Policijos pareigūnai pradėjo protesto akciją
Šiandieną Lietuvoje streikuoja ne tik mokytojai. Protesto akcijas rengia ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija. „Geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai“ valdžia rodosi visu gražumu, belieka laukti, kokios dar svarbiausios socialinės grandys ims streikuoti.
Pareigūnai streikuos dėl planuojamos pertvarkos. Kaip sako patys pareigūnai, jiems siūlomi pakeitimai darbo sąlygų tikrai nepagerins, priešingai, jau dabar jos griauna pareigūnų pasitikėjimą Vyriausybe.
Pareigūnai akcentuoja, kad noras panaikinti priedus už turimą laipsnį, noras sumažinti net trečdaliu priedą prie algos už stažą, 20 proc. sumažinti pareiginę algą visiškai demotyvuoja ne vienerius metus kantriai tarnybą tęsiančius bei neįkainojama patirtį turinčius pareigūnus.
Vis dėlto, nors profesinės sąjungos ir kalbėjosi su valdžios atstovais bei išsakė savo lūkesčius, į pastabas jie visiškai nereagavo.
„Deja, bet mes jau tapome tais, kurie gana tiksliai geba prognozuoti neigiamą pokyčių įtaką pareigūnų bendruomenei. Prieš policijos reformą sakėme, kad ji baigsis dideliu pareigūnų trūkumu, šiandien pareigūnų trūksta kone katastrofiškai. Ne vienus metus kalbėjome apie būtinybę stiprinti sienos apsaugą, tačiau tai padaryta tik kai jau reikėjo gintis nuo hibridinės Baltarusijos atakos.
Na, o šiandien, žvelgdami į statuto pakeitimus sakome – tai bus paskutinis smūgis pareigūnams. Pareigūnai gavo ne vieną valdžios nokdauną, atsilaikėme, bet dabar tai jau gali būti nokautas“, – prieš pradedant protesto akcijas sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė[1].
VRM teisinasi, kad atlyginimus kelti nori pirminei ir vidurinei grandžiai
Vidaus reikalų ministerija sako, kad pokyčių tikslas – padidinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams bei sumažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.
Planuojama, kad nuo 15 iki 10 sumažėtų pareigybių grupių, esą taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija.
Maža to, dabar trūkstant pareigūnų, VRM sako, kad numatė ir pareigūnų pritraukimo priemones – galimybę statutinių profesinio mokymo įstaigų kursantams mokėti specialiąsias stipendijas, aukštųjų mokyklų studentams, kurie studijuoja pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, – galimybė mokėti tikslines skatinamąsias stipendijas, jeigu jie sudaro stojimo į vidaus tarnybą sutartis.
Įgyvendinant Valstybės tarnybos pertvarkos antrąjį etapą, pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus taikomas pareiginės algos bazinis dydis – 1 tūkst. 785,4 euro.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visose vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose dirba per 18,6 tūkst. pareigūnų, bendras neužimtų pareigūnų pareigybių skaičius sudaro apie 16 proc. nuo esamų įsteigtų pareigybių[2].
Bilotaitė sako, kad su pareigūnais tariasi
Nors į valdžios atstovus su nerimu kreipėsi ir dar viena pareigūnų interesus ginanti profsąjunga – Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, VRM ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad su pareigūnais kalbamasi, tariamasi, esą viskas kaip ir gerai.
O ir finansavimas jiems esą ženkliai didėja.
„Finansavimas ženkliai auga, jeigu kalbėti apie policijos biudžetą. Jeigu lyginti 2021 metų ir 2023 policijos biudžetą, tai jis yra tikrai rekordiškai padidėjęs. Ir visas policijos biudžetas 2021 metais buvo toks, koks 2023 metais skirtas vien tik darbo užmokesčiui – tai yra apie 245 mln. eurų. Tai yra tikrai dideli pinigai, mes investuojame ir suprantame, kad pareigūnų motyvacija, aprūpinimas yra prioritetai, todėl kad skirtingos ekstremalios, krizinės situacijos parodė, kad pareigūnai yra mūsų priešakinėse linijose ir mes turime daryti viską, kad užtikrintume mūsų pareigūnų motyvaciją“, – sakė A. Bilotaitė[3].
Ji priminė, kad VRM prioritetas yra stiprinti pareigūnų motyvaciją ir gerinti jų aprūpinimą.
Norai geri, tik kodėl pareigūnai jaučia visiškai priešingus pakeitimų padarinius?
Antroji policijos reformų dalis atneš daugiau žalos
Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia – jau pirmoji reformos dalis kirto didelį smūgį pareigūnams, o antroji, kai viešojo saugumo tarnyba ir policija bus sujungtos, apskritai įneš tik destrukciją.
„Iki šiolei neišgirdau nei vienos priežasties, kodėl reikėtų tai daryti ir kokią naudą duos sujungimas pirmiausia pareigūnams, visuomenei, valstybei.
Pirma, tai dvi skirtingos tiek funkcijomis, pareigūnų parengimu ir skaičiumi bei paskirtimi Valstybėje tarnybos.
Antra, nepasvertai padarius tarnybos prijungimą, neatitaisoma žala bus padaryta ne tik VST, bet ir policijai“, – įsitikinusi R. Katinienė.
Ji paaiškino,kad viešojo saugumo tarnybos pareigūnai saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu, užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, privalo ginti valstybę karo metu.
„850 pareigūnų prijungimas prie policijos situacijos policijoje neišgelbės, o nesuvaldžius situacijos prijungimo metu VST paliks nemaža dalis pareigūnų, VST funkcijos bus perduotos policijai, kuri jau keli metai po nesibaigiančių reformų išgyvena krizę – darbuotojų trūkumą, prastą mikroklimatą, didžiulį darbo krūvį ir t.t“, – sako pareigūnų profesinės sąjungos vadovė.
Ji priduria, kad policijoje beveik pusė darbuotojų yra moterys, o pareigoms pasipildžius riaušių malšinimo, įtraukimo į ginkluotąsias pajėgas ir kitas veiklas, kuriose reikalingas visai kitokia fizinė jėga ir taktinis pasirengimas, iš policijos gretų pasitrauks dar daugiau pareigūnų[4].
Vilniuje jau dabar trūksta kelių šimtų policininkų
Šiuo metu trūksta 18 proc. policijos pareigūnų. Daugiausiai laisvų darbo vietų yra Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Tauragėje.
Tačiau trūksta ne tik žmonių, bet ir pinigų jiems.
„Atsižvelgiant į skiriamą finansavimą, dabar užpildyti tiek tuščių pareigybių negalėtumėme, taip pat manome, kad tiek pareigūnų dabartinėje situacijoje, atsižvelgiant į bendrą demografinę padėtį ir nereikėtų“, – sako Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Tuo tarpu R. Katinienė sako, kad iš viso Lietuvoje trūksta 1,5 tūkst. policininkų.
„Didžiausia problema yra sostinėje – trūkumas apie 450 policijos pareigūnų. Vilniuje didžiulis darbo krūvis vyrauja jau nuo pat Nepriklausomybės. Realiai, lieka neišspręsta problema, dėl ko ateiti dirbti į sostinę, policijos pareigūnai nenori“, – sako R. Katinienė. Labiausiai trūksta tų pareigūnų, kurie dirbtų tiesiogiai su gyventojais.
„Policijos pareigūnų didžiausias trūkumas yra darbiniuose padaliniuose, kur jie atlieka daugiausiai funkcijų, turi kontaktą su gyventojais: reagavimo ir veiklos padalinys. Tie, kurie reaguoja į įvykius, tie, kurie patys tiria ir nagrinėja gyventojų skundus, pareiškimus“, – teigia ji[5].
