Gėjų bendruomenės narys – teisiamųjų suole: ar bus priimtas jam nepalankus sprendimas?

LGBT „Pride“ metu – homoseksualaus vyro agresija, už kurią tenka atsakyti teisme

Vilniaus miesto apylinkės teisme svarstoma Baudžiamoji byla (BK 284), kurioje figūruoja LGBT bendruomenės narys Laurynas Laurinavičius. Jis yra kaltinamas dviejų asmenų užpuolimu, jų sumušimu ir svetimo turto sugadinimu. Incidentas fiksuotas LGBT „Lithuanian Pride“ parado metu. Kaltinamajam L. Laurinavičiui yra pateikti trys civiliniai ieškiniai: 5 100, 2 000 ir 5 000 eurų sumai^[1].

Galutinis teismo sprendimas šioje byloje turėjo būti skelbiamas gruodžio 12 d., tačiau galiausiai – nukeltas į švenčių išvakares, gruodžio 23 d.

Kaip teigia nukentėję asmenys, Šeimų sąjūdžio ir krikščioniškos organizacijos atstovai, L. Laurinavičius juos užpuolė piketuose per LGBT „Pride“. Neramumai fiksuoti net keliose skirtingose vietose. Vienu atveju, vyras priėjo prie vienos piketuotojos pasikalbėti ir turėtos LGBT vėliavos kotu smogė į jos skėtį, taip jį sugadindamas^[2].

Šeimų sąjūdžio ir krikščioniškos organizacijos nariai norėtų, kad vyras būtų teisiamas ir dėl šmeižto: esą L. Laurinavičius apšmeižė juos, kai viešai ir garsiai pareiškė, kad jie savo vaikus atiduoda pedofilams. L. Laurinavičius vėliau užpuolė ir pro šalį važiavusį bei mėginusį jį sudrausminti dviratininką: smogė vyrui į veidą, kai šis norėjo atimti jo vėliavą. Pastarasis incidentas buvo filmuojamas ir vėliau plačiai paplito po virtualią erdvę.

Nors kaltinamajam girtumas nebuvo nustatytas, pats L. Laurinavičius prisipažino, kad kelios valandos prieš eiseną buvo išgėręs kelis bokalus alaus, tačiau pačios eisenos metu, kaip teigė, buvo blaivus. Teisme L. Laurinavičius pasirodė be advokato, pareiškė, kad atstovaus pats sau. Vyras kaltės nepripažino ir aiškino, kad ir pats nukentėjo: susidūrimų metu jam esą bandyta griebti už lytinio organo, trenkta per veidą.

Viešojoje erdvėje dėl šių „Lithuanian Pride“ eitynių jau anksčiau buvo kilusios diskusijos. Interneto platybėse buvo kalbama apie tai kai kurių eitynių dalyviai jose pasirodė ne dėl savo pažiūrų, įsitikinimų ar reikšdami palaikymą, tačiau dėl darbdavių valios. Pavyzdžiui, buvo kalbėta, kad į renginį taip buvo nusiųsti „Swedbank“ darbuotojai.  

Kaltinamasis teigia esąs auka

Pasak kaltinamojo L. Laurinavičiaus visa ši istorija prasidėjo, kai eitynių metu jis pamatė Katedros aikštėje Lietuvos šeimų sąjūdžio plakatus, kurie įžeidė jį ir LGBT bendruomenę. Netrukus jį papiktino ir Krikščioniškosios kultūros instituto atstovai.

Bylos duomenimis, čia L. Laurinavičius viešąją tvarką trikdė išsirengdamas, tačiau pats kaltinamasis teigė, kad čia protestuotojai ėmė kaltinti jį, jog šis esą „ne lietuvis“, todėl jis nusivilkęs marškinėlius, kad parodytų turintis tiek trispalvės, tiek Vyčio tatuiruotes.

Pasak L. Laurinavičiaus, konfliktas su nukentėjusiu dviratininku kilo, kai pastarasis privažiavęs bandė pagriebti jo LGBT vėliavą. Pasak kaltinamojo, jis atsitraukęs, bet dviratininkas jam trenkė pirmasis. Tačiau vyras pripažino, kad jiems abiem parkritus galėjo dviratininkui suduoti galvos sritin keletą smūgių.

Nukentėjusieji kalba apie neadekvatų elgesį ir dvigubus standartus

Ieškovas Jonas Gedvilas, Šeimų sąjūdžio tarybos narys ir vienas iš minimo mitingo organizatorių, 77.lt pasakojo, kad kaltinamasis įvykio metu atrodė „pavartojęs“, o teismo salėje kaltinamasis kalbėjo apie tai, kad jo „labai gražus užpakaliukas“.

Plačiau kalbėdamas apie įvykį, nutikusį LGBT „Pride“ renginio metu, J. Gedvilas teigia, kad L. Laurinavičius pats užsipuolė piketuotojus: teigė esąs tikras krikščionis, nes turi kryžiaus tatuiruotę, visus kunigus išvadino pedofilais, teigė, kad vaikai į bažnyčią vedami pedofilams atiduoti.

Kaip pasakoja J. Gedvilas, kaltinamasis pats priėjo arčiau piketuotojų ir, jo teigimu, „numetė savo LGBT vėliavą, tratino plyteles, kelnes bandė nusimauti, provokavo Šeimų sąjūdžio ir Krikščioniškosios kultūros instituto žmones“. Vėliau ir įvyko grumtynės. Vienas iš nukentėjusių, dviratininkas, teigia kumščiais gavęs net 8 smūgius.

J. Gedvilas taip pat kelia klausimą, kas patikrino, jeigu apskritai tikrino, gėjų ir lesbiečių eitynių dalyvius, nes jį patį, pareigūnai tikrino nuodugniai ir atidžiai, patikrintos buvo net rūbų kišenės, taip pat ir kartu turėta Lietuvos Respublikos vėliava. Šeimų sąjūdis, po šio įvykio, toliau kelia klausimą: kaip gi žmonėms eiti į taikias demonstracijas ir jaustis saugiai, jeigu vyksta tokie dalykai?

Atkreipiamas dėmesys, kad tai yra pirma tokia byla Lietuvos istorijoje, kai LGBT bendruomenės narys pats yra teisiamas už savo elgesį „Pride“ renginio metu. Kaip teigia Šeimų sąjūdžio atstovai, nuo šio teismo sprendimo priklauso, kaip toliau bus žiūrima į Lietuvos teisingumą. Pats J. Gedvilas akcentuoja, kad šios bylos tikslas tikrai nėra kažkoks piniginis siekis, tačiau noras, kad Lietuvoje būtų įgyvendintas teisingumas ir kaltinamasis būtų atitinkamai nubaustas už savo veiksmus.

Vis dėlto, šiandien jau paaiškėjo, kad galutinio teismo sprendimo teks palaukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad „išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas 2024 m. lapkričio 28 d. teisiamajame posėdyje nutarė nuosprendė paskelbti 2024 m. gruodzio 12 d. 15.00 val., tačiau dėl byloje sprendžiamų klausimų beiatsižvelgiant į teisėjos užimtumą, nagrinėjant kitas, tarp jų ir daugiatomes bylas, paskelbti nuosprendį teismo nustatytu terminu nėra galimybes. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nustatytas nuosprendžio paskelbimo terminas šiuo konkrečiu atveju yra nepakankamas. Siekdamas įvykdyti pareigą priimti teisingą nuosprendį ir jį viešai paskelbti kaip vientisą baigiamąjį teismo dokumentą, teismas pratęsia nuosprendzio paskelbimo terminą“.

Nutarta, kad nuosprendžio paskelbimo terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 23 d. 10.30 val. Vis dėlto, toks nuosprendžio datos pasirinkimas ne vieną galėjo nustebinti: ar laikotarpis didžiųjų metų švenčių išvakarėse pasirinktas ne specialiai, taip siekiant nukreipti visuomenės dėmesį nuo šios sensacingos rezonansinės bylos?

Teisme – ir daugiau bylų, susijusių LGBT

O situacijų, susijusių su LGBT bendruomene ir jai nepritariančių piliečių susidūrimais, Lietuvoje būta ir anksčiau. Pavyzdžiui, praėjusių metų liepą Vilniuje vyko LGBT eitynės, o tuo metu Katedros aikštėje organizuotas ir Antano Kandroto-Celofano susibūrimas „Keliu trispalvę už Lietuvą“, kuriame protestuota prieš Vilniuje ir kituose miestuose keliamas Ukrainos vėliavas.

Eitynėms pasiekus Katedros aikštę, joje susitiko ir „Pride“ eitynėse dalyvavęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius bei A. Kandrotas-Celofanas. Vyrams atsistojus šalia vienas kito, parlamentaras staiga pabučiavo A. Kandrotą-Celofaną. A. Kandrotas-Celofanas kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo, tačiau policija tyrimo nepradėjo.

Tačiau A. Kandrotas-Celofanas vėliau kreipėsi ir į teismą dėl nederamo elgesio, prašydamas iš T. V. Raskevičiaus priteisti 100 eurų neturtinės žalos. Galiausiai Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė A. Kandroto-Celofano ieškinį. Teismo manymu, A. Kandrotas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala.

Klaipėdos apylinkės teismas šiuo metu toliau nagrinėja bylą, kurioje vyras kaltinamas kurstymu susidoroti su T. V. Raskevičiumi. Kaltinamasis 2023 m. naudodamasis tyrimo nenustatytu galiniu įrenginiu, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje iš asmeninės socialinio tinklo paskyros viešai parašė komentarą „į laužą raskevičiu“ ir taip viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su politiku. Ši byla vis dar tebesitęsia.

Už LGBT asmenų niekinimą teisiamas ir politikas, europarlamentaras Petras Gražulis. Jis kaltinamas tuo, kad 2022 m. parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bendraudamas su į Seimą atvykusiais asmenimis, vartojo tokias frazes, kaip: „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Pasak prokuratūros, politikas įžeidinėjo, niekino LGBT bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje. Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tiesa, P. Gražuliui tapus Europos Parlamento (EP) teisiniai veiksmai turėjo būti sustabdyti, jis gavo teisinę neliečiamybę. Įvertinus tai, generalinė prokurorė Nida Grunskienė rugsėjį kreipėsi į EP pirmininkę Robertą Metsolą, prašydama atšaukti P. Gražulio teisinį imunitetą.