<h2>Valdžioje lieka liberalų–konservatorių partija </h2>
<p>Latvijos parlamento rinkimus laimėjo premjero Krišjanio Karinio liberalų–konservatorių partija „Naujoji vienybė“[1].</p>
<p>Centrinė rinkimų komisija suskaičiavusi visus balsus paskelbė, kad liberalų–konservatorių partija „Naujoji vienybė“ užsitikrino 26 iš 100 vietų naujajame Latvijos parlamente. Antroje vietoje atsidūrė opozicinis „Ūkininkų ir žaliųjų aljansas“, kuris gavo 16 vietų.</p>
<p>Tiesa, sudaryti naują koaliciją K. Karinio vedamai partijai gali būti sudėtinga. Iš trijų dabartinių koalicijos partnerių į parlamentą pateko tik vienas – dešinysis „Nacionalinis aljansas“, gavęs 13 vietų.</p>
<p>Tuo tarpu Konservatorių partija patyrė fiasko ir neįveikė 5 proc. barjero. Į parlamentą nepateko ir partija „Už plėtrą/Už!“. Parlamente nebus opozicinės socialdemokratų partijos „Harmonija“.</p>
<p>Iš viso į Latvijos parlamentą pateko 7 partijos.</p>
<h2>Maskvai palankios partijos patyrė fiasko</h2>
<p>Remiantis centrinės rinkimų komisijos duomenimis, iš viso septynių partijų kandidatų sąrašai peržengė 5 proc. ribą: „Naujoji vienybė“ (JV) – 18,97 proc., „Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“ (ZZS) – 12,44 proc., „Jungtinis sąrašas“ – 11,01 proc., „Nacionalinis aljansas“ (NA) – 9,29 proc., „Už stabilumą!“ (S!) – 6,8 proc., „Latvija pirmyn“ (LPV) – 6,24 proc. ir „Progresyvūs“ – 6,16 proc.[2].</p>
<blockquote>
<p>Nė vienai partijai, atstovaujančiai Latvijos etninei rusų mažumai, kuri sudaro daugiau kaip 25 proc. iš 1,9 mln. šalies gyventojų, nepavyko užsitikrinti vietų parlamente[3].</p>
</blockquote>
<p>„Santarvei“ – Maskvai palankiai partijai, kurią tradiciškai rėmė dauguma Latvijos rusakalbių rinkėjų, nepavyko patekti į parlamentą, partija surinko vos 4,8 proc. balsų. Palyginimui, 2018 metais ją palaikė beveik 20 proc. rinkėjų.</p>
<p>Šių parlamento rinkimų kampanijos metu dabartinio premjero K. Karinio retorika buvo susijusi su kritika Rusijai. Dabar jo partijos pergalė, numanoma, gali padidinti nesutarimus tarp šalies latvių daugumos ir rusakalbių mažumos dėl jų vietos visuomenėje.</p>
<p>Tačiau nepaisant galimų iššūkių ateityje, Latvijos parlamento rinkimus laimėjusi partija „Naujoji vienybė“ dėl vyriausybės koalicijos formavimo antradienį susitinka su „Jungtinio sąrašo“ ir „Nacionalinio susivienijimo“ partijomis, o trečiadienį – su „Pažangiųjų“ atstovais[4].</p>
<p>Kaip teigia šalies premjeras K. Karinis, dar prieš rinkimus „Naujoji vienybė“ aiškiai deklaravo, kad Latvijos vystymasis įmanomas tik griežtai laikantis esamo geopolitinio kurso, esant Europos Sąjungoje ir NATO.</p>
<blockquote>
<p>„Tad derybos dėl bendro darbo mūsų šalies labui įmanomos su visomis politinėmis naujo šaukimo Saeimoje atstovaujamomis jėgomis, jeigu jų vertybių sistema tvirta ir sutampa su mūsiške“, – sakė premjeras.</p>
</blockquote>
<p>57 metų Latvijos ir JAV dvigubą pilietybę turintis K. Karinis anksčiau sakė, kad jo partijai laimėjus, būtų lengviausia tęsti darbą toje pačioje koalicinėje vyriausybėje.</p>
<blockquote>
<p>„Pirmiausia ir svarbiausia visų galvose yra tai, kaip mes visi išgyvensime žiemą, ne tik Latvijoje, bet ir visoje ES, ir kad mes visi išliktume vieningi su Ukraina, ir nesvyruotume susidūrę su mums kylančiais sunkumais“, – sakė jis[5].</p>
</blockquote>
<p>Latvijos politikos ekspertai teigia, kad Rusijos invazija į Ukrainą padarė didelę įtaką šalies rinkėjų požiūriui ir lėmė gilų susiskaldymą tarp rusakalbių, nepritariančių karui, ir tų, kurie jį palaiko. Tiesa, pagrindiniais rinkimų klausimais buvo tapę ne užsienio reikalai ir aktualijos, bet Latvijos ekonominė padėtis bei energijos krizė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/arnaud-jaegers-ibwjsmobnnu-unsplash-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rinkimai pasižymėjo dideliu aktyvumu</h2>
<p>Šeštadienį, spalio 1 d. Latvijoje įvykę 14-ieji parlamento arba <em>Saeimos</em> rinkimai pasižymėjo išskirtiniu aktyvumu. Rinkimuose dalyvavo 59,4 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų – tai didžiausias rinkėjų aktyvumas per pastaruosius trejus Latvijos parlamento rinkimus.</p>
<p>Prieš ketverius metus Seimo rinkimuose iš viso balsavo 40,42 proc., o prieš aštuonerius – 42,29 proc[6]. Iš viso teisę rinkti Latvijos parlamentą turi 1,542 mln. Latvijos gyventojų.</p>
<p>Skelbiama, kad šiuose rinkimuose mažiausiai aktyvūs buvo sostinės Rygos gyventojai, o aktyviausi – Kuržemės regiono, kuriame yra Liepoja ir Ventspilis, gyventojai.</p>
