Užsienio kariai – saugumo garantas?
Karinių kontingentų iš Vakarų šalių įvedimas, kurį anksčiau inicijavo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), laikomas vienu iš galimų variantų užtikrinti Ukrainos stabilumą ir saugumą. Šis žingsnis gali būti svarbus elementas ne tik atgrasant agresorę Rusiją, bet ir užtikrinant ilgalaikę taiką regione.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad galėtų apsvarstyti galimybę Ukrainoje dislokuoti Europos šalių taikos palaikymo pajėgas, tačiau tam būtina aiškiai apibrėžti Ukrainos įstojimo į NATO laiką. Apie tai jis paskelbė gruodžio 9 dieną po Kijeve įvykusio susitikimo su kandidatu į Vokietijos kanclerius Fridrichu Mercu (Friedrich Merz).
V. Zelenskis pažymėjo, kad lieka neaišku, kas užtikrins Ukrainos saugumą iki visateisės narystės Aljanse, net jei bus gautas oficialus kvietimas.
„Jei yra pauzė, kai Ukraina nėra NATO narė, ir net jei mes gausime kvietimą, bet nebūsime priimti į NATO, ir bus pauzė, kas mums garantuos kažkokį saugumą? Galime galvoti ir toliau tobulinti Emanuelio poziciją“, – rašė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat priminė Prancūzijos lyderio E. Makrono pasiūlymą, pagal kurį tam tikrų šalių kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainos teritorijoje kaip laikina saugumo garantija.
„Bet mes turime turėti aiškų supratimą dar iki to, kada Ukraina taps Europos Sąjungos ir NATO nare. Suprantant mūsų ateitį, tai būtų labai veiksmingos garantijos“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Šiuo metu Prancūzija ir Jungtinė Karalystė svarsto galimas galimybes užtikrinti Ukrainos saugumą taikos susitarimo su Rusija atveju.
Kalbos apie karių siuntimą tampa vis garsesnės
„Radio Svoboda“ teigimu, viena iš galimybių yra dislokuoti abiejų šalių karinius kontingentus palei demarkacijos liniją, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi paliaubų. Šie pasiūlymai svarstomi atskirų šalių, o ne NATO lygmeniu.[1]
Šaltiniai taip pat pažymi, kad Paryžius ir Londonas rengia planus, kaip reaguoti į įvairius scenarijus, ypač susijusius su JAV vadovybės pasikeitimu. Tokių iniciatyvų plėtojimas turėtų užtikrinti Europos sąjungininkų dalyvavimą būsimose Ukrainos ir Rusijos derybose, tarpininkaujant naujai išrinktam JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump).
Pasak „Le Monde“, karas Ukrainoje pradeda naują eskalacijos etapą, kuris atnaujino diskusijas apie galimybę į regioną pasiųsti Vakarų karius ir privačias karines formuotes.[2]
„Šios subtilios diskusijos, kurių dauguma yra įslaptintos, buvo atnaujintos atsižvelgiant į galimą amerikiečių paramos Kijevui nutraukimą po to, kai D. Trampas pradės eiti pareigas“, – sakoma straipsnyje.
Kaip pažymi laikraštis, šis scenarijus nėra visiškai atmestas ir įgavo naują impulsą po britų premjero Keiro Starmerio vizito Prancūzijoje lapkričio 11 dieną.
„Tarp JK ir Prancūzijos vyksta derybos dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, visų pirma siekiant sukurti tvirtą sąjungininkų branduolį Europoje, orientuotą į paramą Ukrainai ir svarbų Europos saugumui plačiąja prasme“, – laikraščiui „Le Monde“ sakė britų karinis šaltinis.
Leidinys primena, kad Prancūzijos užsienio reikalų ministras Žanas Noelis Baraultas (Jean-Noel Barrault) lapkričio 23 dieną duodamas interviu BBC ragino nenustatyti pagalbos Ukrainai apribojimų. Paklaustas apie galimybę siųsti prancūzų karius, jis atsakė, kad „neatmetamas nė vienas variantas“.
Nepaisant to, kad nėra oficialių sprendimų, „Le Monde“ praneša, jog pateikti pasiūlymai, visų pirma dėl „Défense Conseil International“ (DCI), pagrindinio Prancūzijos gynybos ministerijos operatoriaus, dalyvavimo stebint eksporto sutartis ir karinių technologijų perdavimą.
„DCI, kurios 80 proc. sudaro buvę kariškiai, yra pasirengusi toliau mokyti Ukrainos karius Ukrainoje, kaip tai jau daroma Prancūzijoje ir Lenkijoje. Prireikus ji galėtų aptarnauti ir į Kijevą siunčiamą prancūzų karinę techniką“, – rašo laikraštis.
Kaip pažymi „Le Monde“, diskusijas apie karinę paramą lydi padidėjęs toliašaudės ginkluotės tiekimas Ukrainai, o tai tik pabrėžia būtinybę skubiai ieškoti naujų pagalbos formų.
„Šaltiniai pažymi, kad ukrainiečiai negalės naudoti tokio tipo raketų be tam tikros Vakarų paramos. Britų „Storm Shadows“, kaip ir „French Scalp“, turi būti perprogramuotos, kad jas būtų galima montuoti Ukrainos turimuose bombonešiuose „Su-24“, – rašo laikraštis.
Galimas Vakarų karių vaidmuo Ukrainoje
Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) paragino dislokuoti britų taikos palaikymo pajėgas, kad būtų užtikrintas Ukrainos sienos saugumas paliaubų su Rusija atveju.
Pasak „The Independent“, B. Džonsonas pabrėžė, kad atsakomybė už bet kokio susitarimo laikymąsi turėtų būti priskirta Europos taikos palaikymo pajėgų grupei.
„Nemanau, kad turėtume siųsti kovines pajėgas konfrontuoti su rusais. Bet aš manau, kad kaip sprendimo dalis, kaip galutinio rezultato dalis, turėtų būti daugianacionalinės Europos taikos palaikymo pajėgos, kurios kontroliuotų sieną ir padėtų ukrainiečiams“, – sakė buvęs premjeras.
Jis pabrėžė, kad britų karių dalyvavimas tokioje misijoje yra būtinas. B. Džonsonas taip pat teigė, kad Vakarai turi užtikrinti, jog Rusija negalėtų atsitraukti ir pradėti naujos atakos bei suteikti Ukrainai aiškias saugumo garantijas.
„Turime aiškiai apibrėžti, kokias saugumo garantijas laikome būtinomis. Vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų veikia, yra garantija pagal NATO 5 straipsnį, kuris 80 metų išlaikė taiką Europoje“, – teigė jis.
Rusijos reakcija į Vakarų šalių planus
Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba pateikė dar vieną sąmokslo teoriją, teigdama, kad B. Džonsono pareiškimas slepia dar vieną „klastingą“ Vakarų planą. Ji pareiškė, kad prisidengdami taikos palaikymo kontingento dislokavimu, Vakarai planuoja „faktiškai okupuoti Ukrainą“ ir padalinti ją tarp Rumunijos, Lenkijos, Vokietijos ir JK.
„Nustatytos teritorijos, kurios turėtų būti paskirstytos okupantams: Juodosios jūros pakrantė – Rumunija; vakariniai Ukrainos regionai – Lenkija; šalies centras ir rytai – Vokietija; šiauriniai regionai, ypač sostinės regionas, yra Jungtinė Karalystė“, – nurodė Rusijos žvalgyba.
Tuo pat metu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas akcentavo, kad taikdarių dislokavimas galimas tik gavus abiejų konflikto pusių sutikimą. D. Peskovas pridūrė, kad norint išspręsti esamą situaciją, būtina išspręsti Ukrainos konflikto priežastis.
Vokietijos reakcija į prancūzų planus
Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz), kalbėdamas Bundestage, kategoriškai atmetė galimybę siųsti vokiečių karius į Ukrainos teritoriją. Šis pareiškimas nuskambėjo kaip atsakas į Vokietijos užsienio reikalų ministrės Analenos Berbok (Annalen Baerbock) žodžius, kuri pripažino Vokietijos karių buvimo Ukrainoje galimybę.
„Ministrė nieko tokio nėra pareiškusi“, – pabrėžė Vokietijos vyriausybės vadovas ir pridūrė, kad A. Baerbok, paklausta, apie ateities planus, neatsakė nei „taip“, nei „ne“.
O. Šolcas taip pat pažymėjo, kad „Taurus“ raketų perdavimo klausimas ir toliau lieka uždarytas.
„Manau, kad tokioje situacijoje siųsti papildomą ginkluotę ar vokiečių karius į Ukrainą yra neįmanoma“, – pabrėžė O. Šolcas.
Kartu jis pabrėžė, kad svarbu tęsti paramą Ukrainai, kuri, anot jo, gali visiškai pasikliauti Vokietija. Kancleris priminė, kad Vokietija karinei pagalbai jau skyrė 28 milijardus eurų, įskaitant perkeltus išteklius ir planuojamą paramą.
Nyderlandų reakcija į galimą karių siuntimą
2024 metų gruodžio 4 dieną Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas (Ruben Brekelmans) pareiškė, kad Europos sostinėse tęsiasi diskusijos dėl galimybės Ukrainos teritorijoje dislokuoti užsienio karius.
„Dabar esame priversti apie tai galvoti. Bet tai vis dar yra pradiniame etape. Dabar apie tai kalbėti yra per anksti. Tačiau ši diskusija jau prasidėjo ir ji gali įgauti pagreitį“, – pabrėžė Nyderlandų gynybos ministerijos vadovas.
Pasak „De Volkskrant“, konkrečių sprendimų ar pasiūlymų kol kas nėra, tačiau diskusijos tęsiasi. R. Brekelmansas pažymėjo, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų, kad būtų išvengta pakartotinės Rusijos agresijos.
„Taip pat turime žinoti, kas bus, jei bus sudarytos tokios paliaubos ar bus nutraukta ugnis. Tada Ukrainai reikės saugumo garantijų, nes žinome, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pradėti testuoti šį susitarimą antrą dieną“, – pridūrė jis.
Ar reikia NATO leidimo siųsti Vakarų karius į Ukrainą?
Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis patvirtino, kad Vilnius palaiko Prancūzijos pasiūlytą idėją siųsti Vakarų karius į Ukrainą. Komentare „Radio Liberty“ jis pažymėjo, kad Prancūzija gali priimti tokį sprendimą be NATO pritarimo.
„Tai gali būti nacionaliniai sprendimai, grupė šalių, koalicija, kuri nori prisijungti prie šios iniciatyvos. Čia nebūtina turėti susitarimo ar NATO etiketės“, – aiškino diplomatas, tačiau D. Matulonis pripažino, kad kol kas tai tik koncepcija, dėl kurios dar diskutuojama.
Lenkai savo karių nesius
Lenkija neplanuoja siųsti kariuomenės į Ukrainą, nes tai gali būti suvokiama kaip bandymas suskaldyti šią šalį. Be to, „ekspedicinių pajėgų“ mokymas nėra Lenkijos kariuomenės prioritetas, radijo stoties „Polskie Radio“ eteryje sakė Lenkijos nacionalinio saugumo biuro (NSB) vadovas Jacekas Severa (Jacek Sewera).[3]
„Lenkijos interesų, taip pat Lenkijos sąjungininkų įsipareigojimų požiūriu, toks sprendimas nėra žaidimo dalis“, – teigė J. Severa. Jis pridūrė, kad šiai pozicijai „įtakos turi istoriniai klausimai“, taip pat noras paneigti Maskvos „naratyvą“, kad „Lenkija yra pasirengusi ir suinteresuota okupuoti vakarinę Ukrainos dalį“.
„Šis naratyvas bus iš karto panaudotas labai greitai, jei bus paskelbta apie tokį Lenkijos kariuomenės panaudojimą“, – aiškino jis.
Be to, pasak J. Severos, pagrindinė Lenkijos valdžios institucijų užduotis yra padidinti respublikos ginkluotųjų pajėgų kovinį pasirengimą apsaugoti šalį nuo galimo išpuolio iš išorės, o ne parengti ekspedicines pajėgas.
„Visiškai kitoks dalykas yra ekspedicinės operacijos rengimas, tai yra stebėjimo ar taikos palaikymo misija su visiškai kitokiu veiksmų pobūdžiu. Mūsų Vakarų partneriai yra daug geriau pasirengę tokiai veiklai“, – aiškino NSB vadovas.
Gruodžio 12 dieną Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po derybų su Prancūzijos prezidentu E. Makronu pareiškė, kad Lenkija nesiruošia siųsti savo karių į Ukrainą net ir po paliaubų, visos spekuliacijos šia tema neturi nieko bendra su realybe.
Remiantis laikraščio „Politico“ versija, cituojant šaltinius, per vizitą Varšuvoje gruodžio 12 dieną E. Makronas turėjo aptarti su D. Tusku Europos taikos palaikymo kontingento dislokavimą Ukrainoje po karo veiksmų nutraukimo. Leidinyje pabrėžiama, kad taikos palaikymo pajėgų įvedimo pasibaigus aktyviam konflikto etapui koncepcija skiriasi nuo anksčiau E. Makrono išsakytos idėjos siųsti Europos karinius instruktorius į Ukrainos teritoriją.
Kaip Vakarų karių siuntimas gali paveikti pagalbą Ukrainai
Prezidentas V. Zelenskis paaiškino, kodėl jis nekelia klausimo dėl Vakarų karių siuntimo palaikyti Ukrainą kare su Rusija. Spalio 30 d. per susitikimą su šiaurės šalių pagrindinių žiniasklaidos priemonių atstovais jo buvo paklausta, ar Šiaurės Korėjos kariuomenės buvimas Ukrainoje turės įtakos galimybei siųsti Europos karius padėti ukrainiečiams
„Nesu tikras. Visi į tai žiūri skeptiškai ir labai atsargiai. Ir mes niekada nereikalavome, niekada nestūmėme šios idėjos ir niekada apie tai išsamiai nekalbėjome. Turiu omenyje, tai labai pavojinga. Kai neturi to sprendimo iš lyderių, iš visuomenių ir pan., labai pavojinga bandyti jį pateikti. Nes gali prarasti bet kokią kitą paramą“, – aiškino V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad tokie sprendimai negali būti tik Ukrainos iniciatyva, nes tai gali kelti pavojų kitai tarptautinei paramai.
ES pozicija dėl Vakarų karinių pajėgų įvedimo į Ukrainą
Naujoji ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, buvusi Estijos premjerė Kaja Kalas (Kaja Kallas) teigė, kad Europa galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį stebint, kaip Ukrainoje laikomasi paliaubų, jei toks sprendimas bus priimtas. Ji pažymėjo, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu lieka Ukrainai.
Interviu ANSA K. Kalas pabrėžė, kad neatmeta užsienio karių dislokavimo Ukrainoje galimybės, o šis klausimas jau sukėlė diskusijas apie atskirų šalių pasirengimą siųsti savo karius.
„Manau, kad nieko negalima atmesti ir šiuo klausimu reikėtų išlaikyti tam tikrą strateginę dviprasmybę“, – sakė ji.
„Negalime rizikuoti prarasti jau turimą paramą“, – pridūrė V. Zelenskis.
