Ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys atskleidė, kad Vokietijos pramonės gamyba rugsėjo mėnesį sumažėjo labiau nei tikėtasi, didžiausiai Europos ekonomikai bandant išbristi iš stagnacijos.
Remiantis agentūros „Destatis“ paskelbtais pagal sezoniškumą pakoreguotais duomenimis, gamyba per rugsėjį sumažėjo 2,5 proc., panaikindama rugpjūčio mėnesį stebėtą augimą, kuris patikslinus siekė 2,6 proc.
„Factset“ apklausti analitikai prognozavo kuklesnį vieno procento nuosmukį.
Šalies produkcija glaudžiai susijusi su permainomis svarbiausiame automobilių sektoriuje, kur po 15,4 proc. šuolio rugpjūtį gamyba rugsėjo mėnesį susitraukė 7,8 proc.
Vokietijos automobilių sektorius susiduria su daugybe struktūrinių iššūkių, tokių kaip elektrifikacija ir augantis Kinijos konkurencingumas.
Be to, daug energijos naudojančios pramonės šakos, rugsėjo mėnesį pranešusios apie gamybos susitraukimą 3,3 proc., dar ne visiškai atsigavo po 2022-ųjų energetikos krizės.
Remiantis mažiau svyruojančiais ketvirtiniais vertinimais, 2024 m. liepos-rugsėjo mėnesiais gamyba buvo 1,9 proc. mažesnė nei per ankstesnius tris mėnesius.
Tuo tarpu ketvirtadienį paskelbti „Destatis“ duomenys parodė, kad Vokietijos eksportas, lyginant su rugpjūčiu, susitraukė 1,7 procento, t. y. šiek tiek mažiau, nei prognozavo „Factset“.
Pagrindinė Vokietijos eksporto kryptis ir toliau išlieka Jungtinės Valstijos. Lyginant su rugpjūčiu, eksportas išaugo 4,8 proc. ir pasiekė 14,2 mlrd. eurų vertę.
Ir atvirkščiai, eksportas į Kiniją sumažėjo 3,7 proc. iki 7,1 mlrd. eurų.
Vokietijos pramonė „atsidūrė aklavietėje“, pakomentavo LBBW banko analitikas Jensas-Oliveris Niklaschas.
Nors vis dar yra „vilties, kad ekonomika galutinai nenuvažiuos nuo bėgių“, vis dėlto, pasak jo, užsitęsusios recesijos rizika tebėra „didelė“.
Elta pranešimas.
