Uoslės praradimas prognozuoja Alzheimerio ligą daug anksčiau nei atsiranda atminties sutrikimai
Nors dažnai pernelyg neįvertiname savo gebėjimo užuosti, mat atrodo, jog gebėjimai matyti ar girdėti yra nepalyginamai svarbesni, uoslė suteikia mūsų smegenims ypač svarbios informacijos. Uoslė ne tik leidžia mėgautis saldžiu kepamų sausainių kvapu ar užuosti gaivų ką tik nupjautos žolės kvapą. Ji taip pat padeda atpažinti kylantį gaisrą, gendantį maistą ir kitais būdais geba apsaugoti mus nuo potencialių pavojų. O neseniai paaiškėjo, kad uoslė smarkiai susijusi su ateityje galinčia išryškėti demencija.
10 metų trukusiame Čikagos universiteto mokslininkų tyrime dalyvavo daugiau nei 1000 suaugusiųjų. Tyrėjų pastebėtos įžvalgos buvo publikuotos puikiai žinomame moksliniame žurnale „Neurology“. Jie nustatė, kad tie asmenys, kurie serga Alzheimerio liga dėl genetinių veiksnių, praranda uoslę dar prieš pradėdami jausti tokius puikiai žinomus ligos simptomus kaip atminties sutrikimai ar įprastos kalbos sunkumai[1].
Mokslininkai pastebėjo, jog asmenys, turintys „APOE e4“ geno variantą, pradeda sunkiai atpažinti kvapus sulaukus 65-69 metų. Šis genas yra laikomas bene svarbiausia Alzheimerio ligos priežastimi.
Tad mokslininkai išsiaiškino, jog tiriant uoslės jautrumą galima numatyti, ar žmogus ateityje patirs atminties sutrikimus ir kitas kognityvines problemas. Tiesa, ekspertai pažymėjo, jog norint geriau suprasti ryšį tarp kvapo ir kognityvinių sugebėjimų praradimo, reikia atlikti išsamesnius tyrimus.
Pagrindiniai Alzheimerio ligos požymiai, išduodantys apie prasidėjusias sveikatos problemas
Alzheimerio liga yra smegenų sutrikimas, kuris laikui bėgant vis blogėja. Šiai ligai būdingi žalingi pokyčiai smegenyse, dėl kurių susidaro tam tikrų baltymų nuosėdos. Alzheimerio liga sukelia smegenų susitraukimą ir galiausiai smegenų ląstelės paprasčiausiai miršta. Ši liga yra dažniausia demencijos – laipsniško atminties, mąstymo, elgesio ir socialinių įgūdžių blogėjimo – priežastis[2].
Manoma, kad pirmieji ryškūs Alzheimerio ligos požymiai yra neseniai nutikusių įvykių ar pokalbių pamiršimas. Iš pradžių atrodo, jog užmirštama tik nesvarbūs dienos įvykiai ar neįdomūs pokalbiai, kurie neįsirėžė į atmintį, tačiau ilgainiui tokių momentų vis daugėja ir tampa sunku ignoruoti vis didėjantį užmaršumą. Ligos pradžioje sergantis žmogus gali pats suvokti, jog jam darosi sunku aiškiai mąstyti ir atsiminti įvairias smulkmenas, tačiau galiausiai pokyčius pradeda pastebėti ir šeimos nariai bei draugai. Laikui bėgant tai progresuoja į tokias rimtas atminties problemas, kad sergantis asmuo praranda gebėjimą atlikti net ir pačias elementariausias kasdienes užduotis.
Ligai progresuojant atsiranda vis naujų Alzheimerio simptomų:
- Blogėjanti atmintis. Žinoma, visi kartais kažką užmiršta, tačiau Alzheimerio ligos atveju atminties praradimas išlieka ir palaipsniui blogėja, o dėl to nukenčia įvairių užduočių atlikimas namuose bei darbe. Alzheimeriu sergantys asmenys gali: vis kartoti tą patį, nors kažką jau pasakė kelis kartus; pamiršti apie pokalbius, renginius, susitikimus, kitus įvykius; dažnai palikti daiktus jiems netinkamose vietose; pasiklysti vietose, kurias seniau puikiai žinojo; pamiršti artimųjų vardus ir kitus pavadinimus; sunkiai rasti tinkamus žodžius daiktams, reikšti savo mintis bei tinkamai dalyvauti pokalbiuose.
- Sunkumas susikaupti ir mąstyti abstrakčiai. Alzheimeriu sergantys žmonės ilgainiui vis sunkiau susikaupia, jiems darosi sudėtinga mąstyti apie tokias abstrakčias sąvokas kaip, pavyzdžiui, skaičiai. Jiems taip pat darosi sunku vienu metu atlikti daugiau nei vieną užduotį, tinkamai tvarkyti finansus, prisiminti laiku apmokėti sąskaitas ir panašiai. Galiausiai Alzheimerio liga sergantys žmonės gali nebesugebėti atpažinti skaičių, jiems nebepavyksta atlikti matematinių užduočių.
- Sunkumas priimant sprendimus. Alzheimerio liga mažina gebėjimą priimti protingus sprendimus net ir kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, sergantys asmenys gali netinkamai elgtis viešoje aplinkoje arba dėvėti drabužius netinkamam orui. Kai kuriems kyla vis didesnių sunkumų reaguojant į kasdienes problemas. Pavyzdžiui, Alzheimeriu sergantys žmonės gali nebežinoti, kaip elgtis su ant viryklės kepamu maistu, kuris pradėjo svilti, arba nesugeba priimti tinkamų bei saugių sprendimų vairuojant.
- Blogėjantis gebėjimas planuoti ir atlikti įprastas užduotis. Įprasta veikla, kuriai reikia atlikti tam tikrus veiksmus, sergantiesiems tampa tikru iššūkiu. Tai gali apimti valgio planavimą ir gaminimą arba mėgstamo žaidimo žaidimą. Galiausiai pažengusia Alzheimerio liga sergantys žmonės pamiršta, kaip atlikti pagrindines užduotis, tokias kaip apsirengimas ir maudymasis.
- Asmenybės ir elgesio pokyčiai. Smegenų pokyčiai, atsirandantys sergant Alzheimerio liga, gali turėti įtakos tiek nuotaikai, tiek ir elgesiui. Dėl to gali išryškėti įvairios problemos: depresija, prarandamas susidomėjimas mėgiama veikla, pasitraukimas iš socialinio gyvenimo, nepasitikėjimas kitais, pyktis ar agresija, miego įpročių pokyčiai, klajojimas, įvairūs kliedėjimai (pavyzdžiui, kad kažkas buvo pavogta).
- Pavienių įgūdžių išsaugojimas. Nepaisant didelių atminties ir įgūdžių pokyčių, Alzheimerio liga sergantys žmonės gali išlaikyti kai kuriuos įgūdžius net simptomams pablogėjus. Išsaugoti įgūdžiai gali būti labai įvairūs: knygų skaitymas, istorijų pasakojimas, dalijimasis prisiminimais, dainavimas, šokiai, piešimas ar amatai, muzikos klausymas ir panašiai. Šie įgūdžiai gali būti išsaugoti ilgiau nei kiti, nes juos kontroliuoja smegenų dalys, paveikiamos kur kas vėlesnėje ligos eigoje.
Nors tinkami vaistai gali šiek tiek pagerinti žmogaus savijautą arba sulėtinti simptomų progresavimą, tačiau kol kas nėra efektyvaus gydymo, kuris padėtų išgydyti Alzheimerio ligą. Be to, smarkiai pažengusiose stadijose stiprus smegenų funkcijos sutrikimas gali sukelti dehidrataciją, prastą mitybą arba infekciją. Šios komplikacijos gali baigtis mirtimi, todėl labai svarbu, jog Alzheimeriu sergantys asmenys būtų deramai prižiūrimi.
Patarimai, kaip sumažinti Alzheimerio ligos tikimybę
Mokslininkai visame pasaulyje tiria, kaip išvengti Alzheimerio ligos. Ekspertai sutinka, kad daugeliu atvejų Alzheimerio liga, kaip ir kitos įprastos lėtinės ligos, greičiausiai išsivysto dėl sudėtingos daugelio veiksnių sąveikos, įskaitant amžių, genetiką, aplinką, gyvenimo būdą ir kartu egzistuojančias ligas ar kitus sveikatos faktus. Nors Alzheimerio ligos prevencija šiuo metu vis dar yra diskusijų ir ilgų mokslinių tyrimų stadijoje, o kai kurių rizikos veiksnių, tokių kaip amžius ar genetika, pakeisti neįmanoma, tačiau turimi duomenys rodo, jog kiekvienas žmogus gali imtis tam tikrų žingsnių, kad sumažintų riziką susirgti šia liga.
Jei norite sumažinti Alzheimerio ligos tikimybę, įsidėmėkite šias svarbias taisykles[3]:
- Valdykite savo kraujospūdį, nes daugybė žmonių pasaulyje turi aukštą kraujospūdį, tačiau didžioji dalis tai ignoruoja ir jo nekontroliuoja.
- Valdykite cukraus kiekį kraujyje.
- Išlaikykite sveiką svorį. Sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti išlaikyti reikiamą svorį.
- Būkite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali pagerinti mąstymą, sumažinti depresijos ir nerimo riziką ir padėti geriau miegoti.
- Meskite rūkyti. Mesdami rūkyti galite padėti sau išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti širdies ligų, vėžio, plaučių ligų ir kitų su rūkymu susijusių ligų riziką.
- Venkite besaikio gėrimo. Jei geriate alkoholį, darykite tai saikingai, nors geriausia išvis jo nevartoti.
- Pakankamai išsimiegokite, nes miegas labai svarbus tinkamai smegenų veiklai ir viso organizmo sveikatai
Jei visgi įtariate, jog jūs ar jūsų šeimos narys pradėjo rodyti Alzheimerio ligos simptomus, reikėtų nedelsiant pasitarti su gydytoju.
