Lietuva svarsto atsisakyti griežto konstitucinio ribojimo
Lietuva svarsto atsisakyti vieno griežčiausių savo konstitucinių saugumo apribojimų. Seime kelią skinasi pataisa, kuri ateityje leistų valstybei lanksčiau reaguoti į NATO sprendimus dėl branduolinio atgrasymo ir nebesuvaržytų Lietuvos iš anksto nustatytu draudimu.
Antradienį šį klausimą nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma keisti Konstitucijos 137 straipsnį, kuriame šiuo metu numatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių[1].
Pataisų šalininkai teigia, kad prieš kelis dešimtmečius suformuluota nuostata šiandien jau nebeatspindi pasikeitusios saugumo situacijos Europoje. Jų vertinimu, Rusijos keliama grėsmė, karas Ukrainoje ir stiprinama NATO rytinio flango gynyba verčia Lietuvą iš naujo įvertinti, ar toks konstitucinis ribojimas vis dar yra tikslingas.
Diskusijos dėl pakeitimų Seime prasidėjo dar vasarą. Liepos pradžioje parlamentarai po pateikimo pritarė pataisų svarstymui – už balsavo 89 Seimo nariai, 11 buvo prieš, o šeši susilaikė.
Argumentas – daugiau laisvės NATO gynybos sprendimams
Vienas pagrindinių pataisų iniciatorių argumentų – Lietuva neturėtų pati sau nustatyti papildomų apribojimų, kurių neturi dalis kitų NATO valstybių. Pakeitimo šalininkai pabrėžia, kad branduolinis atgrasymas yra viena svarbiausių Aljanso bendros gynybos dalių.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas anksčiau teigė, kad Lietuva neturėtų tapti silpnesne NATO grandimi vien dėl savo pačios Konstitucijoje įtvirtintų ribojimų. Jo vertinimu, valstybė turi turėti galimybę prisidėti prie visų Aljanso numatytų saugumo ir atgrasymo priemonių.
Panašios pozicijos laikosi ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas yra pabrėžęs, kad taikos metu branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvoje nėra planuojamas. Tačiau galimos krizės ar karo atveju valstybė, jo teigimu, turėtų išsaugoti kuo daugiau pasirinkimo galimybių ir galėti dalyvauti bendruose NATO gynybos sprendimuose.
Kartu akcentuojama, kad Konstitucijos pakeitimas savaime nereikštų, jog Lietuvoje būtų dislokuotas branduolinis ginklas. Šalis ir toliau laikytųsi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties bei kitų tarptautinių įsipareigojimų.
Iki Konstitucijos pakeitimo – dar ilgas kelias
Norint pakeisti Konstituciją, vien politinio pritarimo neužtenka. Už pataisas Seimas turi balsuoti du kartus, o tarp balsavimų turi būti ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Abiem atvejais pakeitimus turi palaikyti ne mažiau kaip 94 iš 141 parlamentaro.
Pirmasis balsavimas parodė, kad iniciatyva Seime turi nemažai šalininkų, tačiau reikiamos konstitucinės daugumos kol kas nepasiekė. Pradinį siūlymą keisti pagrindinį šalies įstatymą pasirašė apie pusšimtis parlamentarų iš beveik visų Seimo frakcijų.
Didžiausio pasipriešinimo pataisos sulaukė iš opozicinės „Nemuno aušros“. Nė vienas šios politinės jėgos atstovas iniciatyvos nepalaikė. Prieš pataisas ar susilaikydami balsavo ir keli kitų opozicinių bei Mišrios Seimo narių grupės politikai.
Tikimasi, kad klausimas į Seimo plenarinių posėdžių salę vėl grįš prasidėjus rudens sesijai. Jei pataisoms galiausiai būtų pritarta, Lietuva prisijungtų prie valstybių, kurios pastaruoju metu peržiūri ankstesnius branduolinio atgrasymo apribojimus. Panašaus draudimo šią vasarą atsisakė ir Suomija.
