Lenkijoje nulinis PVM pratęstas iki metų galo
Lenkijos Finansų ministerija skelbia, kad nuo 2022 metų vasario 1 dienos Lenkijoje taikomas 0 proc. siekiantis PVM tarifas maisto produktams. Anksčiau jis siekė 5 proc. Dabar pranešama, kad sumažintas PVM tarifas maistui galioja iki 2023 metų pabaigos.
Išlaikius nulinį PVM tarifą maistui per pirmuosius šešis 2023 m. mėnesius, piliečių piniginės papilnėjo apie 6 mlrd. zlotų. Kovoje su infliacija ir Rusijos sukelta krize svarbiausia saugoti lenkų pinigines, mano Lenkijos valdžia.
2022 metais įvedus nulinį PVM tarifą maistui, piliečių piniginėse liko per 8,5 mlrd. zlotų. Tikimasi, kad iki metų galo lenkai sutaupys dar apie 5 milijardus zlotų, sako Lenkijos finansų ministrė Magdalena Rzeczkowska.
Tarp produktų, kuriems taikomas nulinis PVM tarifas, yra mėsa ir žuvis bei jų gaminiai, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, natūralus medus, riešutai, daržovės ir vaisiai bei jų konservai, valgomieji gyvūniniai ir augaliniai riebalai, grūdai ir grūdų produktai, įskaitant duoną ir konditerijos gaminius, taip pat tam tikri kūdikių ir vaikų mitybai skirti mišiniai ir pienas bei specialios medicininės paskirties dietinis maistas[1].
Lietuva mažinti PVM maistui nesiruošia
Šalies premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad maisto kainos auga dėl sukritusių itin nepalankių aplinkybių, o jų suvaldyti šalies valdžia niekaip negali.
„Žinau, kad nesinori to girdėti, nes visada norisi ieškoti kažkokios užmačios, bet pasaulyje atsitiko labai dideli kainų šokai. Praėjusių metų pradžioje kviečių kainos, aliejaus kainos ir daugelio kitų žaliavų kainos buvo sušokusios į kosminius lygius.
Taip, dabar jos šiek tiek nukritusios, bet jos išlieka beveik 50 proc. aukštesnės negu buvo iki 2021 metų Jūs pažiūrėkite į supirkimo kainas ir pamatysite, kad jos yra išaugusios nuo 50 proc. iki 70 proc. Žinoma, kad turės įtakos maisto produktų kainoms. Negana to, dar yra darbo užmokesčio aspektas ir energetikos aspektas“, – ketvirtadienį Delfi TV laidoje „Iš esmės“ aiškino I. Šimonytė.
I. Šimonytė tvirtina, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maisto prekėms įvedimas nepasiteisintų. Pasak jos, Lenkijoje, kur tokia idėja buvo vykdoma, nematomas joks kainų kritimas ar infliacijos mažėjimas. Negana to, jos teigimu, Lietuvoje įvesta lengvata maisto paslaugų tiekėjams nenulėmė pigesnių produktų ir paslaugų.[2].
Valdančiųjų neveiksnumas stumia gyventojus į badą
Seimo narys Eugenijus Sabutis sako, kad Vyriausybės neveiksnumas dėl maisto kainų dalį žmonių siunčia tiesiai į skurdo spąstus. Parlamentaro teigimu, pasirinkta dešiniųjų Vyriausybės ekonominė ir mokestinė politika stumia šalį į milžiniškų kainų smegduobę, iš kurios išlipti bus itin sunku. Toks kainų šuolis visa jėga smogė tai gyventojų grupei, kuri yra socialiai pažeidžiamiausia ir susiduria su skurdo rizika.
„Prastėjanti ekonominė situacija, kaip jau paminėta, labiausiai paliečia tuos, kurie yra atsidūrę skurdo gniaužtuose.
Praėjusią savaitę Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas paskelbė apklausos rezultatus, kurie rodo nemalonią tiesą – gyventojų skaičius, kuriems trūksta pinigų maistui, auga. Toks rodiklis nėra staigmena, jis tendencingai patvirtina, kad su šių metų biudžetu Ingridos Šimonytės Vyriausybės pristatytos priemonės, skirtos suvaldyti infliaciją ir energetinį skurdą, veiksmingai nefunkcionuoja.
Nevyriausybinės organizacijos pastebi ir tai, kad maisto produktai tampa vis sunkiau įperkami ir labiau uždirbantiems, tačiau lyginant su praeitais metais matyti, kad labiausiai išaugo mažiausias pajamas gaunančių asmenų skaičius, kurie neturi iš ko pavalgyti. Tokių asmenų yra net 23,5 proc., tuo tarpu pernai mažiausių pajamų grupėje buvo 17,1 proc“,– sako E. Subatis[3].
Maisto kainos kinta: vienos auga, kitos krenta
Statistika rodo, kad gegužės mėnesį populiariausių maisto produktų kainos keitėsi: vienos didėjo, kitos visgi mažėjo. Bendrai lyginant su kovo mėnesiu, kainos sumažėjo 0,2 procentiniais punktais, tačiau lyginant su 2022 metais, kainos vis dar laikosi išaugusios 1,8 proc.
Labiausiai atpigo pomidorai (8 proc.), bananai, saulėgrąžų aliejus, makaronai ir ryžiai. Brango juoda duona, sviestas, obuoliai, bulvės[4].
Tačiau ekonomistai sako – maisto kainos Lietuvoje, net ir jei po lėto mažėja, vistiek lenkia ES vidurkį. O ar atlyginimai lenkia ES vidurkį? Atsakymo į šį klausimą tikriausiai nereikia…
„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiuo metu, remiantis preliminariais skaičiavimais, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje jau viršija ES vidurkį.
„Sumažėjus pieno supirkimo kainoms, sviesto kainos Vokietijoje ir Lenkijoje šiais metais sumažėjo atitinkamai 29 ir 12 proc., tačiau Lietuvoje sviesto kainų sumažėjimas siekė simbolinius 6 proc.
Belieka tikėtis, kad konkurencija atliks savo darbą, tad artimiausiu metu ir Lietuvoje sulauksime reikšmingesnio maisto ir gėrimų kainų kritimo. Jei kritimo nesulauksime, Lietuva pagal maisto ir gėrimų kainų lygį įsiverš tarp brangiausių ES šalių. Įdomu tai, kad Lietuvoje tam tikrų maisto prekių kategorijų kainų lygis jau yra didesnis nei Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, „Eurostat“ duomenimis, 2022 metais pieno produktų kainų lygis Lietuvoje buvo 19 proc. didesnės už ES vidurkį ir viršijo kainų lygį Suomijoje bei Švedijoje“, – sako Ž. Mauricas[5].
Lietuviai vis dažniau prašo pagalbos maistu
Socialiniame tinkle žmonės vis dažniau prašo pagalbos maistu.
„Vis dažniau socialinėje erdvėje užkliūna žvilgsnis už žmonių pagalbos prašymų. Vis dažniau žmonės prašo paaukoti maisto… Ne rūbų, ne baldų. Tiesiog maisto.
Primenu: žemiau skurdo rizikos ribos praėjusiais metais gyveno 20 proc. šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1 015 Eur – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Mieste skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 17,4 proc., kaime – 25,4 proc.“, – sako visuomenės sveikatos specialistė Vitalija Jankauskaitė[6].
