Yra daug kitų tautybių atstovų, kurie neketina mokytis latvių kalbos
Seimo įstatymo dėl imigracijos pataisos sukėlė didelį gyventojų rezonansą. Kas „užkaitino“ padus labiausiai?
Dalis Rusijos piliečių, turinčių leidimus nuolat gyventi Latvijoje, ir jiems simpatizuojantys asmenys mano, kad reikalavimas privalomai mokėti valstybinę kalbą yra neteisingas[1]. Vėlgi, kaip visada yra kelios barikadų pusės. Viena iš jų kategoriškai teigia, neva žmonės, „negerbiantys“ Latvijos ir jos kalbos, turi tik vieną kryptį – bagažinė, traukinių stotis ir tiesiai į Rusijos Kaukazo kalnų pavėsį.
Reikalavimas mokėti latvių kalbą kai kuriems rusakalbiams Latvijos gyventojams visada buvo it karšta bulvė, tiesa, labiau „iš principo“ brukama į rankas, nei iš tiesų reikalinga.
Šio nesusikalbėjimo kulminacija išryškėjo dar 2012 m. kalbos referendumo metu, kuomet piliečių buvo klausiama, ar jie nori, jog rusų kalba būtų antroji oficialioji šalies kalba. Tada prieš šią idėją pasisakė 74 proc. piliečių, už – 25 proc. Mintis dar labiau sustiprėjo 2014 m., kai įstatymų leidėjas į Konstituciją įtraukė naują straipsnį, pagal kurį latvių kalba tapo vienintele valstybine kalba, nepaisant to, kad tam tikrų gyventojų grupių pastangos atkurti prarastas rusų kalbos pozicijas nesustojo nė sekundei.
Dabar, kai Pilietybės ir migracijos reikalų tarnybai (PMLP) reikia pateikti pažymą, įrodančią valstybinės kalbos mokėjimą, skleidžiamas mitas, esą daugelis rusų ir baltarusių pensininkų bus masiškai deportuojami (jie šalyje sudaro 44 proc. žmonių). Prie to prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose yra daugybė klaidinančių istorijų bei dviprasmiškų jų aidų.
Skeptikams aišku viena: asmenys, kurie nenorėjo ar negalėjo išmokti latvių kalbos visą gyvenimą gyvendami Latvijoje, vargu, ar tai padarys dabar.
Latviai arsenale turi primygtinį deportacijos pasiūlymą
Atrodo, kad pernai priimtos Imigracijos įstatymo pataisos iš tiesų buvo teisiškai nekorektiškos. (Peršasi mintis, galbūt jie nežinojo, kiek Latvijoje yra Rusijos piliečių.)
Horizonte iškyla ir kita svarbi problema – kalbų mokymosi finansavimo trūkumas, kurį papildo ir nelegalių leidimų gyventi išdavimų rizika. Užmerkti akis ir apsimesti, kad rizikos nėra, būtų naivu ir kvaila. Ką daryti? Sukti galvas iš kur gauti papildomų finansų, kadangi kontrolė kainuoja nemažus pinigus (o jų nėra).
Vienas iš pasiūlymų ragina nuo pareigos laikyti latvių kalbos egzaminą atleisti 65 metų ir vyresnius asmenis, taip pat turinčius psichikos sutrikimų, dėl ko šalies psichiatrijos sektorius greičiausiai patirs staigų pacientų antplūdį[2].
Matome, kad atvykėliai prie sienos spaudžiami iš visų pusių. Pavyzdžiui, Latvijos piliečiai ir nepiliečiai turi teisę gauti trečiosios šalies pilietybę ir vis tiek gauti leidimą gyventi. Vis dėlto reikalavimas pateikti valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą, taip pat įrodymą, kad turi pastovias pajamas, pateikiamas išskirtinai Rusijos pilietybę turintiems asmenims.
Jeigu klausite „Deportuoti ar nedeportuoti“, atsakymas gana paprastas: atimant iš imigrantų automobilius ir gebėjimą pilnateisiškai laviruoti gyvenime bei liepiant „mirk gyvenk“ išmokti latvių kalbą išryškėja dar viena kompromituojanti grėsmė, kurios rezultate boluoja rusai, balsuojantys prieš latvių valdančiuosius. Latviai šiuo atveju arsenale turi išankstinį (ir veik primygtinį) deportacijos pasiūlymą.
Iki karo Ukrainoje kalbėti rusiškai Latvijoje nebuvo laikoma problema
Latvija, nedidelė šalis prie Baltijos jūros, kurioje gyvena kiek daugiau nei 1,8 mln. žmonių, akivaizdžiai siekia sumažinti Rusijos įtaką buvusioje sovietinėje šalyje[3]. Kita vertus, priemonės šiam tikslui pasiekti gali pavojingai pagilinti nesutarimus tarp etninių latvių ir didelės etninių rusų mažumos.
Latvijos vyriausybė pareikalavo daugiau nei 20 000 Rusijos piliečių laikyti kalbos testą, kad „įrodytų lojalumą“ Latvijai. Taip pat užsimota, jog per ateinančius trejus metus visos mokyklos bei darželiai turi pereiti prie mokymo latvių kalba. Šis siekis, kaip manoma, padidins latvių įsidarbinimo galimybes Europos sąjungoje ir pagerins rusų mažumos integraciją.
Kyla klausimas: jei bus ištremti rusų tautybės asmenys, tarkime, jau 30 metų (ir daugiau) gyvenantys Latvijoje, kur link jie turės eiti? Žingsnis link kalbinio apribojimo neabejotinai padidins tikimybę prarasti savo vietą visuomenėje.
Rusijos piliečiams iki 75 metų, kurie iki metų pabaigos neišlaikys egzamino, bus suteiktas „pagrįstas laikas išvykti“. Jei jie neišvyks, pastariesiems gali grėsti „priverstinis išsiuntimas“, nors priemonė taikoma tik Rusijos pasų turėtojams, o ne visiems etniniams rusams. Galbūt mokytis latvių kalbos yra teisinga, bet toks spaudimas yra mažų mažiausiai brutalus[4].
Dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį, Latvijos valdžia ėmė traukti kištuką kontroliuojant rusų veiksnumą šalyje.
Faktas, kad Kremliaus naratyvai vis dar atlieka lemiamą vaidmenį tarp daugelio Latvijos rusų mažumos atstovų. Nepaisant to, šie vienpusiški „laukiniai vakarai“ nurodo gresiantį pavojų jų kalbai ir tapatybei.
JT žmogaus teisių ekspertai priešgyniauja Latvijos valdžios pasiūlymui
JT žmogaus teisių ekspertai savo ruožtu išreiškė susirūpinimą, teigdami, jog Latvijos valdžios institucijos privalo be diskriminacijos ginti ir gerbti šalies mažumų bendruomenių kalbos teises, suvokiant, jog aktyviai griaunami rusų paminklai skirti ne tik atminti tuos, kurie krito kovoje su fašizmu, bet ir išlaikyti atmintyje unikalią savo istorijos versiją.
Klausimas: kada gi anglai iš lietuvių atiminės automobilius ir vers kalbėti angliškai – galbūt netgi be akcento? Rodos, jau gyvenome knygnešių laikais, kuomet lietuviškąją spaudą galėjome skaityti iš karsto supuvusiais kraštais, tačiau istorija, deja, kartojasi iš naujo[5].
Rusų bendruomenė jaučiasi įžeista – o ir turėtų. Būtent tokiu būdu kuriama neapykanta iš abiejų pusių, ir kažin, ar tai padeda Latvijos vienybei.
