Europos Centrinis Bankas savo pozicijos nešvelnina
Buvo viltasi, ir ne tik Lietuvoje, kad kuriam laikui savo toną sugriežtinęs Europos Centrinis Bankas netrukus pančius atpalaiduos. Tačiau taip nenutiko – priešingai, imta kalbėti, kad jau du kartus padidintų palūkanų normų nepakaks ir nusimato trečias jų didinimas.
Ekonomistai ne kartą sakė, kad infliacijos pikas jau pasiektas, ir blogiau jau nebebus. Tačiau realybė rodo ką kitą.
„Jei bazinė infliacija nepradės mažėti, palūkanų priemonė, taikoma infliacijai mažinti, bus nepasiekusi tikslo. O nuoseklaus mažėjimo ženklų nėra. Yra manančiųjų, kad infliacijos pikas jau pasiektas ir šis rodiklis pradės mažėti, tačiau kol kas to nematyti“, – vertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikė Eglė Stonkutė[1].
Palūkanų augimas nesibaigs, kol vidurinioji klasė netaps ubagais
Nacionalinio susivienijimo narys Linas Karpavičius, dar pernai prognozavęs Lietuvai sunkius laikus ir dėl to pajuoktas, dabar primena savo žodžius ir sako, kad Europos centrinis bankas greitai savo užmojo sustabdyti „per gerą“ gyvenimą neatsisakys.
„Europos centrinis bankas įsismagino. Kelia palūkanas dažnai ir drąsiai.
Pasakysiu karčią tiesą – palūkanų kėlimas nebus sustabdytas, kol nebus ubagais paversta visa taip vadinama vidurinė klasė. Nors jei geriau pagalvojus, vidurinės klasės pas mus niekada net nebuvo“, – sako L. Karpavičius.
Jis priduria, kad krizės ženklų yra daug, kad ir kaip ekonomistai, ar tik ne centrinės valdžios paraginti, bando sakyti, kad krizės nėra. „Techninė recesija“, „greitai viskas baigsis“ – žodžiu viskas pagal „partinę liniją“.
O iš tiesų, kad Lietuvoje krizė, rodo bankrutuojantys NT vystytojai, sumažėję paskolų srautai, užsidarantys verslai, parduodamų NT skaičius.
O valdžia ir toliau neigia, gal labiau patys sau, kad Lietuvoje jau visai blogai. Maža to, situacijos ne tik negelbėja, bet tik skandina eilinį lietuvį gilyn.
„O dabar prisiminkime, ką daro mūsų visų laikų ir visų tautų genialioji valdžia. Suprantama, kad pila žibalą į ugnį. Perskirsto mokesčius, didina akcizus, įveda visuotinį NT mokestį, siaurina lengvatas ir t. t., ir pan. Šį kartą taip lengvai neišsisuksime. Mes tarp Europos Centrinio Banko ir savo valdžios gniaužtų“,– karčiomis įžvalgomis dalinasi L. Karpavičius[2].
Krizėse kai kurie ir išlošia
Krizių būna visokių – tiek finansinių, tiek karinių, gamtinių, sveikatos. Štai koronaviruso krizės metu tikrai buvo tokių, kurie išlošė. Skiepų, medicininių kaukių ir dezinfekcinio skysčio gamintojai džiaugėsi šimtais kartų išaugusiais pelnais.
Karo krizės akivaizdoje visada šalia siaubingų kančių atsiranda ir tokių, kurie situaciją pasinaudoja ir tampa tais, kurie net sunkiausiu metu gali išlošti.
Tačiau ar bus laimėtojų šios Lietuvą kamuojančios krizės akivaizdoje?
„Vyriausybės toliau skolinasi pinigus dideliais kiekiais, deficitai dideli. Todėl infliacija ir „rublinių indėlių“ nuvertėjimas tęsis. Man itin ciniškai atrodo apsimestinė kova su infliacija, kai realiai tikslas ir yra infliacija. Nes jeigu vyriausybė tikrai norėtų infliaciją pažaboti, tai tą ir darytų – nedidintų biudžeto deficito, nekeltų drastiškai kuro akcizų, kurie ypač veikia šį rodiklį. Norint sumažinti infliaciją viena iš priemonių yra ir atlyginimų įšaldymas, tuo tarpu Lietuvoje stengiamasi atlyginimų augimą spartinti iki dviženklio skaičiaus.
Kokios tolimesnės prognozės? Vyriausybės toliau viena ranka vaidins, kad mažina infliaciją t. y. CB didins palūkanų normas, kita ranka didins biudžetų deficitus, spausdins, skolinsis ir didins infliaciją. Taip ir gyvensim“, – sako verslininkas Mindaugas Busila ir siunčia užuojautą indėlininkams ir paskolų turėtojams[3].
Recesiją Lietuvoje neigė iki paskutinės akimirkos
Rodos, visai neseniai girdėjome kalbas, kad Lietuvoje recesijos nebus: ekonomika stipri, vidurinioji klasė klesti, infliacija taip pat tuoj tuoj susitrauks. Rodos, buvo bandoma „numulinti“ vietomis ir 50 proc. išaugusias maisto kainas, ir 24 proc. siekiantį pinigų nuvertėjimą, ir tokį nekilnojamojo turto burbulą bei išaugusias palūkanų normas, kad svajones apie nuosavą būstą jauni žmonės gali padėti į šoną neribotam laikui. Kai kurie ekonomistai ir bankai sakė, kad recesijos išvengsime. Kad jos nebus, žadėjo ir konservatorių Vyriausybė.
„Iš to, ką matau, ką projektuoja tie, kurie jau yra kažką paskelbę, tai kol kas neigiamos teritorijos nematome, bet kad tai bus akivaizdžiai lėtesnis augimas ir tas lėtesnis augimas turės tokias pasekmes, kad bus ir lėtesnis darbo užmokesčio augimas, bet, žinoma, ir lėtesnė infliacija – matyt, tai galima pasakyti pakankamai patikimai“, – taip yra kalbėjusi premjerė[4]
Bankas „Luminor“ dar kovą rietė istorijas, kad recesijos nebus.
„Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą sukrėtimams. Išvengusi nuosmukio COVID‑19 pandemijos metu, Lietuva pasirodė esanti atspari ir šoktelėjusios infliacijos, padidėjusio geopolitinio neapibrėžtumo bei kylančių palūkanų normų šokams – 2022 m. Lietuvos ekonomika sugebėjo išsilaikyti vandens paviršiuje ir nepaniro į recesiją. Tikėtina, kad Lietuvai pavyks išvengti recesijos ir 2023 m., nes Rusijos planas sušaldyti Europą nepavyko, o krentančios energijos kainos reikšmingai sumažins infliaciją, tad Lietuvos gyventojų perkamoji galia vėl pradės augti“, – sakė „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas[5].
BVP nuosmukis – didžiausias per 20 metų
Tokiomis geromis žiniomis apie stiprią Lietuvos ekonomiką užliūliuoti žmonės buvo nemaloniai pažadinti iš letargo miego – Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad 2023 metų pirmąjį ketvirtį BVP pokytis buvo neigiamas ir siekė -3 proc.
„Tai jau antras ketvirtinis BVP susitraukimas iš eilės, tad ekonomistai ir statistikai jau gali Lietuvos ūkiui diagnozuoti techninę recesiją“, – sakė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė[6].
Recesija tradiciškai trunka penkerius metus
„Tik maža dalis Lietuvos gyventojų galėtų manyti, kad šiuo metu šalies ekonomika yra recesijoje. Atlyginimai vis dar sparčiai auga, o infliacija mažėja, todėl gyventojų lūkesčiai gerėja kelis mėnesius iš eilės ir šiuo metu viršija ilgalaikį vidurkį“, − sako N. Mačiulis[7].
Kol vienas ekonomistas sako, kad recesijos dažnas net nepajus, kitas sako atvirai – vakar buvo geriau nei šiandien. O rytoj bus dar blogiau, mat recesija trunka maždaug penkerius metus.
„Dabar jau komunikacija iš valdžios, kad recesija bus trumpa, greitai baigsis, bet nemanau: klasikas sako, kad penkeri metai. Kodėl turėtų baigtis po metų?“, – sakė ekonomistas Sigitas Besagirskas[8].
