K. Masiulis: nuo ateisto, iki krikšionio demokrato
Prieš keletą mėnesių buvo atskleista, kad dabartiniame Seime dirba apie 20 buvusių komunistų partijos narių. Tik du jų patys apie tai yra pranešę viešai; kiti apie tokį savo biografijos faktą nutyli ir atsako tik tiesiogiai paklausti[1].
Tarp tokių „slapukų“ – konservatoriai Kęstutis Masiulis, Algis Strelčiūnas, demokratai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, „valstiečiai“ Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Rimantė Šalaševičiūtė, Algimantas Dumbrava, „socdemas“ Liudas Jonaitis, „laisvietis“ Artūras Žukauskas. Komunistų partijai anksčiau priklausė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Visuomenėje tuomet kilo diskusijos dėl to, ar parlamentarams turėtų būti privaloma nurodyti savo ryšius su partija, kuri Lietuvoje yra uždrausta, neretai yra laikoma tiesioginiu Rusijos politikos ir manipuliacijos įrankiu. Kol politologai bei istorikai diskutavo šia tema, klausimo ėmėsi ir Seimas, kur svarstoma Rinkimų kodekso pataisa, pagal kurią, kandidatai tokius savo ryšius privalėtų nurodyti[2].
Tačiau atskleidus buvusius komunistus paaiškėjo ir daugiau nustebinti galinčių Lietuvos Seimo narių biografijos ypatybių. Dalis jų – tiesiogiai kertasi tiek su jų dabartine partine priklausomybe, tiek su atstovaujamos partijos viešai deklaruojama politine kryptimi, ideologija bei vertybėmis, kurios, tikėtina, imponuoja jų rinkėjams.
Pavyzdžiui, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys K. Masiulis ne tik priklausė komunistų partijai, bet ir sovietmečiu buvo plačiai pasižymėjęs mokslinio ateizmo šalininkas, dėstė ateizmą universitete, komunistų partijos dokumentuose net buvo vadinamas ateizmo propagandistu.
Pats politikas sako, kad stoti į partiją reikėjo, nes norėjau patekti į doktorantūrą[3]. Vis dėlto, jis nėra linkęs kalbėti apie tai, kaip prieš dešimtmečius ateizmą propagavęs, vėliau jis staiga tapo partijos, tvirtai deklaruojančios krikščioniškas vertybes, nariu. O ir pati TS-LKD pastaraisiais metais į tikėjimo bei religinį aspektą žvelgia vis atlaidžiau ir, regis, net siekia „nugesinti“ labiausiai tikinčius partijos narius.
Nemalonius biografijos įrašus Seimo nariams nuslėpti pernelyg lengva
Apžvelgus Seimo nario K. Masiulio viešai prieinamą biografiją galima susidaryti gana išsamų vaizdą apie jo išsilavinimą, karjerą bei pasiekimus. Kita vertus, esminės detalės lieka istorijos paraštėse.
Politiko biografija teigia, kad jis 1964–1975 m. mokėsi Kelmės vidurinėje mokykloje (dabartinėje Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje)[4]. 1975–1980 m. jis studijavo Vilniaus universitete, fizikos fakultete. 1980–1983 buvo puslaidininkių fizikos katedros inžinierius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis, lektorius.
1986–1989 m. jis mokėsi Lietuvos mokslų akademijoje, Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. 1986–1999 buvo Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės instituto (dabar – Lietuvos kultūros tyrimų institutas), aspirantas, vyresnysis mokslinis bendradarbis.
1997–2000 m. K. Masiulis dirbo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu, vėliau dirbo Valstybės saugumo departamente, buvo ministro pirmininko patarėju.
2000 m. tapo VU socialinių mokslų docentu. 2004 m. Lietuvos teisės universitete (dabar – Mykolo Romerio universitetas), pradėjo habilitacijos procesą.
2003–2005 m. K. Masiulis dirbo Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju, 2005–2008 m. ėjo Mykolo Romerio universiteto, Viešojo administravimo fakulteto, Viešojo administravimo katedros vedėjo pareigas, dėstė.
Politinės karjeros eilutėje, informacija apie politiką pateikiama tik nuo 2003 m., tad nėra nuorodų nei į sąsajas su komunistų partija, nei su ateizmo propagavimu. O ir sovietų laikais gabiu ateizmo propagandistu laikytas K. Masiulis, galiausiai visiškai persimainė ir jau gerokai po to, kai Lietuva tapo nepriklausoma, 2003 m., tapo TS-LKD nariu.
TS-LKD savo krikščioniškas vertybes pamiršo
Šioje situacijoje įdomiausia tai, kad TS-LKD visuomet buvo partija, siejanti save su krikščioniškomis vertybėmis; anuomet galbūt žymiai labiau nei dabar.
Juk partija įkurta 2008 m., susijungus Tėvynės sąjungai, kurią apėmė konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai bei Lietuvos krikščionims demokratams. Pati Tėvynės sąjunga buvo įkurta dar 1993 m., savo veiklos pagrindams pasirinko konservatizmo ideologiją. Savo ruožtu partija „Lietuvos krikščionys demokratai“ buvo įkurta 1905 m., tęsę krikščioniškosios demokratijos vertybių ir politinės veiklos tradiciją.
Oficialiame TS-LKD internetiniame puslapyje teigiama, kad „priimdami politinės veiklos programą užsibrėžėme esminius jungtinės partijos veiklos tikslus – telkti tautą ir stiprinti Lietuvoje krikščioniškosiomis vertybėmis bei klasikine dorybių tradicija grindžiamą demokratiją, skatinti organišką visuomenės raidą, stiprinti modernią nepriklausomą demokratinę valstybę, skatinti laisva iniciatyva ir bendrosios gerovės tikslais grindžiamos šalies ekonomikos plėtrą, išsaugoti ir puoselėti lietuvybę bei tradicines Lietuvos kultūros vertybes“[5].
„Mūsų vertybės yra pagrįstos krikščioniškuoju ir klasikiniam konservatizmui būdingu požiūriu į žmogų, jo laisvę ir atsakomybę“, – sakoma TS-LKD partijos puslapyje.
Taip pat pabrėžiama, kad partija remiasi „krikščioniškosios moralės, šiuolaikinės konservatizmo minties, tautiškumo ir europietiškos centro dešinės politikos principais bei tradicijomis“.
Vis dėlto, tokie teiginiai ir ateizmas – atrodo menkai susiję. Juk ateizmas yra laikomas pažiūrų sistema, kai neigiamas Dievo, antgamčių būtybių bei reiškinių buvimas[6]. Dažniausiai tai asmeninės žmogaus pažiūros, kurios taip lengvai ir paprastai nekinta. Vis dėlto, išimtis, regis, tapo K. Masiulis, propagavęs ateizmą, o vėliau net prisijungęs prie krikščioniškas vertybes neva remiančios TS-LKD gretų.
Tačiau partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis problemos tame, regis, neįžvelgia. Nors jis teigė esąs nustebęs, dėl dalies kolegų priklausymo komunistų partijai, išsamiau šia tema kalbėti atsisakė.
„Man rodos, kad rinkėjai geba apsispręsti ir pasidaryti išvadas, remtis dabartiniais darbais arba jau ir ganėtinai ilga nepriklausomybės laikotarpio darbų eile, kuri leidžia susidaryti vaizdą“, – kalbėjo G.Landsbergis[7].
Uoliausi katalikai savo vietos TS-LKD neberanda
O tokia TS-LKD vadovo pozicija susijusi su jau ne vienerius metus pastebimu partijos atsitraukimu nuo tikėjimo. Juk šiuo metu partija yra valdančiojoje koalicijoje su liberaliomis jėgomis, iš kurių viena – Laisvės partija – ne tik siekia, kad Lietuvoje būtų priimtas Civilinės partnerystės įstatymas, bet ir kalba apie narkotikų dekriminalizavimą bei kitas politines kryptis, kurios įprastai, lyg ir kertasi su dalimi TS-LKD deklaruojamų vertybių.
Tačiau tai nėra nauja konservatorių partijos veiklos apraiška. Ženklų, kad partija nusigręžia nuo krikščionybės būta ir anksčiau. Dar 2019 m. TS-LKD Priežiūros komitetas nusprendė, kad Rimantas Jonas Dagys nevertas dalyvauti Seimo rinkimuose su partija. Ginčas kilo po to, kai, kaip viešai sakė pats politikas, partijos vadovybei jis tapo nepatogus dėl savo griežtos pozicijos skleidžiant krikščioniškąsias vertybes, nors būtent tokios ir yra šios partijos programinės vertybės[8].
Į šią situaciją anuomet sureagavo ir politikas Naglis Puteikis, anksčiau pats buvęs partijos nariu. Jis teigė, kad dabartiniais laikais, konservatoriai jau nebeatstovauja konservatoriškų, o juo labiau krikščioniškų vertybių.
„Paskutinį krikščionišką atstovą partija dabar išstumia. Manau, per tuos 19 metų, kiek mačiau partiją iš vidaus, ji degradavo“, – sakė N. Puteikis, pridėjęs, kad jiems belieka pakeisti konservatoriškus simbolius kanapės lapu ir jungtis prie naujos liberalios partijos.
TS-LKD narys Žygimantas Pavilionis atkirto, kad TS-LKD yra labai daug krikščionių, bet jų netrūksta ir kituose politiniuose dariniuose.
„Neuzurpuočiau krikščionybės tik mūsų partijai. Krikščionių yra visur, net ir tas pats gėjus turi teisę į žmogaus orumą, tikėjimą. Krikščionybė turi ne skaldyti, o jungti. Kažkas prieštaravo ir „Metallica“ naudojimui, bet argi mėgstantys metalo muziką nėra krikščionys? Tai visiškas krikščionybės supaprastinimas. Kas taip kalba, nesupranta krikščionybės esmės“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Tačiau Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius vis dėlto teigė, kad iš tiesų mato, jog Tėvynės Sąjunga nepaiso krikščioniškų vertybių ir visiškai nukrypo link liberalizmo.
„Kunigas ar vyskupas, užsiimdamas sielovada, negali likti nebylys, jeigu yra pavojus, kad tikinčioji liaudis gali būti kokių nors visuomenės veikėjų klaidinama. Sovietiniais metais komunistai taip pat kaltino kunigus, kad jie kišasi į politiką, kai šitie nurodydavo tikintiesiems, kaip jie vienu ar kitu atveju turėtų pasielgti“, – tuomet teigė kunigas S. Tamkevičius.
