<h2>Daugiau vakcinų nuo COVID-19 Lenkija nebepirks</h2>
<p>Lenkija visam pasauliui rodo savo tvirtą stuburą ir paklusniai nesilanksto Europos Sąjungos (ES) reikalavimams, kuriuos laiko nereikalingais ir pertekliniais. Antradienį Lenkijos sveikatos apsaugos ministras pareiškė, kad atsisako naujų COVID-19 vakcinų siuntų ir nesiruošia už jas mokėti, nes ir taip šalyje yra milijonai nepanaudotų vakcinų. Tuo tarpu Lietuvoje, kur jau išpilta daugybė nepanaudotų vakcinos dozių, apie nereikalingų vakcinų atsisakymą net nekalbama ir nors šiandien čia ruošiamasi atšaukti ekstremalią situaciją dėl COVID-19, jau raginama ruoštis rudeniui, kas neabejotinai reikš ir naują vakcinacijos bangą.</p>
<p>Aiški Lenkijos sveikatos apsaugos ministro Adamo Niedzielskio išreikšta pozicija ir atsisakymas mokėti už vakcinas nuo COVID-19, ES valstybėse sukuria precedentą ir sudaro prielaidas netgi teisiniam ginčui su vakcinų gamintojais[3].</p>
<p>Primenama, kad Lenkija kartu su kitomis ES priklausančiomis valstybėmis pandemijos metu gaudavo COVID-19 vakcinas pagal sudarytas tiekimo sutartis su tokiais vakcinų gamintojais kaip „BioNTech“ ir „Pfizer“ arba „Moderna“.</p>
<p>Daugiausiai Lenkija naudojo „Pfizer“ gamintojo vakcinų, tačiau jos vakcinacijos rodikliai nepavijo daugumos ES šalių rodiklių, todėl ši likusias vakcinas dovanojo kitoms valstybėms.</p>
<p>Pavyzdžiui, dviem vakcinų dozėmis Lenkijoje buvo paskiepyti 59 proc. gyventojų ir tik 31 proc. gyventojų pasiskiepijo sustiprinančiąja vakcinos doze, kai ES vidurkis yra atitinkamai beveik keliomis dešimtimis didesnis[3].</p>
<blockquote>
<p>„Praėjusios savaitės pabaigoje pasinaudojome force majeure sąlyga ir informavome tiek Europos Komisiją, tiek pagrindinį vakcinų gamintoją, kad šiuo metu atsisakome priimti naujas vakcinas, taip pat atsisakome ir už jas mokėti“, – sakė A. Niedzelskis[3].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau dėl tokio tvirto stoto Lenkijai gali tekti įsivelti į ilgą ir nuobodų teisinį procesą, mat taip paprastai nutraukti sutarties paprasčiausiai negalima, nes sutarčių šalys yra Europos Komisija ir vakcinų gamintojai.</p>
<p>„Reuters“ atskleidė ir tokių sandorių vertę – vos su vienu gamintoju sudarytos sutarties dėl vakcinų tiekimo į Lenkiją iki 2023-ųjų pabaigos vertė yra daugiau kaip 6 mlrd. zlotų (arba 1,4 mlrd. JAV dolerių), o iš jų daugiau kaip 2 mlrd. zlotų – už tiekimą 2022 metais.</p>
<p>Europos Komisijos atstovas sveikatos klausimais Stefanas de Keersmaeckeris antradienio spaudos konferencijos metu pareiškė, jog nors valstybės ir yra susaistytos sutartiniais įsipareigojimais, jis suprantantis Lenkijos „sunkią padėtį“ todėl ir toliau bus padedama vesti diskusiją tarp Lenkijos Vyriausybės ir vakcinas tiekiančios bendrovės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vakcinos-2-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nors ir nebereikia, bet perkame toliau</h2>
<p>Lietuvai iki tokio sprendimo, kokį padarė lenkai, panašu, jog kaip „iki Mėnulio“. Nors ir čia nupirkta vakcinų gerokai per daug, tačiau mokesčių mokėtojų pinigai ir toliau taškomi ir į kairę, ir į dešinę – nepanaudotos vakcinos išpilamos arba padovanojamos kitoms valstybėms.</p>
<blockquote>
<p>Sausio viduryje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad per metus Lietuvoje buvo išpilta net 57,6 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso. Vien per liepos mėnesį buvo išpilta 21,4 tūkst. vakcinos dozių[4]. Tačiau tai nei SAM, nei Vyriausybei – nė motais, vakcinos ir toliau kaip plaukė, taip ir plaukia į Lietuvą, nors skiepijimo rodikliai ir yra ženkliai kritę. </p>
</blockquote>
<p>Dar praėjusių metų balandžio pradžioje SAM apskaičiavo, kad per dieną utilizuojamos maždaug 3–5 vakcinų dozės visoje Lietuvoje, tačiau, toks skaičius esą nėra lemiamas ir bendrame kontekste, kai per dieną suvartojama 25 000 vakcinų dozių, nieko nereiškia[5].</p>
<blockquote>
<p>Šios dienos duomenimis, iš viso Lietuva yra gavusi 7 582 645 vakcinų nuo COVID-19 dozes ir iš jų sunaudojusi kiek daugiau nei pusę – 4 474 513 dozes[6]. </p>
</blockquote>
<p>Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į gerokai smukusius vakcinavimo rodiklius šalyje. Balandžio 19 d. duomenimis, šalyje buvo paskiepyti 574 asmenys, kai tuo tarpu sausio 7 d., dar taikant galimybių pasą, buvo paskiepyti 23 321 gyventojai[7]. </p>
<p>Visgi, vakcinų populiarumą netgi ir prakalbus apie jau rudenį artėjančią ketvirtąją dozę, dar labiau prigesinti gali pasirodę vaistai, kurie, kaip teigiama, sukuria dar efektyvesnę apsaugą nuo COVID-19 nei vakcinos. Gamintojui „AstraZeneca“ pristačius naująjį vaistinį preparatą „Evusheld“, jis netrukus buvo patvirtintas naudojimui ES[8].</p>
<p>Naujasis vaistinis preparatas esą ne tik lenkia vakcinas savo ilgesniu efektyvumu (net iki 6 mėnesių suteikiama apsauga) bet ir tuo, jog nėra intervencinis ir jo leisti niekur nereikia. Užteks tik užsigerti tabletę vandeniu.</p>
<p>Tiesa, derėtų taip greitai neapsigauti – vaistų šalutinis poveikis dar nėra pilnai ištirtas, tad koks poveikis bus po metų ar kelių po šių vaistų vartojimo, taip pat nėra aišku.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vakcinos-3-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvoje jau ketinama atšaukti ekstremalią situaciją</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuvoje jau šiandien planuojama nuo gegužės 1 dienos atšaukti ekstremalią situaciją dėl COVID-19.</p>
<p>Panašu, kad COVID-19 pirmą kartą per du pandemijos metus pagaliau tapo nebepavojingas visuomenei. Ir nepaisant net to, kad susirgimų dabar čia gerokai daugiau nei buvo tada, kai buvo priimtas sprendimas įvesti ribojimus ir net griežtą karantiną uždarant verslus ir įkalinant žmones namuose.</p>
<p>Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog jau šį trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimą dėl ekstremaliosios padėties nutraukimo. Nebegaliojant šiam režimui liktų galioti tik „tradicinės rekomendacijos“[9].</p>
<p>Tačiau toks sprendimas nepatinka buvusiam sveikatos apsaugos ministrui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovui Aurelijui Verygai. Anot jo, su sprendimais yra skubama, mat nėra dar likviduotos visos su koronavirusu susijusios pasekmės[11].</p>
<blockquote>
<p>Pasak A. Verygos, ekstremaliosios padėties nutraukimas reikštų ir visų naudų, kurias gaudavę medikai, panaikinimą. Pavyzdžiui, medikai, tiesiogiai dirbę su COVID-19 užsikrėtusiais pacientais, nebegaus ir atskiro priedo prie atlyginimo.</p>
</blockquote>
<p>O valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė Jurgita Sejonienė atkreipia dėmesį, kad reikėtų gerai įvertinti, ar dabartinis medikų darbas su sergančiaisiais koronavirusu yra traktuotuojamas vis dar kaip toks pat pavojingas, kad šiems reikėtų mokėti už tai papildomai.</p>
<p>Šiuo atveju, pasak J. Sejonienės, priedus tokiems medikams būtų galima mokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų[11].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekstremali-situaicja.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ar Vyriausybės sprendimuose buvo nors lašas logikos?</h2>
<p>Toks Vyriausybės sprendimas po dviejų metų nepertraukiamo ekstremaliosios situacijos režimo galiojimo, pagaliau sukurtų precedentą jau išsikvėpusiai koronavirusinei psichozei pasibaigti. Tačiau net ir ją pabaigus, lieka daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kokia logika remiantis ši Vyriausybė diktavo tokią politiką šalyje, pagal kurią net ir nežymus susirgimų skaičius per dieną reikšdavo miestų užsidarymą, o štai esant 876 atvejams per dieną (balandžio 19 d. duomenimis[12]), staiga norima atšaukti ekstremaliąją situaciją?</p>
<p>Gal visa tai vienaip ar kitaip yra susiję su Konstitucinio Teismo (KT) sprendimu dėl galimybių paso? Juk tąkart galimybių pasas buvo sustabdytas prieš pat KT priimant sprendimą dėl šio teisėtumo. Vyriausybei sustabdžius galimybių pasą, KT nusprendė, jog nebėra prasmės nagrinėti to, ko nebėra[13]. Ir neįžvelgta esminio žodžių žaismo ir skirtumo tarp „sustabdytas“ ir „panaikintas“ (Vyriausybė nusprendė sustabdyti galimybių paso naudojimą, o ne jį panaikinti[14]).</p>
<p>Galbūt tokiais būdais visuomenė yra pratinama prie letargo miego ir koronaviruso sezoniškumo? Juk tuoj ateis ruduo ir vėl bus „trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių“. O tada vėl greičiausiai bus sakoma – palaukite vasaros ir virusas baigsis, tačiau dabar turite skiepytis ketvirtąją, penktąja ir visomis kitomis dozėmis.</p>
<p>Keista ir tai, kad vyraujant koronavirusui, buvo dingęs šaltojo sezono „karalius“ – gripas, o štai pavasarėjant ir mažėjant susirgimų koronavirusu skaičiams, ėmė gripas ir netyčia vėl sugrįžo? O juk dar visai neseniai buvo kalbama, jog jis neplito todėl, kad žmonės pagaliau išmoko plauti rankas, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes. Tai kodėl jis tada neplito, bet dabar vėl pradėjo? Ar sumažėjus ribojimų kiekiui žmonės pagaliau atsigavo, bet staigiai prarado įgūdį plautis rankas? </p>
<p>Juk kovo pabaigoje pranešta, kad užsikrėtusiųjų gripu gretos plečiasi, o remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per savaitę tada sergančiųjų padaugėjo net 3 kartus[15].</p>
<p>O gal iki šiolei niekas taip ir netikrino ar žmogus serga gripu? Vietoje to gripo simptomų turintį asmenį nustumdavo į eilės prie mobiliųjų patikros punktų pabaigą ir prašydavo laukti, kol iš jo bus paimtas mėginys PGR tyrimui? O galbūt sergame gripu, nes nebereikia kontroliuoti koronaviruso ir po dviejų metų pertraukos pagaliau atradome laiko ir kitoms žmonijos ligoms?</p>
