Prognozuojama, kad Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau sparčiai mažės
Nuolat menkstantis Lietuvos gyventojų skaičius jau kelia nerimą dėl šalies išlikimo ateityje. Keičiantis laikams ir moterims gerai įsitvirtinus darbo rinkoje, tampa vis sunkiau suderinti karjerą su šeimyniniu gyvenimu, o tai rodo ir Lietuvoje fiksuojamas kur kas didesnis gyventojų mirtingumas nei jų gimstamumas. Visgi, ateities prognozės, jei ir toliau nebus keičiama šeimos politika, yra liūdnos. Mokslininkai pastebi, kad moterys jaučia vis didesnį spaudimą būti ir puikiomis mamomis, ir geromis darbuotojomis. O štai Marijampolė užsimojo pakelti miesto demografinius rodiklius ir jaunas šeimas kviečia į įvairiausias iniciatyvas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys atkreipė dėmesį į liūdnąją Lietuvos statistiką – per pastaruosius 30 metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 milijono[2]. Visgi, pastaruosius keletą metų situaciją dar kiek esą gelbėjo į šalį plūstantys migrantai.
Pasak D. Stumbrio, ilgalaikėje perspektyvoje menkstančių gyventojų gretų, visgi, išvengti nepavyks. Jau dabar vienai moteriai tenka 1,3 gimusio vaiko – tačiau jei šis skaičius paaugtų bent iki 2-jų, tai, anot mokslininko, užtikrintų stabilų gimstamumo augimą ir kartų kaitą. Kita vertus, visos Europos gimstamumo rodiklis siekia vos 1,5 gimusio vaiko vienai moteriai.
Tarp pagrindinių gimstamumo mažėjimo priežasčių galima paminėti ir stipriai pasikeitusią šeimos politiką – jeigu anksčiau buvo priimtina šeimose taikyti patriarchalinį modelį, kuomet vyras yra „šeimos galva“, o moteris – namų židinio kurstytoja, tai dabar šie vaidmenys gerokai persipynė į vieną.
Iš moterų tikimasi tiek pat ir netgi daugiau nei iš vyrų – ir puikių mamystės įgūdžių, ir lygiavertės padėties karjeroje bei atlyginimo. Visgi, tai pasiekti gana sunku, kai šeimoje atsiranda mažas(-ų) vaikas(-ų), nes moteris yra priversta laikinai „iškristi“ iš darbo rinkos.
Susilaukti daugiau vaikų padėtų finansinė parama iš valstybės
Dr. D. Stumbrys atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje būtina keisti šeiminę politiką ir palaikyti visų formų šeimas.
„Turime sukurti palankią aplinką šeimai ir tėvystei – ne kažkokioms konkrečioms šeimoms, bet visiems tėvams ir mamoms, kurie nori susilaukti arba turi vaikų. Nepriklausomai nuo to, kokia yra jų socialinė padėtis, tautybė ir t. t. Juk dabar šeimose dirba tiek tėvas, tiek mama. Todėl reikalinga finansinė parama, paslaugos, priemonės, nukreiptos į darbo ir šeimos derinimą. Tai yra raktas į sėkmingą šeimos politiką“, – teigė mokslininkas[2].
Jis taip pat pastebėjo, kad šiai dienai miršta daugiau lietuvių negu jų gimsta. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje kasmet gimsta 23 tūkst. kūdikių, tačiau miršta 40 tūkst. žmonių, todėl, pasak demografo, gyventojų skaičiaus mažėjimas yra neišvengiamas.
Gimstamumo didinimui ypač reikalingi yra sprendimai, orientuoti į jaunas šeimas: būsto, darželių, mokyklų, paslaugų, skirtų norintiems dirbti ir auginantiems mažus vaikus, prieinamumo gerinimas.
Šiuo metu, deja, bet Lietuvoje šių sprendimų itin stinga – pasak dr. D. Stumbrio, jei žmogus, auginantis vieną mažametį, žinotų, kad valstybė jam kompensuos būsto nuomos kainą, jis galbūt pasvarstytų ir apie galimybę turėti antrą vaiką. O štai dabar nėra nieko panašaus, o žmogus, norintis po metų sugrįžti į darbą,susiduria su dilema, kur palikti vaiką.
Prie didesnio gimstamumo prisidėtų galimybės derinti šeimą ir karjerą
Natūralu, kad šiuolaikinė moteris nenori būti visiškai priklausoma nuo vyro, todėl rūpinasi savo karjeros sėkme bei dažnai net apsirūpina nuosavu nekilnojamu turtu. Todėl spręsti gimstamumo problemas padėtų ir darbdavių įsitraukimas, siekiant versle pritaikyti draugišką šeimai politiką.
Įdomu ir tai, kad darbuotojams suteiktos galimybės derinti karjerą ir šeimą pasitarnautų ne tik jų pačių naudai, bet ir padėtų darbdaviams ilgam laikotarpiui neprarasti gerų darbuotojų. Asociacijos „LYDERĖ“ narė Božena Petikonis-Šabanienė inicijavo tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad net kas antras Lietuvos gyventojas mano, jog nepavykus suderinti šeimos poreikių ir darbo, jam tektų mesti darbą. Apie ketinimus po motinystės atostogų keisti darbą taip pat esą galvoja kas antras žmogus[4].
B. Petikonis-Šabanienė patikino, kad įmonėms tapti draugiškoms darbuotojams su šeimomis – finansiškai net naudinga.
„Įmonėms taikyti šeimos ir darbo derinimo iniciatyvas yra finansiškai naudinga. Iš vienos pusės, galima padidinti įmonės pajamas, nes darbuotojai dirbs efektyviau ir kurs geresnį produktą, teiks kokybiškesnes paslaugas. Be to, galima sutaupyti, nes sumažėja darbuotojų kaita, o tai reiškia ir mažiau investicijų darbuotojus apmokant, juos įvedant į naują darbo ritmą. Galiausiai tai prisideda prie įmonės reputacijos, kuri priklauso nuo to, kaip jūs elgiatės su savo darbuotojais“, – teigė ji[4].
Marijampolė užsimojo sukurti kūdikių gimstamumo bumą
Tuo tarpu su mažo gimstamumo problema jau ėmėsi kovoti ir Marijampolė, užsibrėžusi kilniam tikslui – kad jos 230-ojo gimtadienio proga, miesto gimtadienį švenčiančių marijampoliečių būtų 230-čia daugiau. Prieš pat didžiąsias metų šventes mieste buvo suorganizuota ir teminė iniciatyva – kalėdiškiausio vežimėlio Marijampolėje rinkimai.
Į šventines dirbtuves buvo sukviesti Marijampolės gyventojai, auginantys mažus vaikus – čia jie puošė ne tik mažylių vežimėlius, bet ir rogutes, o vaikus linksmino atvykęs Kalėdų senelis. Renginio metu papuošti ir nufotografuoti vaikiški vežimėliai patalpinti į Marijampolės savivaldybės feisbuko puslapį, kuriame dabar vyksta kova vardan gražiausio mieste vežimėlio titulo.
Vykdydamas akciją „Marijampolė daro 230“ miestas vykdė iniciatyvą ir per Valentino dieną – miesto gėlių salonuose ir kavinėse gyventojai galėjo gauti afrodiziakų[5].
