K. Žukauskas viešai ragina balsuoti už visus, tik ne I. Vėgėlę
Laisvės partija ir jai prijaučiantys asmenys net ir baigiantis ketverių metų kadencijai nesiliauja. Dabar iš esmės visiškai atvirai jie pripažįsta, kad tiesiog paniškai bijo kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės. Tiek paniškai, kad ragina pasirašyti už visus, tik ne jį.
Laisvės partijos nario, buvusio Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus tuometis patarėjas Karolis Žukauskas, kuris šiaip jau įvardijamas, kaip komunikacijos specialistas, gali greitai ir pasigailėti savo komunikacija pasiektų rezultatų. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Ką galima pasakyti apie žmogų, patarinėjusį R. Šimašiui? Tam pačiam, kuris, galimai Laisvės partijos laisvų vėjų įkvėptas, laisvai pametė savo ilgametę žmoną ir vaikų mamą, laisvai šoko į jaunos savo darbuotojos glėbį. Na, negali sakyti – buvęs sostinės meras Laisvės partijos idėją tikrai įgyvendino su kaupu…
Na, o jam patarinėjęs K. Žukauskas, dabar laisvai padugnėmis vadina kai kuriuos kandidatus į prezidentus, ir sako, esą vienas kandidatų yra net blogiau, nei visi tie jo taip vadinami „padugnės“.
Tai – Ignas Vėgėlė.
Atrodo, kad laisviečiai taip bijo šio kandidato, kad yra pasiryžę viskam, kad tik jis nedalyvautų prezidento rinkimuose. Kad ir kokią čia komunikacijos žinutę bandė nusiųsti K. Žukauskas, tai, kad jie paniškai bijo I. Vėgėlės, veikiausiai nebuvo tai, ką jis norėjo ištransliuoti. Bet, vis dėlto, ištransliavo aiškiai kaip dieną.
„Pasirašiau už visus kandidatus į prezidentus, išskyrus Vėgėlę. Ot laikai atėjo – remiu tokias politines padugnes kaip Žemaitaitis, Vaitkus ir Tutkus. Bet ir jums tą rekomenduoju padaryti. Kodėl?
Yra toks gamtos gaisrų gesinimo būdas kaip ugnies stabdymas ugnimi. Rizikingas, bet paaukojant mažesnį plotą galima išsaugoti daugiau gamtos. Arba vakcina – irgi veikia panašiai, kai susileidi mažą dozę tam, kad išvengtum rimtos ligos. Antrasis pavyzdys turėtų būti labiau suprantamas antivakseriui Vėgėlei“, – savo beletristiką pradeda K. Žukauskas.
Ir, be abejonės, kaip gi be senos geros alegorijos apie žuvis, mat advokato pavardė jau seniai arogantiškuose politikos sluoksniuose yra tapusi nenuginčijamu argumentu. Nors visiems bent kiek moralės turintiems yra aišku, kad vargu ar įmanoma pulti žemiau, negu imti tyčiotis iš žmogaus pavardės…
„Matau, kaip profesionaliai Vėgėlė bando skaldyti tautą, kokius metodus naudoja ir kaip gali pasiauginti savo reitingą, todėl geriau tegul jis dėl antro turo pakovoja ir su kitomis žuvytėmis.
Man neįdomu, ką po šio įrašo klyks Vėgėlė, kad jo bijo ir bla bla, kad prieš jį susimokė visi. Tegul. Kai kada namų duris reikia užsirakinti ne dėl to, kad bijotum vagių, o dėl to, kad girtas kaimynas neįsiveržtų ir nepriš*ktų svetainėje ant kilimo.
Rekomenduoju padaryti tą patį – įleisti į Vėgėlės akvariumą daugiau žuvyčių, tegul jos aiškinasi, kuri iš jų stipriausia“,– toliau riečia K. Žukauskas[1].
Ką reikia žinoti apie Laisvės partiją, bijančią I. Vėgėlės?
Yra labai paprasta loginė seka, kuria galima vadovautis bandant suprasti, kokius sprendimus rinkimuose turi priimti paprastas Lietuvos žmogus. Štai – Laisvės partija, kuri žengia koja kojon su konservatoriais (nors, tiesa, ne visada), bijo I. Vėgėlės bei nenori jo matyti kaip kandidato į prezidentus, nors tu ką.
Veikiausiai todėl, kad žino, jog jis – stiprus varžovas ne tik kad jų iškeltam Dainiui Žalimui, kuris apskritai apklausose velkasi kažkur kandidatų uodegoje, bet ir dabartiniam šalies vadovui.
„Baltijos tyrimų“ apklausos duomenys, paskelbti vasario pradžioje, rodo, kad kol kas kandidatų į prezidentus lyderis yra dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, o antrasis – I. Vėgėlė.
Toliau rikiuojasi Vilija Blinkevičiūtė, nors ji ir pareiškė, kad nedalyvaus rinkimuose, Ingrida Šimonytė, Aurelijus Veryga, Eduardas Vaitkus, o po jo – Dainius Žalimas[2].
Na, tai K. Žukausko žodžiais tariant, Laisvės partijos kandidatas velkasi net už „politinių padugnių“. Yra kuo didžiuotis…
Taigi, įsitikinus, kad I. Vėgėlė iš tiesų yra stiprus ir rimtas kandidatas, o D. Žalimas jam apskritai nėra konkurentas, galima kelti klausimą – tai kodėl I. Vėgėlės laisviečiai taip bijo? Jei ne dėl grėsmės jų kandidatui, kokios kitos priežastys gali lemti tokį priešiškumą?
Galima spėti, kad tai – vertybinės priežastys. I. Vėgėlė ne kartą yra pasisakęs radikaliai priešingai, nei kalba laisviečiai. Ir, bėda, ne tik kalba, bet ir daro.
Štai laisviečiai visą laiką intensyviai siekė lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo. Siekdami nevengė ir pasakoti ir patys vartoję.
„Piešiau grafičius, bėgau nuo policijos, kai mane vijosi“,– žurnalistams yra pasakojusi Laisvės partijos narė Morgana Danielė. Paklausta, ar rūkė tik kanapes, ar bandė ir kitų narkotinių preparatų, Seimo narė nepabijojo prisipažinti, kad „kai buvau jauna, buvo visko. Heroino, kokaino, hašišo? Absoliučiai visko buvo“[3].
M. Danielė nevengia pasakoti, kad narkomanus ir savo vaikų auklėmis samdosi.
„Mano sūnaus auklė yra beveik 20 metų heroiną vartojęs, 32 kartus teistas, 5 kartus įkalintas (nepilnamečių kolonijoje, vėliau kalėjime) ir nesuskaičiuojamą galybę arešto parų turėjęs vyras“, – rašo politikė, o tokius jos žodžius dalis skaitytojų priėmė kaip juoką, nes tiesiog negalėjo patikėti, kad tai, ką ji rašo, gali būti tiesa.
„Žiūrėkit, aš visada taikau taisyklę practice what you preach. Viską, ką sakau ir rašau, aš praktikuoju gyvenime. Ir „narkomanai” pas mane namie nakvoja, ir mano duše prausias, ir nuteistieji vaiką prižiūri, ir pyragus kepu“, – rašo M. Danielė[4].
Laisvės partijos darbelius kritikuoja net LGBTQ+
Nors Laisvės partija ir dalijo pažadus, kad per šimtą dienų parašys projektą, kuris leistų užtikrinti lygias teises homoseksualioms poroms. Baigiantis Seimo kadencijai ir matant, kiek bandymų tą padaryti buvo ir nepavyko, Laisvės partijai pagyrų gaili ir, atrodo, pagrindiniais partijos palaikytojas turintys būti LGBTQ+ bendruomenės nariai.
Bendruomenės naujienų svetainėje jarmo.lt ir dalijamasi įžvalgomis apie tai, kokiais pažadais laisviečiai matino rinkėjus, kaip juos keitė, kaip bandė juokais išsisukti nuo to, kad pažadų visgi neįgyvendino.
„Nuo Seimo darbo pradžios 100 dienų suėjo 2021-ųjų vasario 20-ąją. Iki to laiko Partnerystės įstatymas taip ir neišvydo Seimo posėdžių salės. Jis buvo registruotas gegužės 21-ąją, bet palaikymo nesulaukė.
Viešai išplatintame pranešime Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos atstovai teigia, kad LGBTQ+ lygiateisiškumo klausimas yra „ypatingos svarbos bet kokiai valstybei, kuri save apibrėžia kaip liberalią demokratiją, kadangi tai yra teisės viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių klausimas, ir jis turi būti sprendžiamas kaip įmanoma greičiau“.
Laisvės partija raginama pripažinti padariusi klaidą pernelyg lengva ranka dalijant pažadus“, – teigiama pranešime[5].
