JAV administracija skuba su aktyvų panaudojimo planais
Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) nori, kad iki birželį vyksiančio G 7 susitikimo būtų parengtas įšaldytų rusiškų aktyvų panaudojimo planas, remdamasis šaltiniais pranešė „Bloomberg“. Jų teigimu, Dž.Baidenas nusprendė įšaldytus aktyvus panaudoti Ukrainos labui.[1]
Agentūros šaltiniai pabrėžė, kad JAV prezidentas nori, jog įšaldyti Rusijos Centrinio banko aktyvai pirma nukeliautų į Ukrainos biudžetą, o vėliau būtų panaudoti šalies atstatymui. Tiesa, vienas šaltinių patikslino, jog prezidentas nemano, kad aktyvų panaudojimas pakeis JAV tiekiamą pagalbą. Taip pat jis akcentavo, kad negalima palikti Maskvai pačiai spręsti Kijevui padarytos žalos kompensavimo klausimo.
G7 šalių valdininkai, pasak šaltinių, aptaria galimybe panaudoti aktyvus kaip užstatą arba garantiją. Visi sąjungininkai sutinka su nuomone, kad jeigu Rusija neprisiims įsipareigojimų padėti Ukraina, šios lėšos jai turi būti nepasiekiamos. O štai dėl jų nusavinimo teisėtumo nuomonės išsiskiria. „Bloomberg“ teigimu, Dž.Baidenas privačiuose pokalbiuose pareiškė sąjungininkams, kad jeigu Ukraina pralaimės karą, tai pasaulinė tvarka pasikeis mažiausiai pusei amžiaus į priekį.
G7 lyderiai Italijoje susitikti planuoja birželį.
Europos laukia sunkus išbandymas
Viena iš su aktyvais susijusių problemų yra tame, kad didžioji jų dalis saugoma Europoje, „Eurocaler“ sąskaitose. Bet kokiam sprendimui dėl jų nusavinimo bus reikalingas visų G7 šalių pritarimas. Dar vienas problema yra varianto, kuris visiems sąjungininkams pasirodytų teisiškai tinkamas ir kuris sumažintų galimas rizikas eurui, paieška. Praėjusiais metais užblokuoti rusiški aktyvai davė 4,8 mlrd. JAV dolerių pelną.
Praėjusį mėnesį EK vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Layen) pareiškė, kad įšaldytų rusiškų aktyvų pelną būtina panaudoti karinės technikos Ukrainai tiekimui. Techniniame lygmenyje ES jau pradėjo įšaldytų aktyvų išėmimo procedūrą.
Centrinis Europos bankas sunerimo dėl euro
Europos Centrinis Bankas (ECB) bei Vokietija ir Prancūzija nerimauja dėl galimų rusiškų aktyvų nusavinimo pasekmių, pranešė „Bloomberg“. [2]
„Jie sunerimo dėl galimų atsakomųjų Rusijos priemonių, nukreiptų į toje šalyje esančius europinius aktyvus, bei galimu poveikiu euro kaip rezervinės valiutos finansiniam stabilumui ir statusui“, – teigė agentūros šaltiniai.
Patikslinama, kad pavojų Vakarų šalims kelia tai, jog Rusijos aktyvų išėmimas sukurs precedentą, kuris paskatins kitas šalys vengti saugoti rezervus Vakarų valiutose, idant patekus į sankcionuojamųjų sąrašus jų neištiktų toks pats likimas.
Taip pat agentūra rašo, kad Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Meras (Bruno Le Maire) pareiškė, jog šiuo metu Vakari neturi teisinio aktyvų nusavinimo pagrindo. Pasak jo, šalims šiuo klausimu dar reikia nemažai padirbėti.
Vokietijos finansų ministras Kristianas Lindneris per susitikimą su kolegomis iš „didžiojo septyneto“ San Paule pareiškė, kad ES ieško teisiškai saugių sprendimų, kurie galėtų būti realizuoti trumpalaikėje perspektyvoje. Aljansas siūlo rusiškus aktyvus naudoti kaip užstatą obligacijoms, kurias išleis ir vėliau išplatins Ukraina. Tačiau toks sprendimas kertasi su galiojančiais tarptautiniais teisės aktais.
Rusai nesėdės sudėję rankų
Prieš kelias dienas Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas rusiškų aktyvų įšaldymą pavadino Vakarų šalių klaida. Jis pabrėžė, kad Maskva tokiu atveju imsis veidrodinių veiksmų Rusijoje saugomiems vakariečių aktyvams. Be to, toks žingsnis pakenks Vakarų finansinės sistemos reputacijai.[3]
Vasario 26 d. A. Siluanovas pranešė, kad stebėdamos Vakarų veiksmus, kitos šalys jau daro išvadas, o kinų įmonės ima trauktis iš sandorių kuriuose figūruoja amerikiečių vertybiniai popieriai.
Vasario 22 d. Tarptautinio Valiutos Fondo komunikacijos direktorė Džulija Kozak (Julie Kozack) perspėjo, kad suverenių Rusijos aktyvų konfiskacija gali pakenti tarptautinei valiutų sistemai, todėl Vakarų šalys privalo rasti rimtą teisinį pagrindą, jeigu nori atlikti tokią operaciją.
Rusijos URM vasario 10 d. įspėjo, kad jeigu Vakarai konfiskuos rusiškus aktyvus ir perduos juos Ukrainai, jie sulauks griežto atsako. Jeigu konfiskacija įvyks panaudojant tam obligacijas, tai šių obligacijų pirkėjai taps pirmaisiais kandidatais į atsakomąsias priemones, įskaitant nukreiptas į finansus ir valdomą turtą.
Vakarai Rusiją spaudžia nuo pat intervencijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. pradžios. Rusijai pritaikyta 12 sankcijų paketų ir įšaldyti Vakaruose buvę jos aktyvai.
