Varšuva pademonstravo stuburą: mes balsuojame prieš visus migracijos pakto elementus
Finansų ministras Andžėjus Domanskis (Andrzej Domański) prieš ES Tarybos balsavimą dėl migracijos pakto žurnalistams sakė, kad Lenkijos vyriausybė balsuos prieš visus pakto punktus. Nepaisant Lenkijos prieštaravimų, buvo prognozuojama, kad ES migracijos paktą patvirtins.[1]
„Vyriausybės pozicija yra nuosekli ir nedviprasmiška. Mes nuosekliai prieštaraujame migracijos pakto, dėl kurio derėjosi „Teisės ir teisingumo“ partijos vyriausybė, elementams. Mūsų nuomone, jame neatsižvelgiama į šalių, besiribojančių, pavyzdžiui, su Baltarusija, specifiką, šalis, kurios susiduria su didėjančiu vadinamojo hibridinio karo spaudimu. Migracijos pakto nuostatose nepakankamai atsižvelgiama į atsakomybės ir solidarumo santykį. Ankstesnė vyriausybė sugadino praktiškai viską, kas galėjo būti sugadinta šiose derybose – sakė D. Domanskis Briuselyje. – Todėl mes balsuojame prieš visus migracijos pakto elementus“.
Migracijos paktas priimtas nepaisant Lenkijos pasipriešinimo
Kaip ir buvo prognozuota, Migracijos paktą ES priėmė ir be jam nepritariančių Lenkijos bei Vengrijos, nes tam užteko kvalifikuotos balsų daugumos. Jo priėmimas reiškia, kad ES šalys galės pasirinkti, ar priimti migrantus, ar skirti 20 000 EUR finansinį įnašą vienam nepriimtam migrantui, ar pagalbą natūra. Taip pat kalbama apie palapinių, reikalingos įrangos ar kitų dalykų tiekimą.
Tačiau ministras A. Domanskis patikino, kad dabartinė šalies Vyriausybė nesėdės rankų sudėjus.
„Kuriame šalių koaliciją, kuri aptars šį migracijos paktą kituose etapuose“, – sakė jis. Tiesa, esminių pokyčių nebus sulaukta ir po to, todėl bet kokie pakeitimai, greičiausiai, bus tik kosmetiniai.
Paktą sudaro dešimt norminių aktų, numatančių ir naują migrantų tikrinimo tvarką, siekiant nustatyti – ar jie turi teisę į kokią nors apsaugą, ar privalo būti deportuoti. Taip pat žadama, kad procesas bus greitesnis bei paprastesnis.
Paktas numato ir solidarų nelegalų perskirstymą šalims-narėms. Nors dalis šalių tam nepritarė, jų balsų atmesti dokumento priėmimą nepakako.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas (Donald Tusk) pareiškė, kad jo šalis migrantų pagal šį paktą neįsileis, nes Varšuva ir taip priėmė šimtus tūkstančių nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių.
Kita vertus, D. Tusko nuomone, naujojo dokumento rėmuose Lenkija esą net laimi, kadangi anksčiau su Briuseli pasiekti susitarimai esą neleidžia lenkams primesti prievolės priimti daugiau migrantų.
Lietuvoje sudaryta darbo grupė ES Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimui
Europos Sąjungos (ES) tarybai galutinai patvirtinus Migracijos ir prieglobsčio paktą (toliau – Paktas), prasideda valstybių narių, Europos Komisijos ir ES agentūrų pasiruošimo Pakto įgyvendinimui etapas. Vidaus reikalų ministerija sudarė tarpinstitucinę darbo grupę – ji nacionaliniu lygiu įvertins esamą migracijos ir prieglobsčio valdymo sistemą ir suderins ją su Pakto nuostatomis, kurios įsigalios birželio 20 d., o taikyti bus pradėtos po 24 mėn. nuo įsigaliojimo.[2]
„Europos Sąjungai pasiekus istorinį susitarimą dėl migracijos politikos reformos, prasideda 2 metų pasirengimo įgyvendinimui etapas. Siekiant užtikrinti sklandų ir savalaikį pasirengimą, drauge dirbs visos atsakingos institucijos“, – teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Apie ką kalbama Migracijos pakte?
Reformą Europos Komisija pasiūlė 2016 m., tačiau dėl joje minimo priverstinio migrantų perkėlimo kai kurios valstybės narės ją blokavo. Europos Parlamentas balsavo dėl naujos redakcijos, dėl kurios preliminariai susitarta su ES Taryba 2023 m. gruodžio mėn., o EK ją pateikė 2021 m.[3]
Didžiausius ginčus sukėlė vadinamasis savanoriškas solidarumo mechanizmas, pagal kurį kasmet perkeliama ne mažiau kaip 30 000 žmonių. Valstybės narės taip pat galės mokėti 20 000 EUR už kiekvieną neįleistą asmenį arba nedalyvavimą operacijose prie ES išorės sienų.
Migracijos paktą dar turės patvirtinti ES Taryba. Lenkijos valdžia jau buvo paskelbusi, kad balsuos prieš jį, nes – kaip teigia Vidaus reikalų ir administravimo ministerija – darbas su reglamentais baigėsi praėjus savaitei po to, kai buvo prisaikdinta dabartinė vyriausybė, o to darbo, kurį atliko ankstesnė komanda, rezultatas yra „toli gražu nepakankamas“.
Taisyklės dėl migrantų perkėlimo įsigalios po 2 metų, bet lenkai jų nepaisys
