Vakarų šalių karinių pajėgų vadams ketvirtadienį susirinkus Didžiojoje Britanijoje, kad aptartų būdus apsaugoti Ukrainą, Kremlius apkaltino Europos šalis, neva šios, vietoje to, kad siektų taikos, planuoja „militarizuotis“.
Nuo tada, kai sausį Donaldas Trumpas sėdo į JAV prezidento kėdę, didžiosios Europos valstybės, įskaitant Prancūziją ir JK, siekia padidinti išlaidas gynybai, baimindamosi, kad JAV nebėra pasirengusios ginti Europą.
D. Trumpui siekiant vis artimesnių santykių su Kremliumi, Rusija didžiąją dalį savo pykčio dėl trejus metus trunkančio karo Ukrainoje nukreipė į Europą, kaltindama ES ir JK esant didžiausiomis kliūtimis kelyje link taikos.
„Dauguma iš Briuselio ir Europos sostinių gaunamų signalų yra susiję su planais militarizuoti Europą“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Europa ėmėsi militarizuotis ir tam tikra prasme pavirto karo šalimi.“
Kalbą beveik 30 karinių pajėgų atstovų susitikime turėtų pasakyti JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris, kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ėmęsis iniciatyvos suburti Ukrainai padėti norinčių šalių koaliciją.
Tiek K. Starmeris, tiek E. Macronas yra sakę, kad yra pasirengę paskelbus paliaubas tarp Maskvos ir Kyjivo pasiųsti į Ukrainą taikdarių, nors Rusija tokiam sumanymui atkakliai priešinasi.
Parengta remiantis elta.
