Pašalinę sovietinius paminklus miestuose, latvių politikai nusitaikė į kapines
Praėjusių metų lapkritį Latvijos mieste Rėzeknėje prasidėjo paminklo sovietų armijos kareiviams, vietos gyventojų vadinamo „Alioša“, demontavimo darbai, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.[1]
Paminklas buvo atitvertas, prie jo budėjo policininkai. Darbus stebėjo nedidelė grupelė žmonių, kurių dalis šalia esančioje stotelėje laukė atvažiuojant visuomeninio transporto.
Rėzeknės vadovai neragino miesto gyventojų atsisveikinti su paminklu, kaip anksčiau nutiko Daugpilyje.
2022 m. birželį Latvijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis eksponuoti objektus, šlovinančius sovietinį ir nacistinį režimus, ir įpareigojantis juos demontuoti. Įvertinę demontuotinus paminklus, Nacionalinio kultūros paveldo valdyba, Latvijos dailininkų sąjunga ir Latvijos okupacijos muziejus nusprendė, kad turi būti nugriauti 69 objektai.
Šių metų lapkritį šalies Saeima pradėjo svarstyti Nacionalinės sąjungos pateiktą įstatymo projektą, pagal kurį „TSRS režimą garbinantys“ paminklai iki 2024 m. liepos turi būti demontuoti ir… kapinėse.[2]
Už pataisos priėmimą balsavo 49 deputatai, prieš buvo 18. Norint, kad pataisos įsigaliotų, jas reikės patvirtinti dar tris kartus.
Įstatymo projektas numato, kad iš kapinių bus pašalinti „TSRS garbinantys simboliai“, kuriuos pakeis kryžiai arba memorialinės lentos.
„Laidojimo vietos tampa propagandos vietomis. Daugeliu iš jų rūpinasi Rusijos ambasada. Mes siekiame jas likviduoti“, – patikslino Nacionalinei sąjungai priklausantis Saiemos narys Edvins Šnorė.
Tai, kiek dar paminklų reikės nugriauti jeigu iniciatyvai bus pritarta, įstatymo autoriai nepatikslino. Visgi jie pabrėžė, kad tokių, netinkamų monumentų dar yra labai daug.
„Tarybinės ideologijos objektai, kurių gali būti likę keli šimtai, neįtraukti į Latvijos valstybės saugotinų objektų sąrašą ir nepripažinti saugotinomis vertybėmis“, – pabrėžė LSM.
Iniciatyvai – draskyti kapus – pritarė toli gražu nevisi
Dalis deputatų, pareiškę, kad pats tokio klausimo kėlimas yra neaktualus ir dabar tam tikrai ne laikas. „Žaliųjų“ ir ūkininkų sąjungą atstovaujantis deputatas Gunars Kutris paragino palikti mirusiuosius ramybėje.
Progresyvistai (partijos Progresivie atstovai) ne tik kad nedalyvavo balsavime, bet ir pareiškę, kad klausimas yra per daug sudėtingas, net nesiregistravo į jį.
„Jie [įstatymo autoriai] kalbėjo tik apie Raudonosios armijos kariams skirtus paminklus ir kapus. Kodėl mes nekalbame apie kitą pusę, apie hitlerinę Vokietiją? Tai rodo, kad klausimas yra minutinis bei agitacinis, todėl mes nenorime tame dalyvauti“, – patikslino kairiosios centro partijos narys Atis Švinka.
Prieš paminklų kapuose griovimo idėją pasisakė ir partija „Pirmiausia Latvija“. Pasak jos atstovų, idėjai pritarus, kažkur gali tekti perkelti ir palaikus, o tai yra bloga, neigiamas pasekmes suponuojanti, idėja. Partijos narys Ainars Šlesers net garsiai susimąstė apie tai ar tikrai Latvijos gyventojai vis dar yra krikščioniška ir mirusiaisiais gebanti pasirūpinti, tauta.
Atimtus rusų automobilius latviai atiduos ukrainiečiams
Kol sisteminė Lietuvos žiniasklaida ragina šalies gyventojus tapti skundikų tauta (analogiška situacija Lietuvoje jau buvo XX a. viduryje), braliukai latviai nusprendė eiti dar toliau.[3]
Neseniai jų Saeima jau pirmajame skaityme pritarė naujas, judėjimo keliais įstatymo, pataisas. Remiantis jomis Rusijoje registruotiems automobiliams būti Latvijoje draudžiama.
Jeigu toks automobilis šalies teritorijoje visgi pasirodys, jį teks perregistruoti arba per tris mėnesius išvežti iš šalies. Jeigu tai nebus padaryta, automobilis bus atimtas iš savininkų. Latvijos valdžia siūlo konfiskuotus automobilius perduoti ukrainiečiams, o jų savininkams skirti baudą.[4]
Prisiminus, kad į rusams draudžiamų turėti prekių sąrašą įtraukta daugybė įvairių prekių bei daiktų, įskaitant ir smulkią buitinę techniką bei tualetinį popierių, matant latvių fanatizmą, galima prognozuoti, jog netrukus pasigirs pasiūlymas šalyje pagautus rusus išrengti ir paleisti namo plikus-basus, o visus jų turėtus daiktus atiduoti ukrainiečiams.
Savo laiku panašiai su žydais užimtose teritorijose panašiai elgėsi naciai, analogišką praktiką turtingesnių piliečių atžvilgiu vykdė bolševikai, kažką turinčius asmenis Kampučijoje persekiojo Pol Poto vadovaujami raudonieji khmerai. [5] Istorija kartojasi?
