Už papūgos laikymą be leidimo – 120 Eur bauda
Panevėžio rajone tęsiasi teisiniai ginčai dėl papūgos, gyvenančios Bistrampolio dvare. Dar 2022 metų rudenį Aplinkos apsaugos departamento specialistai paskyrė 120 eurų baudą Bistrampolio dvaro valdytojui, kunigui dr. Rimantui Gudeliui dėl to, kad jis be leidimo laikė saugomos rūšies laukinį gyvūną – geltonkrūtę arą.
Tačiau pastaruosius keletą metų kunigas siekia įrodyti savo teisybę ir užtikrinti galimybę, kad papūga toliau galės gyventi dvare. Liepos 1 d. dėl šios situacijos Panevėžio apylinkės teisme vėl vyko posėdis. Į jį kunigą R. Gudelį atlydėjo ir jį palaikančių žmonių grupelė žmonių, kurie vilkėjo baltais marškinėliais, ant kurių buvo užrašas „Laisvę papūgoms!“. Jais pasipuošė ir pats kunigas, kuris mano, kad papūga toliau turi likti gyventi Bistrampolio dvare[1].
Pastarojo posėdžio metu buvo nagrinėjamas jau R. Gudelio skundas. Teisme buvo skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento sprendimas, pagal kurį dvasininkas jau būtų baudžiamas antrą kartą ir vėl turėtų mokėti baudą. Su tuo R. Gudelis kategoriškai nesutinka.
Ginčai dėl papūgos tęsiasi jau keletą metų
Dar 2022 m. Panevėžio apylinkės teismas išnagrinėjo Bistrampolio dvaro vadovo, kunigo dr. R. Gudelio skundą dėl baudos už papūgos laikymą pagrįstumo[2]. Bauda liko galioti, o su tokiu teismo sprendimu nesutikęs kunigas sakė, kad jos mokėti jis nežada. Vėliau jam paskirtą baudą vis dėlto sumokėjo.
Šis skandalas kilo tada, kai minima papūga parodyta pramoginėje televizijos laidoje „KK2“. Netrukus, buvo parašytas skundas dėl prastų papūgos laikymo sąlygų, o aplinkos apsaugos pareigūnai pradėjo tyrimą.
„Teisėjui teko aiškintis, kodėl papūga neprisileido tikrintojų ir, kai norėjo paimti ją į rankas, puolė jiems rankas snapu kapoti. Paaiškinau labai paprastai: bet kuris paukštis, bandant paimti į rankas, priešinsis. Teisme įrodyta, kad nusipirkau ir papūgą laikau teisingai, bet bandoma įrodyti, jog ją laikyti privalau turėti leidimą“, – tada teigė R. Gudelis.
Aplinkosaugininkai apžiūrėjo paukštį, išmatavo narvą, apžiūrėjo patalpas, matavo temperatūrą, buvo patikrinti įsigijimo dokumentai, sertifikatai.
Kaip teigė Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Marius Kazlauskas, aplinkosaugininkams atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad klebonas R. Gudelis neturi reikalingo išduoto aplinkos apsaugos agentūros leidimo laikyti saugomas rūšis, o papūga kaip ir viešoj vietoj, todėl šitas leidimas turi būti. Jei papūga būtų laikoma namuose, tai daryti būtų galima be leidimo[3]. Savo ruožtu dėl to, kad dvare vykdoma vieša veikla, tam reikia specialaus leidimo.
Vis dėlto, pats R. Gudelis sako, kad papūgą įsigijo Lenkijoje iš veisėjo, parsivežęs į Lietuvą ją įregistravo veterinarijos tarnyboje ir nors apgyvendino paukštį Bistrampolio dvare, papūga yra laikoma registratūroje, centriniuose rūmuose, tai yra gyvenamoji aplinka. Jis taip pat pabrėžia, kad dvaras yra jo namai.
„Centriniai rūmai, tai yra vieta, kur gyvena dvaro ponas arba valdytojas ir jo tarnai. O šituo atveju mano, čia gyvenu aš, ir gyvena šituose rūmuose ukrainiečiai, kurie neturi kur gyvent ir čia darbuojasi. Tai čia yra mūsų namai“, – sakė R. Gudelis.
Anksčiau teigta, kad R. Gudelis yra laikomas vienu turtingiausiu dvasininku Lietuvoje. Bistrampolyje jam priklauso 9 hektarai žemės, žirgynas, dvaro pastatas, sodininko namelis, koncertų salė, restoranas, danieliai ir meno dirbiniai. Jis labai vertina bažnytinį meną, dvare gausu antikvarinių baldų[4]. Vis dėlto, pats kunigas turtuolio etiketės kratosi.
„Nei aš esu turtingas, nei ką. Turėjau reikalų su vienu banku, sakau, gal man reikėtų kreditą pasiimti. O ką tu įkeistum, klausia. Dvarą įkeisčiau. Pasižiūri banko vadybininkas ir sako, ar tu žinai, kad Lietuvoj dvarai nelikvidūs, beveik visi stovi ant pardavimo, taigi tas tavo turtas yra nelikvidus“, – šalies žiniasklaidai yra teigęs klebonas.
Viešas gyvūno demonstravimas ir pelnymasis iš jo skiriasi nuo laikymo privačiai
Aplinkos apsaugos pareigūnai primena, kad norint laikyti saugomus laukinius gyvūnus reikia turėti: teisėto įsigijimo ir kilmę pagrindžiančius dokumentus ir Aplinkos apsaugos agentūros išduodamą prekybos laukiniais gyvūnais leidimą. To reikia tik vykdant prekybą ar eksponavimą laukiniais gyvūnais[5].
Laikantiems laukinius gyvūnus nelaisvėje reikia laikytis leidime bei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis. Saugomų rūšių gyvūnai turi būti laikomi ir paženklinti, kaip to reikalauja Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas.
Tie, kurie nori laikyti egzotinį gyvūną, turi pasidomėti, ar jis nėra saugomas pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES konvencija) ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos[6].
Laukinius gyvūnus laikant aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose, būtina:
- turėti gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvą aplinkybių dokumentus) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus;
- laisva forma vesti registracijos žurnalą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą).
