Š. Biručio vadovaujamai ministerijai irgi prireikė milijardinės investicijos?
Naujajam šalies kultūros ministrui, matyt, irgi parūpo greitai ateisiantis finansavimas gynybai, mat politikas visomis išgalėmis stengiasi įrodyti, kad kultūra yra ne ką menkesnė pilietinio pasipriešinimo ugdymo sritis nei Krašto apsaugos bei kitos ministerijos. Tačiau nors nei ministras Šarūnas Birutis, nei šalies vadovai šiuo metu neturi idėjų kaip pasiekti užsimotą 5-6 proc. nuo BVP finansavimą gynybai jau nuo kitų metų, bet svarbiausia juk – geros idėjos.
Š. Birutis iškėlė ambicingą idėją – informacinio atsparumo stiprinimui kasmet skirti 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kas sudarytų apie 1,1 mlrd. eurų[1].
Pasak ministro, šios lėšos galėtų būti paimtos iš numatomo didinti krašto apsaugos biudžeto.
„Informacinis atsparumas yra neatsiejama valstybės gynybos dalis ir turėtų būti įrašytas į šią darbotvarkę“, – pabrėžė ministro patarėja Ramūnė Vaičiulytė.
Tačiau idėja sulaukė kritikos. Premjeras Gintautas Paluckas išreiškė abejones dėl tokio finansavimo poreikio, o buvęs ministras Simonas Kairys teigė, kad tokios investicijos efektyvumas apskritai yra abejotinas.
Pasipriešinimo galia slypi ne tik ginkluose
Tačiau kultūros ministrui vis tiek atrodo, kad ši sritis ne ką menkesnė už kitas, kad galėtų pretenduoti į tuos saldžius 1,5 proc. nuo BVP. Juk koks tikras Lietuvos patriotas be elementariausių žinių ir suvokimų apie kultūrą?
Š. Birutis giliai įsitikinęs – ginti Tėvynę reikia ne tik ginklais, bet ir teisingu visuomenės informavimu. Todėl net pats ministras užsikepė „įrodyti visiems“, kad informacinis atsparumas esą yra gynybos nuo priešo dalis[2].
Tačiau kartais dideli užmojai taip susuka galvą, kad pagalvoji, jog pirmiau derėtų „rezervuotis“ vietą, kad tik niekas pirmiau ant jos neatsisėstų. Na, o tada jau galima pagalvoti ir ką gi finansuosime už tuos pinigus. Taip nutiko ir Š. Biručiui – politikas aiškaus plano neturi, bet nė neabejoja, kad būdų, kaip panaudoti šias lėšas, tikrai ras.
Anot ministro, kadangi to dar prieš jį niekas nėra daręs, atsparumo didinimo strategija dar tik bus kuriama.
Ministerijos vadovas pakeitė plokštelę?
Tuo tarpu dar visai neseniai tas pats Š. Birutis teigė, kad Lietuva esą neturėtų griežtai atsiriboti nuo visos rusų kultūros ir „nedėti štampo“ tautai, kurios valstybė pradėjo karą Ukrainoje[3].
Pasak jo, būtina atskirti kultūrą nuo politikos, nes Lietuvoje gyvena daug rusų tautybės žmonių, lojalių Lietuvai. Tačiau toks požiūris iškart sulaukė kritikos tiek iš politikų, tiek iš ekspertų, kurie pabrėžia, jog kultūra Rusijoje jau seniai tapo Kremliaus minkštosios galios įrankiu.
Eksministras S. Kairys pareiškė, kad Š. Birutis „užstrigęs praeityje“ ir neįvertina geopolitinės realybės. Pasak jo, tokie pasisakymai gali būti pasitelkti Rusijos propagandos naratyvuose ir pakenkti Lietuvos reputacijai tarptautinėje arenoje.
Panašios pozicijos laikosi ir propagandos ekspertai, pabrėždami, kad rusiška kultūra dažnai naudojama agresyviai Kremliaus politikai legitimizuoti. Tuo metu žurnalistas Rimvydas Valatka ir muzikantas Mantas Meškerys socialiniuose tinkluose dar griežčiau kritikavo ministrą, vadindami jo poziciją „antivalstybine“ ir raginant jį trauktis iš pareigų.
Politikai susikivirčijo dėl norimo skirti finansavimo gynybai
Lietuvoje įsiplieskė diskusija dėl gynybos finansavimo – kaip surinkti papildomus 12 mlrd. eurų iki 2030 metų. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo naują pajamų apmokestinimo modelį, kuris nekelia nei gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei pelno mokesčio tarifų.
Jo siūloma idėja – visas pajamas susumuoti ir taikyti progresinį tarifą: iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – 20 proc., virš šios ribos – 27–30 proc. Politikas taip pat siūlo atlikti kariuomenės pirkimų auditą ir atsisakyti „žaliųjų pirkimų“, kad lėšos būtų naudojamos efektyviau.
Visgi R. Žemaitaitis atmeta prezidento Gitano Nausėdos siekį gynybai skirti 5–6 proc. BVP, teigdamas, kad Lietuvos ekonomikai tokia našta būtų per sunki.
Tuo metu naujasis konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas perspėja, kad nepasiekus 5–6 proc. BVP tikslo, Lietuvai grėstų diplomatinis smūgis ir įtampai santykiuose su JAV.
Prie šios idėjos jungiasi ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas, kuris skaičiuoja, kad sostinėje jau yra 140 ha valstybinės žemės, kurią pardavus biudžetą galima papildyti 250 mln. eurų.
Premjeras pripažįsta, kad sprendimų dar trūksta, tačiau tikina, jog Vyriausybė ieško kūrybiškų ir tvarių finansavimo šaltinių.
