„Temu“ pelnas išaugo 144 proc.
Kinijos el. prekybos milžinė „PDD Holdings“, kuriai priklauso prekybos platforma „Temu“, pranešė apie jau antrą ketvirtį iš eilės didėjantį grynąjį pelną.
„Temu“ – viena ir sparčiausiai populiarėjančių mobiliųjų programėlių – Europos Sąjungos (ES) rinkoje pasirodė vos 2023 m. balandį ir teigia 27 šalių bloke kiekvieną mėnesį pritraukianti vidutiniškai po 75 milijonus aktyvių vartotojų.
Šanchajuje įsikūrusi firma paskelbė birželio 30 d. pasibaigusiu ketvirčiu uždirbusi 4,4 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno – 144 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Savo ruožtu konkurentų „Alibaba International“ ketvirčio pajamos per tris mėnesius iki kovo mėnesio, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 45 proc. iki 3,8 mlrd. dolerių.
Augimą lėmė didelis užsakymų ir pajamų augimas „AliExpress“, bendrovės tarptautinėje mažmeninės prekybos platformoje, kuri daugiausia prekiauja tarpvalstybiniu modeliu daugelyje pasaulio rinkų.
Per ketvirtį bendras užsakymų skaičius „Alibaba International“ prekybos vietose per metus padidėjo 20 %[1]. Metinės „Alibaba International“ pajamos per fiskalinius metus padidėjo 46 % iki rekordinių 14,2 mlrd. dolerių ir sudarė daugiau kaip 10 % visų „Alibaba Group“ pajamų.
Be „AliExpress“, kiti svarbūs jos aktyvai yra į Pietryčių Aziją orientuota „Lazada“, taip pat Turkijoje įsikūrusi „Trendyol“, kuri daugiausia dėmesio skiria Europai ir Artimiesiems Rytams.
Kinų „Shein“ 2023 m. uždirbo 32,5 mlrd. dolerių, t. y. 43 proc. daugiau nei 2022 m., kai uždirbo 22,7 mlrd. dolerių. Apskaičiuota, kad ji turi 88,8 mln. aktyvių pirkėjų, 17,3 mln. iš jų gyvena JAV.
2023 m. „Shein“ buvo atsisiųsta 238 mln. kartų, todėl ji tapo daugiausiai tais metais atsisiųsta mados programėle. Neseniai ji buvo įvertinta 68 mlrd. dolerių[2].
Palyginimui, galime pažvelgti į Vakarų e-prekybos platformas. 2024 m. antrąjį ketvirtį „Amazon“ bendri grynieji pardavimai siekė beveik 148 mlrd. JAV dolerių ir viršijo to paties 2023 m. ketvirčio 134 mlrd. JAV dolerių apyvartą.
Paskutiniais ataskaitiniais finansiniais metais „eBay“ metinės grynosios pajamos siekė 10,1 mlrd. JAV dolerių, t. y. padidėjo, palyginti su 9,8 mlrd. anksčiau.
ES kovoja su sparčiai augančiu Kinijos e-verslu
Europos vartotojų grupės anksčiau aršiai kaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat, pažeidinėjant svarbų technologijų kompanijoms taikomą ES įstatymą.
Skirtingas Europos vartotojų teisių apsaugos organizacijas vienijanti grupė BEUC anksčiau įteikė skundą Europos Komisijai (EK), savo nacionalinėms institucijoms skundus pateikė ir 17 jai priklausančių organizacijų iš kitų Europos šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietija ir Ispaniją.
Grupės kaltina platformą „Temu“ dėl „nesugebėjimo apsaugoti vartotojus ir dėl naudojamų neteisėtų manipuliacija pagrįstų praktikų“ – vadinamųjų tamsiųjų metodų – bei pareikalavo pradėti tyrimą. Jų manymu, „Temu“ iškraipo ir riboja vartotojų galimybes apsiperkant internete priimti „laisvus ir informacija pagrįstus sprendimus“, tuo pažeisdama ES įstatymą dėl internete platinamo turinio – vadinamąjį skaitmeninių paslaugų įstatymą (DSA).
Pagal DSA visos skaitmeninės platformos privalo nedelsdamos pašalinti neteisėtą turinį, užtikrinti didesnį vartotojų duomenų naudojimo skaidrumą bei internetinių pirkėjų saugumą.
„Temu“, kurios savininkė yra Kinijos bendrovė „PDD Holdings“, Europoje ir ankstesniais metais yra patyrusi spaudimą. Vokietijos vartotojų grupės jau perspėjo platformą apie panašaus pobūdžio problemas. Platformos veikla nuodugniai tikrinama ir kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Azijoje ir Jungtinėse Valstijose. Pietų Korėjos priežiūros institucijos balandį pradėjo tyrimą dėl platformai „Temu“ pareikštų kaltinimų užsiimant klaidinančia reklama ir nesąžininga praktika.
Be to, manoma, kad ES turėtų įtraukti platformą „Temu“ į numatytų „labai didelių“ skaitmeninių platformų sąrašą ir dėl to bendrovei būtų taikomos griežtesnės taisyklės, tokios, kaip reikalavimas reguliariai teikti informaciją apie priemones rizikai švelninti. Į šį sąrašą, kuriame iš viso yra 23 platformos, tarp kurių – „AliExpress“, „Amazon“, „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“, Briuselis jau yra įtraukęs ir kinų internetinės prekybos platformą „Shein“.
Primename, kad EK buvo pradėjusi ir internetinės parduotuvės „AliExpress“ tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti, ar ši nepažeidžia ES taisyklių dėl nesaugių produktų ir vaikų apsaugos.
Komisija tyrė, ar Kinijai priklausanti internetinė parduotuvė tinkamai valdo riziką, kad šioje platformoje gali būti prekiaujama nesaugiomis prekėmis, pavyzdžiui, suklastotais vaistais ir maisto produktais.
Po didinamuoju stiklu atsidūrė ir tai, kokias galimybes „AliExpress“ suteikia savo lankytojams pranešti apie neteisėtą medžiagą ir teikti nusiskundimus, taip pat išjungti asmenines rekomendacijas.
Be to, tirta, ar platformos algoritmų skaidrumas bei tai, ar „AliExpress“ pakankamai kruopščiai tikrina savo pardavėjus.
ES jau yra pradėjusi tyrimus, nukreiptus į platformas „Meta“, „TikTok“ ir X (buvęs tviteris), kurių prašoma suteikti daugiau informacijos apie tai, kokių priemonių jos ėmėsi užkirsti kelią dezinformacijai.
Už nustatytus pažeidimus platformoms numatytos baudos, kurių sumos gali siekti iki šešių procentų pasaulinės apyvartos.
Nauja Kinijos stiprybė – elektroninė prekyba
Kinijos elektroninės prekybos sektorius neseniai pasiekė iš tiesų reikšmingą etapą: nuo sausio iki 2024 m. rugpjūčio pristatė daugiau kaip 100 mlrd. siuntinių[3]. Šis pasiekimas pasiektas 71 diena anksčiau nei 2023 m., o tai rodo spartų apsipirkimo internetu augimą pačioje didžiausioje pasaulyje elektroninės prekybos rinkoje.
Be to, skelbiama, kad Kinijoje vienam asmeniui vidutiniškai pristatoma 71,43 siuntinio, užsakyto internetu, o kas sekundę pristatoma net 5 144 siuntinių. Rekordinis siuntų pristatymo tempas atspindi vis didėjančią priklausomybę nuo internetinio apsipirkimo, o per pastarąjį dešimtmetį ši tendencija Kinijoje vis labiau įsibėgėja.
Būtent dėl to elektroninės prekybos rinkos reitinge pagal pajamas pirmauja ne kuri Vakarų valstybė, bet Kinija su 1,3 trilijono JAV dolerių per metus. Tik po jos eina Jungtinės Valstijos su 1,1 trilijono JAV dolerių per metus.
