Seimas apsisprendė dėl to, kam įteikti Laisvės premiją
Antradienį Seimas apsvarstė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktą projektą, siūlantį 2023 m. Laisvės premiją skirti Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai.
Premija kartu būtų skiriama ir Europos Parlamentui (EP), už indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, nuopelnus laisvei ir demokratijai[1].
Anot Seimo vadovės V. Čmilytės-Nielsen, abiejų kandidatų nuopelnai žmogaus teisėms ir demokratijai yra neabejotini. Skirti būtent šias dvi 2023 metų Laisvės premijas Seimui pasiūlė Laisvės premijų komisija.
„Už“ šį siūlymą balsavo 86 Seimo nariai, „prieš“ – 1, susilaikė – 11. Nutarimui po svarstymo pritarta.
Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė šiais metais taip pat pasiūlė dvigubai padidinti Laisvės premiją. Pritaikius naują premijos skaičiavimo tvarką, šiuo metu Laisvės premija siektų 9 tūkstančius 800 eurų.
2011 m. rugsėjo 15 d. Seimo priimtame Laisvės premijos įstatyme nustatytas fiksuotas Laisvės premijos dydis – 5 tūkstančiai eurų.
Lietuva premija įvertinti nori disidento ir europinės institucijos indėlį į demokratiją
1939 metais gimęs P. Plumpa yra Lietuvai nusipelnęs asmuo. Jis drąsiai dalyvavo antisovietinių organizacijų veikloje, kovojo už žmogaus teises. Dar 1958 m. vasario 16 d. ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos trispalvę.
Vėliau, drauge su bendraminčiais jis įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, tačiau netrukus, 1958 m. kovo 14 d. buvo suimtas, nuteistas septyneriems metams ir ištremtas į Mordoviją, kur kalėjo lageriuose.
1965 m. P. Plumpa sugrįžo į gimtinę, o 1972 m. kartu su kunigu Sigitu Tamkevičiumi pradėjo leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.
Po nepriklausomybės atkūrimo P. Plumpa aktyviai dalyvavo katalikiškų, politinių organizacijų veikloje, rašė spaudai.
1989 m. jis tapo „Caritas“ žurnalo atsakinguoju sekretoriumi, nuo 1990 m. – ėjo „XXI amžiaus“ laikraščio redaktoriaus pavaduotojo pareigas.
1992 m. jis buvo paskirtas LR Saugumo tarnybos (VSD) generaliniu direktoriumi. Nuo 1993 m. ėjo Vyriausybės patarėjo religijų klausimais pareigas. 1999 m. Valdas Adamkus apdovanojo P. Plumpą Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.
Kaip teigia Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė, P. Plumpa yra antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, visą savo gyvenimą paskyręs laisvei.
„Matyt dėl žmogaus didelio kuklumo, jis nėra visuomenei gerai žinomas. P. Plumpa ne tik veikė iki 1990 metų, bet ir toliau buvo aktyvus valstybės kūrėjas, vadovavo Saugumo departamentui. 85 metų jubiliejų minėsiantis P. Plumpa yra aktyvus valstybės kūrėjas iki šių dienų”, – sako Laisvės premijų komisijos pirmininkė.
Savo ruožtu siūlymą Laimės premiją skirti Europos Parlamentui P. Kuzmickienė aiškina tuo, kad institucija suvaidino itin reikšmingą vaidmenį Lietuvos laisvės kelyje.
„Čia svarbu prisiminti Europos Parlamente 1983 metais priimtą rezoliuciją, kurioje EP pasmerkė Sovietų sąjungos Baltijos valstybių okupaciją. Kitais metais minėsime šios rezoliucijos 40-metį. Tai parodo, kad Europos Parlamentas visada buvo institucija, kuri yra už laisvą tautų apsisprendimą. 1990 metais rugsėjo mėnesį Lietuvoje pirmą kartą apsilankė Europos Parlamento delegacija. Mes matome, kaip svarbu jaunoms demokratijoms palaikymas iš pasaulio ir tokio palaikymo sulaukėme. Po tragiškų 1991 metų EP priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė sovietų kariuomenės agresiją”, – teigia Laisvės premijų komisijos pirmininkė.
Dėmesys atkreiptas ir į tai, kad kitais metais Lietuva minės narystės Europos Sąjungoje 20-metį.
Vis dėlto, pastarąjį siūlymą parlamente kvestionavo Seimo narys Aidas Gedvilas. Politikas teigė, kad šis Laisvės premijos teikimas, būtent Europos Parlamento, yra grynas politinis nesusipratimas.
A. Gedvilo teigimu, P. Plumpa tikrai yra užsitarnavęs Lietuvos valstybės pagerbimo už savo aktyvią rezistencinę veiklą, tačiau pabrėžė, kad nėra tikslinga sulyginti nuo Lietuvos politiškai ir morališkai nutolusią instituciją su P. Plumpos veikla. A. Gedvilas sako, kad toks pasiūlymas gali būti suvokiamas ir kaip tam tikras rezistencijos pažeminimas
Laisvės premija – įvertinimas kovotojams už laisvę, demokratiją ir pasipriešinimą brutalumo režimams
Laisvės premija buvo įsteigta 2011 metais, minint Sausio 13-osios dvidešimtmetį. Kaip teigia Laisvės premijų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė, premija yra kasmetinė proga pagerbti einančius Laisvės keliu.
Pabrėžiama, kad Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Pretendentą Laisvės premijai gauti atrenka Laisvės premijų komisija, kurios sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo Žmogaus teisių komiteto teikimu.
Į komisiją po vieną atstovą deleguoja Seimo frakcijos, po 2 narius – Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba[2].
Ankstesnės Laisvės premijos – ir Lietuvos lyderiams, ir užsienio demokratiniams aktyvistams
Per daugiau nei dešimtmetį apimantį Laisvės premijos teikimo laikotarpį, premija paskirta tiek Lietuvai, tiek užsienio demokratijoms nusipelnę asmenys.
2011 m. ji paskirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui.
2013 m. premija skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui.
2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
Laisvės premija 2016 m. paskirta Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui, o 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei.
2018 m. premija buvo skirta partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui, 2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai.
2020 m. Laisvės premijos sulaukė Baltarusijos demokratinė opozicija, 2021 m. premija skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.
2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje premijos laureatas dalyvavo nuotoliniu būdu.
