„Poliarinio vilko“ kolonija – tikra Rusijos kalėjimų sistemos siaubūnė
Praėjusį penktadienį pasaulį apskriejo žinia, jog tolimojoje Rusijoje esančiame kalėjime mirė žymus Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas. Opozicijos aktyvistas kalėjime atliko ilgą kalinimo bausmę po to, kai buvo nuteistas dėl ekstremizmo.
A. Navalnas 2021 m. iš Vokietijos, kur buvo gydomas dėl apnuodijimo, grįžo į Rusiją ir dar oro uoste buvo suimtas, pasiųstas į kalėjimą. Tačiau pernai jis dingo ir tik po kelių savaičių paaiškėjo, kad jis perkeltas iš europietiškos Rusijos dalies į koloniją Šiaurės Sibire.
Tai liūdnai pagarsėjusi IK-3 kolonija, įsikūrusi Arktyje, Charpe, dažnai dar vadinama „Poliarinio vilko“[1]. Laisvės atėmimo bausmę čia atlikti išsiunčiami itin žiaurius nusikaltimus padarę nuteistieji.
Kolonija, kurioje mirė A. Navalnas yra viena atšiauriausių įkalinimo vietų pasaulyje
„Poliarinis vilkas“ arba dar dažnai vadinama „Šiaurės pašvaistė“ yra ypatingojo režimo vyrų pataisos darbų kolonija, kurioje bausmę atlieka piliečiai, nuteisti už ypač sunkių nusikaltimų padarymą.
Ji įsikūrusi Charpo gyvenvietėje, o pati gyvenvietė priklauso Labytnangi miesto rajonui ir yra už poliarinio rato. Tai reiškia, kad šis kalėjimas yra ne tik viena iš pačių šiauriausiai nutolusių laisvės atėmimo vietų Rusijoje, bet ir visame pasaulyje.
Kolonija buvo atidaryta 1961 m. buvusio Gulago 501-ojo statybos lagerio padalinio pagrindu[2]. Po kelerių metų čia atsirado kalinių gyvenamieji korpusai, medicinos punktas, kontrolės punkto pastatas ir kiti infrastruktūros objektai.
1999 m. patys kaliniai kolonijos teritorijoje pastatė Sergijaus Radonežiečio bažnyčią. 2002 m. kolonijoje buvo įkurtas bendrojo režimo nuteistųjų skyrius. 2006 m. atidarytos griežto režimo ir gyvenvietės sekcijos.
Kalinių bausmės čia paprastai būna ilgos, mažiausiai apie 20 metų[3]. Per tokį ilgą laikotarpį, kolonija nuteistuosius perauklinėja darbu. Čia kaliniai stato, siuva ir gamina suvenyrus iš šiaurinių elnių kailių. Daugelis taip pat dirba paukščių fermoje ir medžio apdirbimo ceche. Darbas čia bene vienintelė leistina veikla.
Nuteistieji su savo artimaisiais bendrauja minimaliai. Jiems yra skiriami du trumpi ir vienas ilgas pasimatymas per metus, vienas siuntinys per metus, vienas pasivaikščiojimas per dieną 5 x 20 m kieme. Susitikimai su advokatais taip pat sudėtingi.
O pabėgti iš „Poliarinio vilko“ praktiškai neįmanoma. Net ir sugebėjus pabėgti iš pačios įstaigos teritorijos, už jos vartų driekiasi visiškai neįžengiama tundra, kurioje išgyventi labai sunku net ir pasiruošus tokioms ekstremalioms sąlygoms.
Ištisas kolonijų tinklas skirtas perauklėti pačius pavojingiausius visuomenei arba Kremliui
Visoje Rusijoje yra apie 700 tokių kolonijų. Kaip teigia Robertas Horvatas, Rusijos politikos specialistas iš LaTrobe universiteto, jos yra neįtikėtinai žiaurios sistemos dalis, o sąlygos jose iš tiesų yra siaubingos. Pasak R. Horbato, kalėjimas, kuriame kalėjo A. Navalnas strategiškai pastatytas vietovėje, kur daugiau nieko nėra. Jį supa kalnai ir tundra, į šią koloniją beveik neįmanoma patekti, ten beveik neįmanoma net išsiųsti laiškų.
IK-3 paprastai laikomi kaliniai, nuteisti už sunkius nusikaltimus, tačiau čia buvo laikomi ir kiti politiniai kaliniai. Platonas Lebedevas, Rusijos verslininkas, palaikantis ryšius su buvusiu oligarchu Michailu Chodorkovskiu, aštuonerius metus kalėjo „Poliariniame vilke“ už mokesčių vengimą, pinigų plovimą ir sukčiavimą. Manoma, kad jis tapo politiškai motyvuoto teismo proceso auka.
Buvę nuteistieji, kuriems pavyko išeiti į laisvę, vėliau tarptautinei žiniasklaidai pasakoję, jog kolonija kaliniams taiko kolektyvinių bausmių kultūrą. Pavyzdžiui, žiemą kaliniai gali stovėti lauke be jokių paltų, o karštą vasarą kaliniai verčiami vaikščioti be marškinėlių, nors kalėjimo teritorijoje knibždėte knibžda uodų ir kitų vabzdžių.
Mikho Khulilidze, vyras, kuris atliko bausmę kolonijoje dėl kaltinimų pagrobimu, 2013 m. vienam Rusijos naujienų portalui pasakojo, kad kalėjimo prižiūrėtojai prieš jį naudojo fizinį smurtą. Teisių gynėja Olga Romanova Laisvosios Europos radijui yra pasakojusi, kad vienas buvęs kalinys jai kalbėjo apie įvairius kankinimus šalčiu. Vyrai būdavo išvedami į lauką, kur temperatūra siekia -40 °C. Jei bent vienas asmuo pajudėdavo, visa grupė būdavo apipilama lediniu vandeniu[4].
Pasitelkiami ligoniai, psichologinis spaudimas ir propaganda
A. Navalno aplinkos žmonės ne kartą yra kalbėję apie tai, kad jam tekdavo iškęsti gyvenimą su kameros draugais, kurie buvo psichiškai ir fiziškai nesveiki. Pavyzdžiui, sausio mėnesį jis buvo patalpintas į kamerą su sunkia psichikos liga sergančiu kameros draugu, kuris rėkdavo dieną ir naktį.
Ekspertai teigia, kad kalinys, būdamas kameroje su psichikos ligoniu, kuris visada rėkia, patiria didžiulį miego trūkumą, o tai savaime yra kankinimo forma. A. Navalnas taip pat buvo patalpintas į kamerą su kaliniu, sergančiu sunkia tuberkulioze, infekcine liga, kuri kelia ypatingą grėsmę žmonėms, kurių sveikata ir taip yra silpna.
A. Navalnas anksčiau taip pat buvo kalbėjęs apie tai, kad kiekvieną rytą penktą valandą buvo verčiamas klausytis Vladimirą Putiną palaikančio popmuzikos dainininko. Jis sakė, kad jo rytinis režimas susidėjo iš Rusijos himno klausymo, o po to jam buvo grojama patriotinė daina „Aš esu rusas“, kurią atlieka dainininkas vardu Shamanas.
2021 m. interviu laikraščiui „New York Times“ A. Navalnas atskleidė, kad jis yra verčiamas klausytis ir Rusijos propagandos. Jis sakė, kad daugiau nei aštuonias valandas per dieną sėdėdavo prie valstybinės televizijos ir propagandinių filmų, o sargybiniai šaukdavo ant jo, jei jis pradėdavo snausti.
2022 m. JAV valstybės departamentas savo ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje teigė, kad kalinimo sąlygos ten dažnai yra žiaurios ir pavojingos gyvybei, kalėjimuose, pataisos kolonijose ir kitose įkalinimo įstaigose paplitęs prižiūrėtojų ir kalinių piktnaudžiavimas, maisto trūkumas ir netinkamos sanitarinės sąlygos, kaliniams daroma didelė ilgalaikė fizinė ir psichologinė žala.
Kas buvo A. Navalnas?
Buvęs teisininkas A. Navalnas išgarsėjo tinklaraščiuose, kuriuose atskleidė didžiulę Rusijos elito korupciją. 2013 m. jis pats buvo pripažintas kaltu dėl turto pasisavinimo, tačiau bylą jis vadino politiškai motyvuotu persekiojimu[5].
Tuomet jis buvo nuteistas penkerius metus kalėti, tačiau vėliau prokuratūra kiek netikėtai paprašė jį paleisti, kol bus pateiktas apeliacinis skundas, o aukštesnės instancijos teismas skyrė jam lygtinę bausmę.
2019 m. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą galimai sufabrikuotų prezidento rinkimų protestuose, A. Navalnas buvo nugabentas į ligoninę, nes, valdžios institucijų teigimu, jam pasireiškė alerginė reakcija. Kai kurie gydytojai teigė, kad tai atrodė kaip apsinuodijimas.
Po metų, 2020 m., jis pasijuto blogai skrisdamas į Maskvą iš Tomsko. Lėktuvas avariniu būdu nusileido Omsko mieste, kur dvi dienas praleido ligoninėje, o jo šalininkai prašė leisti jį išvežti gydyti į Vokietiją. Atvykę į Vokietiją gydytojai nustatė, kad jis buvo apnuodytas „Novičiok“ atmaina.
A. Navalnas maždaug dvi savaites buvo medikų sukeltoje komoje, vėliau dar kelias savaites stengėsi atgauti kalbą ir judesius. Pasveikęs, jis 2021 m. grįžo į Rusiją, kur dar oro uoste buvo sulaikytas ir į laisvę taip jau ir neišėjo.
V. Putino šalininkai jo nekentė, bet net ir opozicijos sluoksniuose A. Navalnas dažnai buvo vertinamas kontraversiškai. Daliai užkliūdavo jo didelis nacionalizmas, etninių rusų teisių iškėlimas. Be to, dalis kaltino jį užėmus dviprasmišką poziciją po 2014 m. Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos.
A. Navalnas ne kartą teigė nematantis ukrainietiškos regiono ateities. Nors jis smerkė V. Putino įvykdytos Krymo aneksijos priemones, daugelyje interviu vengė pasakyti, kad Krymas turėtų būti grąžintas ukrainiečiams. Kita vertus, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, A. Navalnas socialiniuose tinkluose iš kalėjimo ir per savo pasirodymus teisme griežtai smerkė karą.
