Lenkija gali prieštarauti Ukrainos narystei ES
Ukrainai nėra prasmės svajoti apie narystę Europos Sąjungos (ES), jei nebus išspręstas lenkų palaikų ekshumavimo jos teritorijoje klausimas. Būtent taip teigia Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis[1].
Interviu vietinės žiniasklaidos priemonėms metu, užsienio reikalų viceministras palietė Voluinės tragedijos metu žuvusių lenkų ekshumavimo Ukrainos teritorijoje klausimą.
Dar 2016 m. Lenkija priėmė rezoliuciją, kuria Antrojo Pasaulinio karo metais Voluinėje vykusios žudynės įvardijamos genocidu[2].
1943–44 m. ukrainiečių nacionalistai nužudė nuo 30 iki 100 tūkst. lenkų tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.
Dabar aukšto rango lenkų diplomatas teigia, kad, jo nuomone, neišsprendus Voluinės žudynių aukų palaikų ekshumavimo, Ukraina neturėtų tapti visateise ES nare.
„Todėl mes tikrai akcentuosime, kad be šio klausimo išsprendimo nebus ilgalaikio susitaikymo su Ukraina“, – teigia Lenkijos užsienio reikalų viceministras P. Jablonskis.
Tačiau Voluinės tragedijos klausimas nėra vienintelis, kuris Lenkiją gali priversti nepritarti Ukrainos narystei Bendrijoje. Šios dvi valstybės pastaruosius mėnesius yra įsivėlusios į nemenką diplomatinį konfliktą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.
Dėl to, anksčiau ir Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas teigė, kad jo šalis galėtų nesutikti, kad Ukraina įstotų į ES.
Pasak jo, Lenkija, stodama į ES, turėjo laikytis griežtų sąlygų bei reikalavimų, o tokia pati praktika dabar turi būti taikoma ir Ukrainai[3].
Pažymėdamas, kad supranta, jog ES prasidėjo nuo bendros rinkos, lenkų žemės ūkio ministras teigė, kad šalies žemės ūkis yra ateities kūrimas, o jo išsaugojimas yra gyvybiškai svarbus Lenkijos interesams.
Ministras, paklaustas, ar Lenkija gali nesutikti su Ukrainos naryste ES atsakė, kad tokia situacija įmanoma, jei nebus sukurtas priemonių rinkinys, nebus išspręstas klausimas, ar Ukrainos produktai pateks giliai į Europą, ar už Europos ribų.
„Pageidautina, kad jie patektų tik ten, kur jų reikia“, – sakė Lenkijos žemės ūkio ministras R. Telusas.
ES rekomenduoja pradėti derybas dėl Ukrainos bei Moldovos narystės
Šią savaitę ES vykdomoji valdžia Europos Komisija (EK) paskelbė rekomenduojanti valstybėms-narėms pradėti formalias derybas su Ukraina ir Moldova dėl jų narystės, taip pat suteikti valstybės kandidatės statusą Gruzijai. Tačiau, kad rekomendacija pilnai įsigaliotų, visų 27 ES šalių-narių vadovams dar teks pasirašyti atitinkamus nutarimus gruodį vyksiančiame viršūnių susitikime.
„Šiandien – svarbi diena, kadangi būtent šiandien Komisija rekomendavo tarybai su Ukraina ir Moldova pradėti derybas dėl stojimo“, – trečiadienį kalbėjo EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Jos teigimu, iki nustatant oficialią derybų dieną, Ukraina ir Moldova turėtų užbaigti likusias reformas, o daugiau informacijos apie šalių pasiektą pažangą bus paskelbta 2024 m. kovą.
„Ukraina toliau susiduria su dideliais sunkumais ir patiria Rusijos karo sukeltą tragediją, tačiau ukrainiečiai, kariaudami dėl savo išlikimo, taip pat įgyvendina esmines savo šalies reformas“, – sakė U. von der Leyen.
Ukraina narystės ES ėmė siekti netrukus po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo savo plataus masto invaziją. Tų pačių metų gegužę Ukrainai buvo suteiktas valstybės kandidatės statusas.
Komisija tuomet nustatė septynias gaires, kurias Kyjivas turi pasiekti, įgyvendindamas savo reformas, įskaitant kovą su sukčiavimu, korupcija ir oligarchų galios apribojimą. U. Von der Leyen sakė, kad Ukraina jau atliko „gerokai daugiau nei 90 procentų reikalingų veiksmų“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į žinią iš ES sakė, kad Komisijos rekomendacija su Ukraina pradėti formalias derybas dėl narystės yra „žingsnis teisinga kryptimi“ tiek Kyjivui, tiek Europai.
„Šiandien Ukraina ir visa Europa žengė žingsnį teisinga kryptimi. Mūsų šalis turėtų būti Europos Sąjungoje“, – teigė jis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sako, kad EK rekomendacija Ukrainai ir Moldovai pradėti stojimo į Bendriją derybas yra toks sprendimas, kokio jis ir tikėjosi. Pasak šalies vadovo, ypač Ukrainai, tai labai svarbūs ir teigiami postūmiai, sustiprinantys norą priešintis Rusijai.
„Sprendimai yra tokie, kokių mes tikimės, t. y. kad Ukrainai ir Moldovai būtų suteikta galimybė pradėti derybas dėl narystės, Sakartvelui būtų suteiktas kandidatės statusas. Tam tikros išlygos reiškia, kad ne visi namų darbai dar padaryti, bet tai nėra tokios išlygos, kurios procesą padarytų neįmanomu“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėdos teigimu, šiuo sprendimu yra sudaryta gera bazė būsimam Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui. Jis viliasi, kad EVT susirinkimo metu pavyks įtikinti visas šalis pritarti EK rekomendacijai.
„Galvoju, kad sudaryta gera bazė, solidus pagrindas, bus gruodžio mėn. įvyksiančiam EVT susirinkimui, kuriame tikiuosi šalys nuoširdžiai ir nuosekliai remiančios Rytų partnerystės šalių artėjimą link ES, įtikins tas valstybes, kurios turi tam tikro skepsio“, – kalbėjo prezidentas.
Norinčių prisijungti prie ES netrūksta, tačiau procesai – itin lėti
Savo ruožtu Rusijos siekiu ja destabilizuoti besiskundžianti Moldova prašymą priimti ją į ES taip pat pateikė kartu su Ukraina, jai taip pat buvo nurodyta, kokias reformas ji turi įgyvendinti.
Gruzijai nepavyko kartu su kitomis dviem šalimis gauti kandidatės statuso, nes nerimą kėlė jos vyriausybės pasirinkta pro-rusiška kryptis.
Tačiau dabar EK nurodė, kad ir Gruzija turėtų oficialiai tapti kandidate, su sąlyga, kad ji įgyvendins likusias reformas.
Bosnijai ir Hercogovinai, kuri oficialiai kandidate tapo gruodį, nepavyko užsitikrinti aiškios paramos deryboms pradėti, tačiau U. von der Leyen teigė, kad „mūsų durys yra plačiai atvertos ir mes kviečiame Bosniją ir Hercegoviną“.
„Žinoma, norint žengti pro šias duris, Bosnija ir Hercegovina turi imtis tam tikrų veiksmų, rodyti rezultatus, tačiau durys šiuo metu atvertos labai plačiai“, – pasisakė ji.
Be to, net jeigu ir karo krečiama Ukraina pradės derybas dėl narystės ES, šalis turės praeiti ilgą reformų procesą, galintį trukti metus ar net dešimtmečius. Tokių pavyzdžių netrūksta.
Turkija derybas dėl stojimo į ES pradėjo dar 2005 m., tačiau jose jau daugybė metų yra pasiekta aklavietė. Įstrigo ir Albanijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos bei Serbijos derybos. Šiuo metu ES priklauso 27 valstybės. Paskutine oficialia Bendrijos nare 2013 m. tapo Kroatija.
