- Skaidrumo siekis ar asmeninių duomenų pažeidimas?
- Darbo užmokesčio struktūra: kur link einame?
- Darbdavių reakcija ir realios pasekmės
- Ar pokyčiai pateisins lūkesčius?
Skaidrumo siekis ar asmeninių duomenų pažeidimas?
Lietuvos darbuotojų laukia reikšmingi pokyčiai – netrukus jie galės sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, ir reikalauti vienodų atlyginimų. Tai taps įmanoma dėl naujos Europos Sąjungos direktyvos, kurios tikslas – kovoti su darbo užmokesčio diskriminacija ir sumažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus. Tačiau šis žingsnis kelia įvairių nuomonių ir diskusijų apie asmens duomenų apsaugą bei realias pokyčių pasekmes.
2023 metų balandį Europos Sąjungos Taryba patvirtino naujas darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, kurios įsigalios 2026 metais. Šios taisyklės įpareigoja įmones dalytis informacija apie atlyginimus ir imtis veiksmų, jei moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas viršija 5 proc. Nors šis žingsnis siekia didinti skaidrumą ir mažinti diskriminaciją, kai kurie darbuotojai baiminasi, kad jų asmeniniai duomenys taps vieši be jų sutikimo.
„Tai yra žmogaus asmeniniai duomenys, tik jis gali nuspręsti viešinti juos ar ne. Kas čia per briedas?“ – piktinasi kai kurie žmonės. Kita vertus, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė tikisi, kad naujos taisyklės užtikrins skaidresnę darbo užmokesčio sistemą, kurioje atlyginimai bus aiškiai matomi ir suprantami.
Darbo užmokesčio struktūra: kur link einame?
Lietuvoje atlyginimai dažnai yra suskirstyti į pastoviąją algą ir priedus. Ši sistema sukelia neaiškumų ir gali lemti nelygybę tarp darbuotojų. Krupavičienė teigia, kad naujos taisyklės padės užtikrinti, jog visi darbuotojai gaus teisingą atlyginimą už savo darbą, nepriklausomai nuo lyties ar kitų veiksnių.
„Turėjome atvejį, kai moteris uždirbo mažiau nei jos kolega vyras, nors abu dirbo tas pačias pareigas. Kreipėmės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri teikė rekomendacijas, kaip pašalinti šią diskriminaciją,“ – pasakoja Krupavičienė. Ji pabrėžia, kad skaidrumas atlyginimų sistemoje yra būtinas, kad darbuotojai žinotų, už ką jiems mokamas atlyginimas ir galėtų
Darbdavių reakcija ir realios pasekmės
Atlygio tyrimo ekspertas Povilas Blusius pastebi, kad darbdaviai dažnai nesistengia sąmoningai diskriminuoti darbuotojų, tačiau tokių atvejų vis dar pasitaiko. Ypač dažnai problemos kyla, kai darbuotojai grįžta į darbo rinką po ilgesnės pertraukos, pavyzdžiui, motinystės atostogų.
„Kai paaiškėja, kad darbuotojai gauna skirtingus atlyginimus už tą patį darbą, dažniausiai darbdaviai kelia atlyginimus tiems, kurie uždirbo mažiau,“ – sako Blusius. Jis mano, kad naujos taisyklės padės suvienodinti atlyginimus ir užtikrinti teisingas darbo sąlygas visiems darbuotojams.
Ar pokyčiai pateisins lūkesčius?
Naujosios darbo užmokesčio skaidrumo taisyklės siekia užtikrinti teisingesnę ir skaidresnę darbo rinką, kurioje visi darbuotojai žino, už ką jiems mokamas atlyginimas ir gali reikalauti vienodų darbo sąlygų. Nors šios taisyklės kelia tam tikrų nuogąstavimų dėl asmeninių duomenų apsaugos, jos taip pat suteikia galimybę sumažinti darbo užmokesčio diskriminaciją ir užtikrinti lygybę darbo rinkoje.
Ar ši iniciatyva taps sėkminga ir padės užtikrinti teisingą darbo užmokestį visiems darbuotojams, parodys laikas. Tačiau jau dabar aišku, kad skaidrumui ir lygybei darbo rinkoje Europos Sąjunga skiria vis didenė dėmesį. Vis tik skaidrumas ir lygybė kelia rimtas grėsmes privatumui.
