<h2>Vieniems – eilinis vakaras, lietuviams – bene svarbiausia religinė šventė</h2>
<p>Anokia paslaptis, kad daugelis mūsų nėra didžiausi šalčio ir žiemos fanai, tačiau būtent vėsusis ir tamsusis metų sezonas lyg atsidėkodamas už žiemos sunkumus bei vargus dovanoja mums didžiausias metų šventes – Kūčias bei šv. Kalėdas.</p>
<p>Žinoma, didelei grupei žmonių šios šventės asocijuojasi su dvasiškumu, religija bei ryšiu su Dievu. Kita vertus, tam, kad galėtume švęsti Kūčias mums nereikia būti uoliais katalikais. Juk Kūčios, visų svarbiausia, yra šeimos šventė, kuri prie vieno bendro stalo sukviečia skirtingas kartas, po visą pasaulį išsibarsčiusius giminaičius, galbūt susipykusius ar ryšį vieni su kitais praradusius artimuosius.</p>
<p>Šis jaukumas ir šiluma tikriausiai neįsivaizduojami ir be skaniausiais valgiais nukrauto stalo, ant kurio galima rasti pačių įvairiausių Kūčių patiekalų, būdingų tik jūsų šeimai.</p>
<p>Iš ties, tiek mūsų prosenelių ar senelių, tiek ir šiandien, mūsų laikais, Kūčių patiekalai vieną šeimą išskiria iš kitų: juk galbūt jūsų šeima Kūčių neįsivaizduoja be namų gamybos silkutės, na o kita, be visus įtraukiančių kūčiukų gamybos.</p>
<p>Tokie išskirtinumai pastebimi ir žvelgiant į skirtingus Lietuvos regionus, na o plačiuoju mastu, ir į pasaulį. Savitos tradicijos, šeimos rato papročiai ir, žinoma, Kūčių patiekalai suburia šilumos ir artumo pasiilgusius žmones tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje ar Ispanijoje.</p>
<p>O gražiausia ir ypatingiausia yra tai, kad būtent tą vakarą nėra taip svarbu kuo mes tikime, kokios mūsų pažiūros, kokias nuoskaudas galbūt slepiame širdyje. Nepaisant viso to, per Kūčias sugrįžtame į savo šeimą, o gal tiesiog į artimų žmonių ratą ir bent trumpam nuraminame tą nuolatinį troškimą bėgti, skubėti, žvelgti toliau už horizonto nei gali aprėpti mūsų akys ir palepiname save mylimų žmonių kompanija ir, žinoma, skaniais valgiais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/myriam-zilles-vcd30upyhc8-unsplash.jpg" alt="Kūčios" /></p>
<h2>Kiekvienas Lietuvos regionas garsėja išskirtiniais Kūčių valgiais ir tradicijomis</h2>
<p>Didelė pasaulio dalis nekantriai laukia ir švenčia gruodžio 25-ąją – šv. Kalėdas. Dėl jų reikšmės šiandien galima ir nesutikti: vieni tikina, kad Kalėdos tapo visiškai komerciniu dalyku, taip kaip, pavyzdžiui, Valentino diena. Kiti negatyvui nepasiduoda ir nepaisant amžiaus ar slegiamų problemų, su džiugesio laukia šios stebuklingos dienos.</p>
<p>Vis tik, nevalia pamiršti, kad Kalėdų išvakarėse, gruodžio 24-ąją, Lietuvoje bei kai kuriose kitose šalyse minima ir kita ypač svarbi proga – Kūčios. Iš tiesų, ši diena yra beveik simboliškas laikotarpis žiemos periode, juk būtent šią datą vyksta žiemos saulėgrįža, ima po truputį ilgėti diena, šviesa laimi prieš tamsą. Ši diena beveik analogiška vasarą minimoms Joninėms, tiesa, turi ir daugybę religinių prieskonių.</p>
<p>Juk tikriausiai daugeliui Kūčios yra giminių, artimiausių draugų šventė, kurios metu paprastai yra valgoma tradicinė Kūčių vakarienė. Mūsų krašte įprasta ir beveik neginčijama, jog Kūčių vakarienė ruošiama be mėsos, labiau akcentuojami žuvies, grybų, miltiniai patiekalai, kūčiukai, aguonų pienas, kisielius. Vis tik, tokia tradicija nėra gyva visur, o ir apskritai, Kūčių vakarienė bei pačios dienos svarba bene svarbiausia ir yra Lietuvoje bei mūsų kaimyninėse šalyse: likęs pasaulis šį vakarą tiesiog išgyvena su nekantrumu laukdami didžiosios dienos – Kalėdų.</p>
<p>Mūsų kraštuose įprasta, jog gruodžio 24-ąją, po pietų, o gal ir visai vakarop, prie skanėstais nukrauto stalo susėda visa šeima bei artimieji ir skuba ragauti kruopščiai paruoštos, dvylikos patiekalų vakarienės. Panaši tradicija vyrauja tiek pas mus, tiek ir pas kaimynus lenkus – tai iš tiesų yra katalikiška tradicija, kilusi iš biblinio siužeto ir sietina su dvylika Kristaus apaštalų bei dvylika mėnesių[1].</p>
<p>Tikėtina, jog esate girdėję, kad Kūčių patiekalų, bent kąsnelį, bet reikia išragauti visų, vien tam, kad ateinantys metai būtų sotūs. Tiesa, prieš griebiant lėkštes ir skubant krautis silkutę ar žuvį, tikintieji Kūčių vakarienę pradeda malda, o ir pirmiausia ragaujama ne kokie saldumynai, bet paplotėlis, liaudyje tiesiog vadinamas „plotkele“.</p>
<p>Tiesa, šiandien šios tradicijos laikosi jau toli gražu ne visi. Vis tik, Kūčių patiekalų įvairovė niekur nedingsta, o ir kiekvienas regionas kaip seniau, taip ir šiandien, gali pasigirti skirtinga Kūčių virtuve bei gastronominiu paveldu.</p>
<p>Štai, pavyzdžiui, Žemaitijoje ilgą laiką lyderiavo cibulinė, kanapių kisielius, rasalynė. Kūčių stalas buvo neįsivaizduojamas ir be tradicinės juodos duonos, bulvių patiekalų.</p>
<p>Visiškai priešingai elgėsi suvalkiečiai, kurie bulvinių skanėstų vengė ir visuomet labiau mėgo žirnius, obuolius, šaltus patiekalus ir užkandžius. Dzūkai kūčių stalą kurdavo iš garsiųjų savo miškų gėrybių – grybų sriubos, grikių miltų patiekalų.</p>
<p>Beveik visoje Lietuvoje ant Kūčių stalo būdavo galima rasti ir obuolių, reiškiančių tam tikrą aliuziją į mūsų sakralinius protėvius – Adomą bei Ievą. Stalas būdavo puošiamas ir kviečiais, kurie turėjo atnešti didelį derlių, reikšti skalsą[2].</p>
<p>Nors dalis šių senųjų papročių bei patiekalų nugrimzdo užmarštin, patys mylimiausi, atlaikę laiko testą, populiarūs yra ir šiandien. Na, pavyzdžiui, be kisieliaus Kūčių tikriausiai neįsivaizduoja dažna šeima. Iš esmės, kisielius lyg ir nėra valgis, veikiau tai gėrimas. Vis tik, ir jis neretai priskiriamas ir priskaičiuojamas kaip vienas iš Kūčių patiekalų, kuriuo dažniausiai mėgaujamasi tik per šią šventę. Aguonpienio pamiršti taip pat nevalia, juk tai praktiškai jokių analogų neturintis „patiekalas”, kuris kaip ir pats pavadinimas išduoda, yra gaminamas iš sutrintų aguonų. Sutrintos aguonos išskiria baltą skystį, kuris pagardinamas cukrumi ir srebiamas šaukštu Kalėdų išvakarėse, šalia gardžiuojantis kūčiukais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-nicole-michalou-5779170.jpg" alt="Kūčių vakarienė" /></p>
<h2>Pasaulis Kūčias švenčia įvairiai: ir su mėsa, ir su 13 patiekalų</h2>
<p>Kaip jau minėjome, daugelyje pasaulio vietų žymiai labiau akcentuojamos Kalėdos nei Kūčios. Vis tik, Europoje Kalėdų išvakarės prie stalo sukviečia tikrai ne tik lietuvius. Pavyzdžiui, per Kūčias dvylika patiekalų pateikiama ir Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Kaimynai kaip ir religijai neabejingi lietuviai, laikosi uolaus pasninko.</p>
<p>Vis tik, kiti europiečiai savęs taip neriboja. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir kitose prancūziškai kalbančiose šalyse, per Kūčias tradiciškai valgoma ilgai trunkanti vakarienė, vadinama „réveillon”, kas išvertus reiškia budrumą. Tradiciškai, vakarienės dalyviai privalo sulaukti bent jau vidurnakčio, na o laiką „stumia” valgydami gurmaniškus valgius – austres, omarus, kaštainius pagardintus kalakutiena, mėsos pyragą. Neapsieinama ir be desertų, kurių Prancūzijos Provanso regione paprastai patiekiama net 13[3].</p>
<p>Na, o vokiečiai pagrindiniu Kūčių patiekalu laiko karpį, kuris iškilmingai patiekiamas pačiame stalo viduryje. Šalia šio patiekalo, vokiečiai mielai skanauja ir bulvių salotas, daržovių sriubą. Po sočios vakarienės Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos gyventojai įprastai apsikeičia ir dovanomis.</p>
<p>Pietų kraštų gyventojai ispanai per Kūčias niekur nepabėga nuo savo kasdienių mitybos ritualų ir ragauja pačias įvairiausias jūrų gėrybes, kepa didžiulius ėrienos kepsnius. Įdomu tai, kad ispanai dovanų kartais nesulaukia iki pat Trijų Karalių dienos, sausio 6-osios, todėl maistas ir gera kompanija džiugina bene labiausiai.</p>
<p>Nepaisant to, kur švenčiame Kūčias, ši šventė visuomet bus neatskiriama nuo šeimos ir jaukumo. Susibūrę drauge žmonės džiaugiasi ne tik vieni kitų kompanija, tačiau ir pačiais įvairiausiais patiekalais bei gardumynais. Na, o maistas, kuriuo dalijamės su mylimais žmonėmis, atrodo, lyg ir skanesnis, iškart pagerėja ir mūsų nuotaika, pasimiršta visos bėdos bei sunkumai. Štai tokia ir yra tikroji švenčių magija.</p>
