sistemoje siūloma sutrumpinti privalomąją karo tarnybą iki pusmečio, tuo pačiu įvedant ir daugiau jos alternatyvų bei numatant, kad šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. (šiuo metu jis siekia 3,8 tūkst.). Jei reformai Seimas uždegtų žalią šviesą, ji būtų pradėta įgyvendinti palaipsniui nuo 2024 iki 2027 metų.
