Korupcija Ukrainoje kinta: taikomasi į vietinį verslą
Apie korupciją Ukrainoje kalbėta jau ne kartą. Tai vyksta ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, ir kariuomenėje, ir versle.
Neskaidrumu naudojasi tiek pasipelnyti norintys oligarchai ar politikai, tiek ir eiliniai piliečiai, pavyzdžiui, pabėgti nuo karo tarnybos trokštantys vyrai, pasienio pareigūnams mokantys dešimtis tūkstančių siekiančius kyšius.
Tačiau korupcijos schemos po truputį kinta ir tobulėja. Pastaruoju metu jos vis dažniau siejamos yra su sankcijomis. Ne, čia kalbama ne apie sankcijas karą pradėjusiai Rusijai.
Taikomasi yra į pačios Ukrainos verslą. Per pastarąjį laikotarpį Ukrainos vyriausybė sankcijas skyrė ne mažiau kaip 17 Ukrainos bendrovių ir mažiausiai 1611 piliečių[1].
Tokio žingsnio kritikai teigia, kad sankcijos naudojamos siekiant priversti verslininkus parduoti pelningai veikiančias įmones, kuriomis vėliau, kad praturtėtų, pasinaudos su politikais susiję kiti Ukrainos verslininkai.
Toks įmonių turto perskirstymas prisidengiant sankcijomis ne vienam gali priminti praėjusio amžiaus pabaigoje vykusį valstybinio turto privatizavimą toje pačioje Rusijoje.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad tokia Ukrainos valdžios politika yra visiškai beprecedentė. Juk teisinėje valstybėje, tokio masto sankcijas valdžia gali taikyti tik galimai pavojingiems asmenims, tačiau susidorojimas su šalies piliečiais – itin neįprastas ir pavojingas.
Verslui pateikiami neaiškūs kaltinimai, vyksta reidai ir turto konfiskavimas
Valdžia neseniai nusitaikė į Ukrainos investicinį konglomeratą „Smart Holding“. Čia vyko policijos reidas, turtas buvo konfiskuotas, pateikti baudžiamieji kaltinimai dėl nacionalinio saugumo priežasčių.
Kompanijos generalinė direktorė Julia Kiryanova sako, kad dabar Ukrainoje niekas nėra saugus ir užtikrintas, kad nebus sankcionuotas.
„Priešintis yra pavojinga, nes kai nėra įstatymo, bet kuris asmuo gali būti persekiojamas be jokios priežasties“, – sako J. Kiryanova[2].
Ji mano, kad tokiu būdu karu naudojasi įtakingi Ukrainos veikėjai, siekdami praturtėti ir taip susidoroti su sėkmingai veikiančiomis įmonėmis.
J. Kiryanova teigia, kad „Smart Holding“ dar 2014 m. nutraukė prekybą Rusijoje. Tiesa, konglomeratą 2006 m. įkūrė Vadimas Novynskis, buvęs oligarchas ir buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas, dabar – su Maskva susijusios Ukrainos stačiatikių bažnyčios šventikas.
Vyriausybė jam pritaikė sankcijas už ryšius su Rusija. Nors V. Novynskis viešai pasmerkė Rusijos invaziją, jis taip pat kritikavo Ukrainos bažnyčios atsiskyrimą nuo Rusijos, įspėjo apie pilietinio karo pavojų.
Vis tik, J. Kiryanova teigia, kad V. Novynskis neberėa susijęs su „Smart Holding“, nedalyvauja bendrovės valdyme nuo 2013 m., o praėjusiais metais atsisakė nuosavybės teisių, negauna jokių pajamų iš bendrovės, negali atnaujinti nuosavybės teisių.
Tačiau Teisingumo ministerija perrašė bendrovės įrašą Ukrainos juridinių asmenų registre, kuriame nurodomi tikrieji savininkai. Patikėtiniai buvo išbraukti iš registro, kaip galutinis naudos gavėjas vėl buvo įrašytas V. Novynskis.
Po to bendrovės būstinėje vyko policijos reidai, Ukrainos saugumo tarnybos konfiskavo 96 mln. dolerių vertės turtą, 40 bendrovių ir 30 gamtinių dujų gręžinių dokumentus.
Tačiau likus kelioms valandoms iki reidų į bendrovę kreipėsi užsienio investuotojai, kurie neturi jokios istorijos energetikos sektoriuje, siūlydami išpirkti jos gamtinių dujų akcijas. Jie teigė, kad nesusidurs su jokiomis problemomis, nes visus klausimus galės išspręsti su Ukrainos prezidento tarnyba.
Pasiūlymas buvo atmestas, o problemos tęsiasi iki šiol, bendrovė turėjo atleisti net 3000 darbuotojų.
„Manau, kad bendrovės turto areštas, privertęs ją stabdyti kai kurias pagrindines operacijas, padarė didelę žalą Ukrainai ir jos ekonomikai. Jis pakenkė šalies reputacijai, yra tragiškas tūkstančiams darbuotojų ir jų šeimoms, ir visiškai nepateisinamas valstybės saugumo požiūriu“, – sako J. Kiryanova.
O tokių istorijų yra ir daugiau. Ukrainos alkoholio gamintojo „Global Spirits“ vadovui irgi buvo pranešta, kad jo atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl pagalbos Rusijai. Kompanijos Jevhenas Černiakas griežtai neigia kaltinimus ir sako, kad neturi visiškai nieko bendra su Rusija.
Maksimas Liashko, vienas iš lažybų įmonės „Parimatch“ vadovų, taip pat nesupranta, kodėl jo įmonė tapo valdžios sankcijų taikiniu. 1994 m. Kijeve įkurtos bendrovės būstinė yra Kipre, ji veikia Ukrainoje, Vidurinėje Azijoje, Afrikoje, Indijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Iki karo veikė Rusijoje ir Baltarusijoje, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą, įmonė iš karto pasitraukė iš šių rinkų. „Parimatch“ kreipėsi į valdžios institucijas, pažymėjo, kad priklauso Ukrainai ir kad nedalyvauja Rusijos rinkoje, net užsakė tą įrodančią JAV teisininkų firmos ataskaitą. Nepaisant to, kovo mėnesį įmonei buvo pritaikytos sankcijos.
Kaip teigia savanoriškos tyrimų iniciatyvos „InformNapalm“ atstovas Michailas Makaruko, „Parimatch“ sankcionavimas labiausiai naudingu tapo ne kam kitam, o Rusijos verslui.
Šis žingsnis sunaikino legalią Ukrainos lažybų rinką, nustūmė azartinius lošimus į pogrindį, o ukrainiečiai toliau lažinasi, bet pelną kraunasi jau Rusijos bendrovės.
Sankcijas rengia Ukrainos saugumas, kuriame nestinga ir prorusiškų nuotaikų
Skelbiama, kad informaciją, kuria remiantis priimamas sprendimas taikyti sankcijas asmeniui ar kompanijai, rengia Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Vis dėlto, manoma, kad kai kurie SBU nariai yra gana korumpuoti, veikia neobjektyviai.
Pasak buvusio SBU kontržvalgybos padalinio vadovo Viktoro Jagūno, SBU vaidmuo priimant sprendimą dėl sankcijų yra pavojingas, nes dalis tarnybos pareigūnų yra prorusiški. Juk kai žlugo Sovietų Sąjunga, SBU gretose buvo net 90 proc. buvusių KGB darbuotojų.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kaip Nacionalinio saugumo tarybos vadovas, priima galutinį sprendimą kam taikyti sankcijas, SBU irgi turi daug galios.
O problema kaltinamiems asmenims ar bendrovėms yra ir ta, kad bet kokios tariamos arba realios kaltės įrodymai yra įslaptinti: SBU pateikta medžiaga, kuria remiantis galima taikyti sankcijas, yra valstybės paslaptis.
Tai reiškia, kad asmuo ar įmonė, kuriems taikomos sankcijos, negali ginčyti jiems iškeltos bylos ar pateikti apeliacinio skundo, nes jie neturi galimybės susipažinti su dokumentais.
Jie gali kreiptis į teismą, tačiau šis teisinis procesas gali užtrukti daugelį metų, o per tą laiką verslas bus visiškai sužlugdytas.
Taigi, taip kažkam neparankūs asmenys ir verslai yra pašalinami iš rinkos, o į ją įeiti lengviau gali nauji veidai ir vardai, kurie, tikėtina, yra artimi ir parankūs dabartinei valdžiai.
