Lenkija demonstruoja lyderystę ir siunčia naikintuvus Ukrainai, iš paskos seka ir Slovakija
Remiant Rusijos užpultą Ukrainą Lenkija ir toliau yra viena iš lyderių teikiant karinę ir finansinę pagalbą, o dabar šalis tampa ir pirmąja, kuri Ukrainai nusprendė tiekti savo naikintuvus „MiG-29“. Apie tai ketvirtadienį paskelbė pats Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda[1].
„Kalbant paprastai, pirmiausia per kelias artimiausias dienas, kiek žinau, Ukrainai perduosime keturis visiškai veikiančius naikintuvus. Likusieji yra ruošiami ir vis dar aptarnaujami“, – vakar paskelbė Lenkijos vadovas ir paaiškino, kad kiti lėktuvai Ukrainai bus perduodami palaipsniui.
Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, kad naikintuvai Ukrainai turėtų būti pristatyti per maždaug 4-6 savaites.
Naujiena apie tai, kad Lenkija tampa pirmąja NATO šalimi, kuri Ukrainai nusprendė siųsti naikintuvus, pasirodė netrukus po to, kai dar praėjusią savaitę Lenkijos vadovai kalbėjo, jog būtina sukurti tarptautinę naikintuvų koaliciją, tačiau ar tai padaryti pavyko, kol kas nėra aišku, nors paskutinių dienų naujienos būtent tai ir signalizuoja.
Penktadienį apie analogišką sprendimą perduoti naikintuvus Ukrainai paskelbė ir Slovakija. Šios šalies vyriausybė pritarė 13 naikintuvų „MIG-29“ išsiuntimui į Ukrainą.
Apie tai pranešė Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris, pabrėžęs, kad jo šalis dar praėjusią vasarą atsisakė „MiG-29“ naikintuvų dėl to, kad dauguma jų nėra tinkami eksploatuoti, tačiau patikino, kad Ukrainai tieks tik visiškai tinkamus lėktuvus[2].
„Slovakijos vyriausybė ką tik pritarė 13 „MiG-29“ siuntimui į Ukrainą! Pažadų reikia laikytis, ir kai Zelenskis paprašė daugiau ginklų, įskaitant naikintuvus, pasakiau, kad padarysime viską, ką galime. Džiaugiuosi, kad kiti daro tą patį. Karinė pagalba turi užtikrinti, kad Ukraina galėtų apginti save ir visą Europą nuo Rusijos“, – teigia Slovakijos premjeras ir patikino, kad visi teisės ekspertai, su kuriais konsultavosi jo vyriausybė, teigė, kad šis žingsnis yra teisiškai pagrįstas.
E. Hegeris taip pat detalizavo, kad Slovakijos turimų naikintuvų perdavimo procesas yra glaudžiai koordinuojamas su Lenkija ir Ukraina bei kitais sąjungininkais[3].
Danija svarsto naikintuvų tiekimą, Izraelis sulaužė ankstesnius neutralumo pažadus
Po sensacingų Lenkijos ir Slovakijos sprendimų siųsti į Ukrainą naikintuvus, sąjungininkų tarpe galimai įvyko lūžis. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad jos vyriausybė taip pat tęsia aktyvias diskusijas šiuo klausimu.
„Apie tai diskutuojame sąjungininkių grupėje. Tai didelis Ukrainos pageidavimas. Taip, nagrinėjame kelis skirtingus aspektus. Šiuo klausimu palaikome labai glaudų dialogą su savo sąjungininkais. Negaliu pasakyti daugiau“, – teigia Danijos premjerė.
Vakarietiškų Danijos naikintuvų „F-16“ siuntimui į Ukrainą pritaria ir šalies parlamentas[4].
Tuo tarpu daugiau nei metus tiekti Ukrainai karinės įrangos atsisakęs Izraelis dabar ima keisti savo neutralumo šiame konflikte poziciją[5]. Dabar Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas ir užsienio reikalų ministras Elis Cohenas teigia, kad peržiūrėjo šalies politiką karo atžvilgiu ir nusprendė perduoti Ukrainai sistemas, kuriomis bus galima sutrikdyti priešų dronų judėjimą.
„Izraelis padeda Ukrainai gynybos ir civilinėje srityse. Kiekvienas prašymas nagrinėjamas atsižvelgiant į gynybos eksporto į Ukrainą politiką“, – teigia Izraelio pareigūnai.
Rytų Europos valstybės siekia spausti sąjungininkus, tačiau JAV savo pozicijos nekeičia
Po paskutinio proveržio remiant Ukrainą dalis ekspertų mano, kad Rytų Europos aktyvumas turėtų sukurti spaudimą Vakarams. „Rasmussen Global“ konsultacijų bendrovės saugumo ir politikos analitikas bei generalinis direktorius Fabricas Pothieris teigia, kad Lenkija, o dabar jau ir Slovakija, besiryždamos pirmosios pasiųsti savo naikintuvus Ukrainai, imasi iniciatyvos, galinčios padaryti įtaką kitoms sąjungininkėms.
Tačiau tikėtis, kad didžiosios ir galingosios Vakarų valstybės staiga pakeis savo nuomonę ir Ukrainai suteiks taip prašomų modernių naikintuvų, tikėtis neverta. Negana to, Vakarus pristabdyti gali ir agresyvi Rusijos retorika bei Kremliaus grasinimai.
Penktadienį Kremlius jau spėjo sureaguoti į Lenkijos ir Slovakijos sprendimą siųsti naikintuvus į Ukrainą ir skambiai pareiškė, kad ši įranga bus sunaikinta.
„Šios karinės įrangos tiekimas – kaip jau ne kartą sakėme – nepakeis specialiosios karinės operacijos rezultatų… Žinoma, visa ši įranga bus sunaikinta“, – per spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas[6].
Galbūt atsižvelgiant į Rusijos grasinimus, o galbūt siekiant išvengti konflikto eskalacijos JAV nuo naikintuvų perdavimo Ukrainai ir toliau susilaiko. J. Bideno administracija teigia, kad pozicijos dėl naikintuvų nekeičia net ir dabar, kai Rytų Europos partnerės vis dėlto nusprendė paremti Ukrainą gausiau.
„Tai nekeičia mūsų nusistatymų dėl „F-16“. Dabar tai nėra svarstoma. O kitos šalies pareiškimas suteikti naikintuvus neturi įtakos ir nekeičia mūsų pačių suverenaus sprendimo priėmimo“, – sako Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Džonas F. Kirby[7].
Tačiau jau anksčiau abiejų JAV partijų senatoriai kreipėsi į Pentagoną su prašymu siųsti Ukrainai naikintuvus „F-16“, pažymėdami, kad naikintuvai galėtų suteikti Ukrainai reikšmingą pranašumą kare su Rusija.
JAV ir Rusijos santykiai tapo dar labiau įtempti po amerikiečių drono numušimo
Staiga pakeisti savo nusistatymo dėl naikintuvų Amerikai neleidžia ir netikėtai dar labiau pašliję santykiai su Rusija. Šią savaitę JAV bepilotis orlaivis, skridęs virš tarptautinių vandenų Juodojoje jūroje, buvo numuštas po konfrontacijos su dviem rusų naikintuvais.
Tai papiktino JAV, kuri apkaltino Rusiją neatsargiu elgesiu bei pareiškė, kad skraido ir skraidys virš tarptautinių vandenų, o Rusija tam prieštarauti negali.
Tuo tarpu Maskva pareiškė, jog jau anksčiau buvo įspėjusi JAV neskraidyti aplink zoną, kurią Kremlius sieja su „specialia karine operacija“ Ukrainoje.
Negana to, Rusija paskelbė, kad iš jūros dugno bandys ištraukti nukritusį amerikiečių droną, o Kremliaus Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pažymėjo, kad būtent šis orlaivis įrodo, kad JAV yra įsitraukusi į šį konfliktą.
„Nežinau, ar mums pavyks jį susigrąžinti, ar ne, bet tai turi būti padaryta. Ir mes tikrai prie to dirbsime. Tikiuosi, žinoma, sėkmingai[8]. Antra, dėl dronų, amerikiečiai nuolat kartoja, kad jie nedalyvauja karinėse operacijose. Tai naujausias patvirtinimas, kad jie tiesiogiai dalyvauja šioje veikloje“, – sakė jis.
Per incidentą su JAV bepiločiu dalyvavusiems Rusijos naikintuvų pilotams bus įteikti net valstybiniai apdovanojimai[9]. JAV pusė vis tik pažymi, kad dronas tikriausiai nebus ištrauktas, tačiau teigia, kad net jei taip ir nutiktų, Rusija iš įrenginio nesurinks jokios vertingos žvalgybinės informacijos[10].
O kai kurie politikos analitikai teigia, kad orlaivio incidentas Kremliui yra ypač nenaudingas ir paskatins dar didesnį JAV politinio elito susitelkimą Rusijos atžvilgiu.
Tačiau kiti ekspertai mano, kad amerikietiško drono incidentas gali pasitarnauti Rusijai, kuri šia naujiena jau naudojasi stiprindama naratyvą apie savo galią. Tai įrodo ir pačių aukščiausių Rusijos pareigūnų komentarai.
„Maskvai šis susidūrimas atrodė kaip pretekstas sulyginti Rusiją ir JAV kaip didžiąsias galias“, – teigia analitinio centro „Jamestown Foundation“ gynybos analitikas Pavelas Luzinas[11].
Rusija pastiprinimo sulaukia iš Kinijos
O pati Rusija, tęsdama karo veiksmus Ukrainoje, sulaukia paramos iš artima sąjungininke tapusios Kinijos. Remiantis žiniasklaidą pasiekusiais prekybos ir muitinės duomenimis, Kinijos bendrovės dar praėjusiais metais Rusijai siuntė automatų, neperšaunamų liemenių, dronų dalių ir kitos karinės įrangos komplektus. Ekspertai mano, kad ši įranga jau gali būti naudojama ir mūšio lauke Ukrainoje[12].
Europos ir JAV sąjungininkai jau kurį laiką nerimauja dėl vis aktyvesnės Kinijos paramos Rusijai, bijoma, kad ši komunistinė šalis Kremliui ims atvirai tiekti ginkluotę.
O šis klausimas neabejotinai bus atsakytas ir Rusijos bei Kinijos prezidentų susitikimo metu. Kinijos Prezidentas Xi Jinpingas į Maskvą vyks jau netrukus ir ten viešės tris dienas. Skelbiama, kad susitikimo su Vladimiru Putinu metu Xi Jinpingas būtinai palies ir karo Ukrainoje temą.
Pekinas, paskelbęs apie savojo lyderio vizitą į Rusiją, pirmąjį po to, kai Xi Jinpingas buvo perrinktas trečiai kadencijai, sakė, kad prezidentas pateiks „objektyvią ir sąžiningą poziciją, kuria bus siekiama skatinti taiką ir spartinti derybas“.
