Lietuvos politikų pozicija Rusijos atžvilgiu verčia sunerimti
Praėjusią savaitę daug dėmesio viešoje erdvėje buvo skirta Latvijos Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos sprendimui panaikinti televizijos kanalo „Dožd“ licenciją. Ši situacija kai kuriems politikams sukėlė ir įtarimų bei hipotetinių ir skandalingų prielaidų, kad konservatoriai galimai gali dirbti Kremliui.
„Dožd“ iš Maskvos į Latviją persikėlė po Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir dirbo tremtyje, tačiau sulaukė Latvijos tarnybų dėmesio dėl pažeidimų: laidose nebuvo kalbama valstybine latvių kalba, Krymas žemėlapyje vaizduotas kaip Rusijos teritorija, o laidos vedėjas rusų kariuomenę vadino „mūsų armija“ ir paragino žiūrovus aprūpinti įranga tuos karius, kurie yra fronte[1].
Latvijai panaikinus „Dožd“ licenciją, Lietuvoje taip pat pradėta gilintis į šią situaciją. Dalis visuomenės ir politikų reiškė paramą kaimynams latviams ir atvirai abejojo, ar tikra opoziciją ir ją atstovaujanti žiniasklaida iš viso egzistuoja Rusijoje.
Tačiau dėmesį buvo galima atkreipti ir į Lietuvos valdančiosios konservatorių partijos veikėjus, kurie suskubo reikšti palaikymą tiek „Dožd“, tiek tariamai rusų opozicijai.
Aktyvesni visuomenės veikėjai pastebėjo, kad konservatoriai kalba apie ryšių su kitokia Rusija atkūrimą ir įsivaizduojamą demokratišką Rusiją. Tai verčia klausti, ar mūsų šalį valdantys politikai jau dabar dirba kartu su Kremlių kada nors valdyti svajojančiais rusų opozicionieriais?
Konservatoriai reiškia paramą rusų opozicijai ir teigia, kad ateityje dirbs drauge
Nors mūsų šalyse įprasta kritikuoti Rusijos režimą, o pastaruoju metu ir smerkti dėl pradėtos invazijos Ukrainoje, Lietuvos politikai pozityviai vertina tai, kas yra vadinama rusiškąja opozicija. Lietuvoje teigiamai vertinama Rusijos opozicijos politikų kritika Vladimirui Putinui ir Kremliui, kalbama apie tai, kad Rusija galėtų žengti demokratijos keliu, jei vis dėlto iš valdžios būtų patrauktas V. Putinas ir jo aplinkos asmenys.
O tokią paramą ypač aktyviai reiškia vertybinę politiką deklaruojantys konservatoriai. Latvijos ir „Dožd“ kanalo situacijoje, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vėl ėmė reikšti palaikymą ne sudėtingą sprendimą priėmusiai Latvijai, o šioje šalyje veikti neva nepagrįstai draudžiamai opozicinių „Dožd“ žurnalistų kompanijai.
TS-LKD narė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė viena iš pirmųjų stojo į Rusijos vadinamosios opozicijos pusę. Politikė pateikia ir nustebinti galinčią nuomonę, kai kalbama apie situaciją po pasibaigsiančio karo Ukrainoje ir drauge kuriamą ateitį.
„Visą dieną mąstau, kai tik yra minutė laiko galvoti, kaip aš vertinu latvių sprendimą atšaukti licenciją „Dožd“. Gal aš gyvenu kiek kitokioj erdvėj, bet nesu tikra, kad sprendimas geras. Taip, klaidos padarytos. Ar sąmoningai, aš nesiimu spręst. Tačiau jiems reikia pasiekti ne latvių ar lietuvių auditoriją, o rusų. Ir ne bet kokių rusų, ne tų, kurie smerkia karą, o tų, kurie ten. Taip, daugelis nesupras tokio mano požiūrio, bet bandau mąstyti, apie ateitį, kai Ukraina laimės. Apie tą Rusiją, kurią kurti turės ir „Dožd“ žmonės, juos žiūrintys, jų klausantys žmonės“, – savo poziciją reiškė europarlamentarė R. Juknevičienė[2].
Ilgametis konservatorius, šiuo metu taip pat besidarbuojantis Europos Parlamente (EP) Andrius Kubilius teigia, kad jo ir kolegės R. Juknevičienės įsitikinimu, latvių sprendimas nebuvo nei teisingas, nei strategiškai protingas. A. Kubilius teigia, kad latvių sprendimas sulaukė gausių neigiamų reakcijų Lietuvoje, o liberali rusų opozicija atsakė tokia pat pikta reakcija. Dėl to konservatorius į šią situaciją žvelgia psichologiškai.
„Nes mano įsitikinimu tokia reakcija rodo, kokių problemų savo mąstyme, savo požiūriuose mes patys turime. Psichologai tai vadina psichologinių kompleksų problema. Kai kurie iš jų gali vesti link sunkių visuomenės ligų. Ir apie tai reikia atvirai kalbėti. Nes kai kurie iš jų gali turėti esminių neigiamų pasekmių, visų pirma mums patiems bei mūsų vaidmeniui regione. Mes patys turime analizuoti savo problemas. Taip pat, kaip rusų opozicija pirmiausia turi išsinagrinėti savo problemas. Mes dažnai jaučiamės ir teisesni, ir geresni nei rusų opozicija, todėl esame labiau linkę nagrinėti visų pirma jų problemas, bet ne savo. Tai nėra sveikas požiūris“, – teigia A. Kubilius[3].
Su pavojinga Rusijos opozicija bendradarbiauti nori ne tik konservatoriai, bet ir ES
Patyrusių konservatorių pozicija ir beatodairiška meilė rusų liberaliai opozicijai verčia traukyti pečiais ir kvestionuoti, nuo kada gi Lietuvos valdantieji dirba Kremliui? Ne V. Putinui, bet tariamai opozicijai, svajojančiai perimti Rusijos valdymą. Vis dėlto, lietuvių politikų kalbos apie demokratiją ir kitokią Rusiją niekaip nesisieja su Rusijos opozicija.
Kaip pabrėžia publicistas Ramūnas Aušrotas, EP narė R. Juknevičienė, savo teiginiais jau dabar komunikuoja Europos Sąjungos (ES) poziciją Rusijos atžvilgiu po karo Ukrainoje pabaigos, o dėl to, kad ES tebegyvena liberalios ir demokratinės Rusijos iliuzija, tikėtina, kad būtent tokį projektą ir kurs, jei Ukraina laimės šį karą[4].
„Kodėl taip manau? Mano patirtis rodo, kad TS-LKD yra nomenklatūrininkų partija, kurios elitas pasižymi gebėjimu prisitaikyti prie esamos konjunktūros partijoje ir Briuselyje. Taigi, tai ne R. Juknevičienės mintys, o Briuselio koridorių „aura“, – konservatorių demonstruojamą palankumą Rusijos opozicijai komentuoja R. Aušrotas.
Rusų opozicionieriai netrykšta nei demokratijos, nei liberalumo nuotaikomis
Savo ruožtu teisininkas Dominykas Vanhara teigia, kad ši istorija parodė, kad „Rusijos liga nėra Putinas“.
„Putinas yra tik tos ligos simptomas. O liga ten yra tokia, kad visa Rusijos visuomenė yra imperinio mąstymo ir neturi visiškai jokio demokratinių institutų suvokimo. Kad Rusijos visuomenė neturi demokratinių institutų suvokimo, tai gal dar būtų pusė bėdos“, – teigia teisės ekspertas[5].
D. Vanharos teigimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad Rusijoje demokratijos niekada nėra buvę, o dėl to tautoje vyrauja imperialistinės nuotaikos.
„Užtat rusų tauta labai nori imperijos. Ir nuolatinės imperijos plėtros, su nuolat užkariaujamomis vis naujomis teritorijomis. Ką ir parodė „didžiųjų opozicionierių“ iš „Dožd“ atvejis. Rusijos „opozicionieriai“, „liberalai“, bet uždėt savo transliacijoms latviškus subtitrus – ne ne ne. O kam? Visi juk turi mokėti rusiškai. O latviškai tai ten latviai tarp savęs tegul kalba, jei jiems taip reikia. Mums nereikia. Krymas kieno? Na žinot, kaip čia pasakius… kche kche kche…, kaip ten, na, kaip ir lyg ir Ukrainos, bet yra niuansų… Ir oplia – Rusijos žemėlapis su prijungtu Krymu. Putinas, aišku, blogas, labai blogas, bet rusų kareiviai tai Ukrainoje labai kenčia, parinkim jiems paramos. Kad būtų šilčiau apsirengę, kad nesušaltų, kad sočiau pavalgytų, kad būtų geriau aprūpinti ir kad ukrainiečių kariams būtų sunkiau juos žudyti. Į Latvijos institucijos svarstymą irgi atėjo be vertėjo, nes mes tai rusiškai mokam. O jei jūs rusiškai nemokat, tai patys vertėją ir pasisamdykit, mums nereikia. Tai va, čia yra Rusijos opozicija, kurią mes kažkodėl vadinam „liberaliąja“, – teigia D. Vanhara.
Teisininkas žvelgia ir į situaciją Lietuvoje, kur šioji rusų opozicija yra labai saugoma ir vertinama.
„Pas mus, Lietuvoje, pilna tiek pabėgusių Rusijos opozicionierių, tiek ir Baltarusijos opozicionierių. Vieną opozicionierę mes net Baltarusijos prezidente paskelbėme, jos biurą atidarėme, kurį ir finansuojame. Ir kažkaip visiškai nublanko ir dingo tas momentas, kad ši garsioji „Baltarusijos prezidentė tremtyje“ yra krymnašisto Tichanovskio žmona. To paties, kuris Putiną viešai vadino savo „sielos broliu“. Ir kad ta pati „Baltarusijos prezidentė tremtyje“ yra viešai kreipusis pagalbos į Putiną, kad būtų „sureguliuota situacija Baltarusijoje“.
D. Vanhara svarsto, kad Lietuvos pozicija priiminėti visus nuo V. Putino ar Aleksandro Lukašenkos pabėgusius opozicionierius, juos gausiai remti ir nėra visai be logikos: galima manyti, kad „mano priešo priešas yra mano draugas“, o šiuo atveju, abiejų priešas yra V. Putinas. Vis tik, bendras priešas mus vienija tik dabar.
„Ir kad nebūtų dabar taip, kad su ta „liberaliąja Rusijos ar Baltarusijos opozicija“ vėl nuo vilko ant meškos užšoktumėm. Nes jei viskas baigtųsi taip, kad Putiną pakeistų koks Navalnas, tai Navalnas yra lygiai taip pat imperinis iki kaulų smegenų. Kartvelus (gruzinus) jis vadino „žiūrkėmis“, džiaugėsi Krymo prisijungimu, o pagrindinė jo politikos žinutė yra kova su korupcija. Jei Rusijoje būtų efektyviai kovojama su korupcija, Rusija šiuo metu vietoje vienos į Ukrainą iššaunamos „Kalibr“ raketos turėtų tris, Ukrainą pultų ne su senais sovietiniais tankais, kurie dar ir išvogti, bet su naujais, moderniais ir gerai aprūpintais tankais. Todėl gal baikim tuos žaidimus su „liberaliąja demokratine Rusijos opozicija“, – situaciją reziumuoja teisininkas D. Vanhara.
