PVM lengvata skylės biudžete nepadarys
Panašu, kad valstybės biudžeto formavimas valdantiesiems – itin sunki užduotis. Kokiais duomenimis remiamasi skaičiuojant, kiek bus surinkta ar nesurinkta pajamų iš mokesčių, sunkoka suprasti, nes į dienos šviesą pradeda lįsti informacija, bylojanti apie tai, kad Vyriausybė ir Finansų ministerija galimai teikia nekorektiškus duomenis arba jų net netikrina. Tokius kaltinimus valdantiesiems metė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA), nuolat kelianti klausimą dėl PVM lengvatos.
LVRA kritiškai vertina Vyriausybės išsakytus argumentus dėl atsisakymo suteikti PVM lengvatą maitinimo įstaigoms.
Vyriausybės pasiteisinimų, kad suteikus lengvatą esą būtų pakenkta valstybės biudžetui, nes į jį būtų surenkama mažiau lėšų, LVRA nepriima ir pateikia savo argumentus, paremtus konkrečiais skaičiais.
Remiantis asociacijos surinktais VMI duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos viešojo maitinimo sektoriaus pardavimo PVM siekė 87 mln. eurų, o tuomet nebuvo nei pandemijos, nei PVM lengvatos[2]. O štai per pirmąjį šių metų pusmetį, kada jau buvo traktuojamas popandeminis laikotarpis ir jau galiojo 9 proc. PVM lengvata, viešojo maitinimo sektoriaus pardavimo PVM buvo 88,8 mln. eurų.
„<…>. Kitaip tariant, PVM lengvata ne sumažino PVM surinkimo į biudžetą, bet padidino šio mokesčio surinkimą 2 procentais. Vadinasi, Vyriausybė ir Finansų ministerija, gąsdindama „biudžeto skyle“, teikia nekorektiškus duomenis, arba, tiesiog nepatikrina savo turimos informacijos“, – teigiama asociacijos pranešime[2].
Pasak LVRA prezidentės Evaldos Šiškauskienės, LVRA laikosi pozicijos, kad tam įtakos turėjo suaktyvėjusi restoranų veikla ir išaugusi tokio pobūdžio paslaugų paklausa po pandemijos, o didžiausią reikšmę esą turėjo nemažos dalies maitinimo įstaigų išėjimas iš šešėlio.
E. Šiškauskienės tikinimu, būtent PVM lengvata turi didžiulę įtaką smulkiesiems verslams apsisprendžiant dėl savo veikimo būdo – bankroto arba šešėlio.
Europos valstybės laikosi kitos pozicijos
Tuo tarpu LVRA pastebėjimais, mokestinės lengvatos taikymas svetingumo sektoriui Europos Sąjungos šalyse yra įprastas reiškinys, o pandemijos metu šalys nusprendė dar kartą mažinti ir taip sumažintus tarifus.
Būtent svetingumo sektorių dauguma Europos valstybių išskiria kaip infliacijos suvaldymo, emigracijos stabdymo ir vartojimo didėjimo įrankį, o visas versle dalyvaujantis kapitalas esą taip ir lieka Lietuvoje mokesčių ar pelno pavidalu.
Ką siūlo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija?
Kaip vieną iš sprendimo būdų asociacija siūlo 9 procentų lengvatinio PVM galiojimą svetingumo sektoriui pratęsti neribotam laikui, kas neabejotinai duotų naudos ir visuomenei, įskaitant darbo vietų išsaugojimą, įsidarbinimo galimybių pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms užtikrinimą.
LVRA pateikė ir savo argumentus, kodėl PVM lengvata turi būti taikoma svetingumo sektoriui.
- Lengvatinis PVM taikomas net 22 iš 27 ES šalių.
- Sumažintas PVM padės sustabdyti infliacijos augimą, skatins vartojimą ir mažins emigraciją, mat restorano padavėjui ar šefui savo darbo vietą perkelti į užsienį yra labai paprasta.
- Smulkusis verslas yra ypač jautrus kainų augimui, o net 95 % svetingumo sektoriaus sudaro būtent smulkusis verslas, kurio didelė dalis yra sutelkta regionuose.
- Maitinimo verslas pagal pelningumą nusileidžia tik eksportui.
- Sumažintas PVM netaikomas alkoholiui. Įvairioje statistikoje naudojami skaičiai įtraukia ir barų bei naktinių klubų apyvartas. Tačiau išskirtinę jų pajamų dalį sudaro alkoholinių gėrimų pardavimai, niekaip nekoreliuojantys su sumažinto PVM įtaka.
- Net ir galiojant PVM lengvatai praėjusiais metais restoranų sektorius dirbo nuostolingai, mat buvo taikomi griežti ribojimai lankytojams. Per karantiną sukauptų mokesčių VMI ir Sodrai suma šiuo metu sudaro 55 mln. eurų.
- Svetingumo sektorius susiduria su turizmo problemomis, kai jo apimtys šiemet vis dar išlieka apie 40 proc. mažesnės nei prieš pandemiją.
- Sumažintas PVM sektoriui šiemet leido įdarbinti 5,5 tūkst. daugiau darbuotojų nei pernai metais, dėl to augo ir vidutinis darbo užmokestis. Sektorius taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį maitinant ir įdarbinant karo pabėgėlius iš Ukrainos.
- Pradėjus taikyti PVM lengvatą, nuo 2021-ųjų buvo registruota mažiau bankrotų.
- Sumažinus PVM, šešėlis sumažėjo apie 40 %.
Seimo komitetas jau pritarė lengvatai ir maitinimo įstaigoms
Panašu, kad LVRA pastangos įrodinėjant, kad viešbučiams ir maitinimo įstaigoms turėtų būti pratęsta PVM lengvata, nenuėjo veltui ir jau pradeda duoti vaisių.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama neterminuotai pratęsti 9 proc. PVM lengvatą maitinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros įstaigoms, meno ir kultūros renginiams, sporto renginiams, sporto klubų lankymui ir atlikėjų teikiamoms atlikimo paslaugoms[4].
Už įstatymo projektą balsavo 9 komitete dalyvavę Seimo nariai, susilaikė tik vienintelis konservatorius Matas Maldeikis.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė negalintis sutikti su tuo, kad smulkiajam verslui būtų didinami mokesčiai, mat tokiu atveju, tikėtina, kad didelė dalis verslo vėl sugrįžtų į šešėlį.
„Šiuo atveju kalbant apie energetines kainas, sumažintas PVM centriniam šildymui yra laikinas sprendimas ir tą galima pateisinti, bet, kai kalbame apie ilgalaikius sprendimus siekiant sukurti palankią aplinką maitinimo, kultūros paslaugų sektoriaus plėtrai, turime užtikrinti ilgalaikius stabilius tarifus“, – teigė M. Majauskas[4].
Spalio pradžioje valdantieji buvo apsisprendę kitaip
Primename, kad spalio pradžioje valdantieji apsisprendė PVM lengvatą neribotam laikotarpiui taikyti viešbučiams, o maitinimo įstaigoms palikti ją galioti tik iki metų vidurio[6].
„Vyriausybė siūlys pratęsti lengvatą pusei metų, kad maitinimo sektorius nepatirtų kažkokio papildomo didesnio pokyčio sausio mėnesį, kai turėsime ir aukštesnes elektros kainas, ir kitas problemas“, – tuomet komentavo premjerė Ingrida Šimonytė[6].
Kiek anksčiau Vyriausybė teigė apskritai neketinanti pratęsti mokestinės lengvatos restoranams, nepaisydama pavojaus signalų iš verslo, jog to neįgyvendinus daliai įmonių net gali tekti trauktis.
