Latvija mažina biurokratiją strateginių prekių prekyboje – sieks vienodų sąlygų visiems vežėjams
Latvijos Respublikoje bus pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys strateginių prekių apyvartą. Šiuo metu šalyje galioja 17 metų senumo norminis aktas, o situacija pasaulyje kardinaliai pasikeitė.[1]
Kaip užsienio reikalų komitete dalyvaujantiems parlamentarams sakė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Strateginių prekių eksporto kontrolės departamento vadovas Nauris Rumpė, departamentas sukaupė daug informacijos ir dabar nori išlaisvinti verslą nuo perteklinės biurokratijos“
„Galvojame apie verslumą. Puikiai žinome, kokioje padėtyje atsiduria vis daugiau Latvijos gamintojų. Jei 2007 metais mes buvome valstybė, kuri užsiėmė tranzito kontrole, tranzito licencijomis, tai šiuo metu turime daug gamintojų. Turime galvoti, kaip jiems palengvinti biurokratinę naštą“.
Iki šiol pagal ankstesnę Strateginių prekių apyvartos įstatymo redakciją Latvija kontroliavo visus savo vežėjus.
„Tačiau užsienio vežėjus mes kontroliavome sąlyginai, – teigė N. Rumpė. – Mes tikrinome tik karinius krovinius. Ir arba leidome juos gabenti, arba draudėme. Ir atsižvelgdami į tai, kad tai šiek tiek trukdo mūsų vežėjų, kurie dabar ypač nori įsitraukti į karinių krovinių gabenimą į Ukrainą, konkurencingumui, sieksime sukurti vienodas sąlygas.“
„Žinoma, mes nepaliksime jų per vidurį, kad jie pasiimtų, ką nori ir kur nori“, – patikslino Užsienio reikalų ministerijos atstovas – Kontrolė vis tiek išliks. Jie turės gauti mūsų išvadą, ar visi dokumentai yra tvarkingi, ar jie gali vežti šį krovinį.“
Latvija siekia stiprinti savo vežėjų konkurencingumą ir palengvinti karinių krovinių tranzitą
Sankcionuotos arba „jautrios“ valstybės, nurodė N. Rumpė, ir toliau liks Užsienio reikalų ministerijos „taikiklyje“. Tačiau licencijų formatas nebebus aktualus.
„Laimėtoja yra Latvijos pusė. Jei anksčiau, pavyzdžiui, „airBaltic“ norėjo importuoti karinius krovinius iš Suomijos į Norvegiją, jiems reikėjo gauti mūsų licenciją, nors tiek Suomijos, tiek Norvegijos leidimai buvo tvarkingi. Užsienio vežėjams tokių reikalavimų nebuvo. Mes tiesiog atlikome patikrinimą ir pasakėme – viskas gerai ar ne gerai. Buvome blogesnėje padėtyje“, – pripažino užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė, dalyvavusi Užsienio reikalų komiteto posėdyje. Dabar nacionalinis tranzito sektorius galės laisviau veikti rinkoje.
„Kariniai kroviniai yra svarbiausi mūsų vežėjams, – pabrėžė N. Rumpe. – Nes Rusijos nebėra. Mes esame tranzitinė valstybė Europos viduryje.“
Siekia plėtoti karinį-pramoninį kompleksą
Be to, įstatymo pakeitimai susiję su asmenimis, kurie gali importuoti strategines prekes. Iki šiol tai galėjo būti tik juridiniai asmenys-prekybininkai.
„Susidūrėme su tuo, kad Latvijos universitetas, dalyvaujantis įvairiuose NATO projektuose, turėjo importuoti karines prekes iš Prancūzijos bandymams, po to duomenys buvo perduoti toliau, siekiant sukurti naujus produktus. Paaiškėjo, kad neįmanoma išduoti tokios licencijos akademinėms institucijoms. Kadangi jie neužsiima komercine veikla, jie nieko negamina“, – pasakojo N. Rumpė.
Todėl dabar akademinėms institucijoms, dalyvaujančioms valstybinėse programose, susijusiose su kariniu-pramoniniu kompleksu, Užsienio reikalų ministerija nustatys savo licencijavimo taisykles.
Priėmus įstatymo pakeitimus, taip pat bus supaprastintas civilinių šaunamųjų ginklų gabenimas ES.
Šis klausimas yra gana svarbus strateginiu požiūriu, nes ginklus gali naudoti specialiosios tarnybos arba jie gali būti naudojami svarbių objektų apsauga.
„Valstybinė policija nuolat išduoda tokius leidimus, – patikslino N. Rumpė. — Istoriškai mes taip pat nuosekliai išduodavome licencijas šioms prekėms. Taigi tą patį patikrinimą atlikome du kartus. Iš esmės mes buvome vienintelė ES valstybė, kuri tai darė.“
Taigi dabar „šaunamųjų ginklų“ importo ir eksporto kontrolė bus sutelkta Vidaus reikalų ministerijoje.
„Ar tai netaikoma kariniams ginklams?“ – griežtai paaiškino Užsienio reikalų komiteto vadovė Inara Mūrniecė (Nacionalinė asociacija). Buvusi Krašto apsaugos ministerijos vadovė buvo patikinta, kad kalbama tik apie tarnybai ir medžioklei skirtus ginklus.
Dabar bus daugiau dėmesio skiriama ginklų priedams – taikikliams, duslintuvams ir kt. Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Latvijoje yra įmonių, kurios minėtomis prekėmis prekiauja be jokių leidimų.
„Buvo atvejų, kai šie priedai atsidūrė Rusijoje“, – pripažino diplomatas. Laimei, Latvijos saugumo pajėgos įsikišo laiku.
„Mes atėjome į pagalbą pareigūnams, – atskleidė N. Rumpe, – Ir dabar galioja reikalavimas registruoti tokių priedų pirkėjus“.
Kas yra dvejopos paskirties prekės?
Kaip pažymėjo Užsienio reikalų ministerijos atstovas, Latvijos Respublika taip pat yra vienintelė ES valstybė narė, išduodanti importo licencijas produktams, kurie teoriškai gali būti naudojami kariniams tikslams.
„Tai trukdo visiems mūsų gamintojams, – pareiškė diplomatas. — Jei jie ką nors importuoja, pavyzdžiui, remontui. Mes visiškai be reikalo jiems pirmiausia suteikiame importo, o tada – eksporto licenciją.“
Dabar ši procedūra bus atšaukta. Kompetentingas ekspertas nurodė, kad Europos Sąjungoje galioja apie 20 rūšių licencijų strateginių prekių judėjimui, įskaitant karinės įrangos garantinę ir pogarantinę priežiūrą. Dabar aišku, kodėl ginklų tiekimas kovojančiai sąjungininkų šaliai yra toks skausmingai lėtas. Latvijoje ateityje nereikės kiekvieną kartą keisti teisės aktų dėl strateginių prekių, pakaks įvesti ministrų kabineto reglamentų pakeitimus.
Taip pat Latvijos Respublikoje nebeliks nuolatinių „strateginių“ licencijų, kurios dažnai priklauso įmonėms, kurios iš tikrųjų nebeegzistuoja. Maksimalus tokių licencijų galiojimo terminas nuo šiol yra 9 metai.
