Dingusių vaikų skaičiai sukrečia, o visuomenė sužino tik apie garsiausius atvejus
Kasmet Lietuvoje dingsta tūkstančiai vaikų ir dalis iš jų taip ir nebesugrįžta namo – laikomi dingusiais be žinios. Tokia liūdna statistika neabejotinai atveria visuomenės žaizdas ir parodo, kad kartais vaikams skiriame nepakankamai savo meilės ir dėmesio, o jie dažnai tampa tokie pažeidžiami, kad įsitraukia tiek į nusikalstamas veikas, tiek patys tampa išnaudojimo aukomis. Parlamentarė Vilija Targamadzė pastebėjo, kad tokiais svarbiais klausimais trūksta didesnio institucijų įsitraukimo.
Labai gaila, kad apie kasmet it į vandenį dingstančius tūkstančius vaikų pradedama kalbėti tik tuomet, kai visuomenę sukrečia kokia nors dingusio vaiko tragedija, kaip antai dabar žiniasklaida ūžia nuo dingusio 15-mečio Mykolo paieškų. Tačiau kol mūsų nesukrečia konkretus atvejis, apie šią problemą tylima ir toliau lyg niekur nieko. O štai statistika išties labai liūdna – per metus Lietuvoje pranešama apie kelis tūkstančius dingusių vaikų.
Skaičiai Europos Sąjungoje taip pat gluminantys – fiksuojama, kad per metus dingsta maždaug 250 tūkst. vaikų. O štai Lietuvoje 2019 metais dingusių asmenų paieškos registre buvo užregistruoti 3 615 vaikų dingimo atvejai, 2020-aisiais dingo 2 278 vaikai, o per 2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo užregistruoti 279 vaikų dingimo atvejai[3].
Tikrąjį paveikslą galėtume matyti tuo atveju, jeigu apie kiekvieną iš šių atvejų mes galėtume perskaityti žiniasklaidoje, tačiau į paviršių iškyla tik labiausiai sukrečiantys įvykiai, todėl kartais gali pasirodyti, kad tai tėra pavieniai atvejai.
Vaikai bėga ne tik iš probleminių, bet ir iš tvarkingų bei mylinčių šeimų, o to priežastys gali būti pačios įvairiausios: netinkama kompanija, tėvų neįsiklausymas į vaiko poreikius, paaugliškas maištas. Taip pat nustatyta, kad dažniausiai tiek Lietuvoje, tiek bendrai ES, vaikai bėga iš namų ar globos įstaigų.
Situacija nepasikeitė nuo pat Nepriklausomybės atgavimo
Anot Dingusių žmonių šeimos paramos centro vadovės Nataljos Kurčinskajos, situacija Lietuvoje dėl dingstančių vaikų nuo pat Nepriklausomybės pradžios nelabai ir pakitusi – skaičiai išliko labai panašūs. Pasak jos, 2022 metų duomenimis, dingusiais buvo užregistruoti 2 122 vaikai, iš jų buvo ieškoma 840 vaikų. Dabar pasikeitę tik tai, kad tarnybos dingusio vaiko pradeda ieškoti iškart, o ne po trijų dienų ar net savaitės[3].
N. Kurčinskaja taip pat teigė negalinti išskirti, kurios lyties vaikų dingsta daugiau, mat skaičiai – labai panašūs. Visgi, jeigu jau skaičiuojant „po lygiai“, mergaičių dingsta kiek daugiau nei berniukų.
Specialistė net neabejoja, kad didžioji dalis vaikų dingimo priežasčių slypi būtent tėvų elgesyje su jais – nepakankamai skiriamo dėmesio, įsiklausymo į problemas, nuoširdžių pokalbių nebuvimo ir pan. Todėl siekiant sumažinti šią statistiką derėtų visų pirma atsigręžti į save pačius ir pradėti iš tiesų emociškai rūpintis savo vaikais.
„90 proc. dingusių vaikų yra pabėgę iš namų arba pagrobti, įtraukti į prekybą žmonėmis, į seksualinį išnaudojimą, į visokias nusikalstamas veikas, net į prostitucijos tinklą. Tai yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos, ir viso pasaulio problema. Todėl ir yra tas „Dingusių be žinios vaikų“ dienos paminėjimas, gegužės 25 dieną. <…>. Čia yra vaikai, čia yra mūsų ateitis, mūsų Lietuvos piliečiai, kaip aš sakau, skirkit vaikams daugiau laiko, dėmesio, ne tik kada ištiko nelaimė, bet kasdien reikia“, – teigė N. Kurčinskaja[3].
Tai – vienas rimčiausių signalų apie saugumo spragas Lietuvoje
Į itin jautrią dingusių vaikų statistiką sureagavusi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė pasidalino šiurpą keliančiais rezultatais ir svarstė, kodėl Lietuvai nerūpi nuolat dingstantys vaikai. Juk vietoje to, kad būtų užsiimta tikrų problemų sprendimu, dabar jas mėginama paslėpti po rinkimų karštlige ir pačiais įvairiausiais skandalais, dėl ko galiausiai tiek dingstantys vaikai, tiek pedofilijos atvejai apklostomi pernykščiais lapais ir nustumiami į šoną.
„Ką veikia atsakingos institucijos? Kodėl jos viešai neatsiskaito visuomenei? Nemanau, kad sėdi rankas sudėję. O gal iš tiesų kaip valstybinių mokyklų vadovai prislėgti biurokratinės naštos? Gal joms reikia pagalbos?“ – savo feisbuko paskyroje svarstė V. Targamadzė.
Politikė pridūrė, kad tokia statistika – vienas rimčiausių signalų apie saugumo Lietuvoje ir racionalių sprendimų valstybiniu mastu nebuvimą.
Į statistiką įtraukiami ir pasikartojantys atvejai
Tačiau tokia pateikiama statistika gali būti ne visai tiksli, mat į ją įtraukiami ir atvejai, kuomet apie vaiko dingimą pranešama pakartotinai ir prie dingusių vaikų priskiriami nepilnamečiai net ir tais atvejais, jei jie negrįžta į globos namus iki nustatyto laiko.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialine darbuotoja dirbanti Arūnė Bernatonytė atkreipė dėmesį, kad į vedamą dingusių vaikų statistiką papuola ir pasikartojantys vaikų dingimo atvejai – pavyzdžiui, būna situacijų, kai vaikas iš namų pabėga ir penkis kartus, o į visus šiuos pakartotinius pabėgimo atvejus yra reaguojama ir visi jie registruojami naujai[4].
A. Bernatonytė teigė, kad didžioji dalis dingusių vaikų yra nepilnamečiai, nusprendę pabėgti iš namų dėl pačių įvairiausių priežasčių: šeimoje patiriamo smurto, krizės, noro maištaujant atkreipti į save dėmesį ir pan. Todėl vaikai dingsta ne tik iš rizikos grupėms priklausančių, bet ir iš pasiturinčių, tvarkingų šeimų.
Visgi, iš registruotų 2 tūkst. dingusių vaikų atvejų, pasak A. Bernatonytės, tik mažoji dalis taip ir nebuvo surasti.
Įsteigta karštoji linija, skirta pasimetusiems vaikams ir jų tėvams
Lietuvoje, o kartu ir visoje Europos Sąjungoje veikia nemokamas pagalbos telefonas 116 000, skirtas pranešimams apie dingusius vaikus. Šia paslauga neviltyje atsidūrę tėvai gali pasinaudoti jau nuo 2014 metų vasario mėnesio bet kuriuo paros metu, 7 dienas per savaitę.
Karštosios linijos internetiniame puslapyje skelbiama, kad į ją gali kreiptis tiek dingusio vaiko artimieji, tiek pabėgę, pasiklydę ar pagrobti vaikai, tiek visuomenės nariai, turintys informacijos apie dingusį vaiką[5].
Apie kiekvieną dingusį vaiką, apie kurį buvo pranešta, skelbiama Dingusių žmonių šeimų paramos centro feisbuko puslapyje.
