<h2>Partijų ir rinkimų komitetams nustatyti nauji reikalavimai</h2>
<p>Seimas nusprendė uždegti žalią šviesą naujajam Rinkimų kodeksui ir partijų analitinių centrų steigimui nepaisant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei teisininkų išsakytos kritikos dėl tokių centrų rizikos. O štai Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir kitoms institucijoms buvo suteiktos naujos pareigos prižiūrėti tokių centrų veiklą. Tačiau ši žinia jas užklupo it perkūnas iš giedro dangaus, mat tam įgyvendinti prireiks papildomų ženklių žmogiškųjų išteklių, o tokių centrų partijų veiklos ir finansavimo kaip numatyta naujajame įstatyme, kai kurios institucijos esą dar nėra pasiruošusios stebėti.</p>
<p>Jau nuo rugsėjo 1-osios keičiasi šiuo metu veikiantis Politinių partijų įstatymas, o didžiausi pokyčiai nustatyti rinkimų komitetams. Pastarieji galės būti steigiami kaip juridiniai asmenys – panašiai kaip ir politinės partijos ir tik dėl savivaldos arba Europos Parlamento rinkimų[3].</p>
<p>Įtvirtintos ir naujos sąlygos politiniams komitetams, siekiantiems dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose – norint jį steigti, bus būtina turėti ne mažiau kaip 1 000 steigėjų. O štai norint įsteigti politinę partiją, bus būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip 2 000 steigėjų.</p>
<blockquote>
<p>Siekiantys dalyvauti rinkimuose politiniai komitetai ir partijos turės būti įsteigti iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios – likus pusmečiui iki rinkimų.</p>
</blockquote>
<p>Politiniam komitetui, kuris sieks dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, bus būtina, kad jį steigtų ne mažiau 0,1 proc. toje savivaldybėje ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų, kurių turi būti ne mažiau kaip dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius.</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje – 580, Kauno miesto savivaldybėje – 289, Klaipėdos miesto savivaldybėje – 149, Alytaus miesto savivaldybėje – 54, Plungės miesto savivaldybėje – 50, Neringos miesto savivaldybėje – 30[3].</p>
</blockquote>
<p>Pabrėžiama, kad tiek partijų, tiek rinkimų komitetų pavadinimuose nutarta drausti vartoti fizinių asmenų vardus ir pavardes ar bet kokio egzistuojančio juridinio asmens pavadinimą.</p>
<p>Už Politinių organizacijų įstatymą balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo 2 ir susilaikė 4 parlamentarai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-82.png" alt="" /></p>
<h2>Steigs ir analitinius centrus kaip viešąsias įstaigas</h2>
<p>Tačiau priimtame naujame Politinių organizacijų įstatyme atsiranda ir daugiau naujovių, pavyzdžiui, uždegta žalia šviesa politinių partijų analitinių centrų steigimui. Pranešama, kad viena politinė partija galės steigti tik vieną analitinį centrą ir būti tik vieno analitinio centro savininke.</p>
<blockquote>
<p>Pristatydamas naująjį įstatymą parlamentaras Andrius Vyšniauskas pabrėžė, kad visas pavyzdys atėjo iš Vakarų, kur jau yra įsteigti tokie analitiniai centrai. Pasak jo, Lietuvoje tokie centrai būtų steigiami kaip viešosios įstaigos ir vykdytų su partija susijusią analitinę bei tiriamąją šviečiamąją veiklą[3].</p>
</blockquote>
<p>O štai įdomiausia dalis yra susijusi su analitinių centrų finansavimu, dėl kurio ir kilo daugiausia „kabliukų“, o jį sukritikavo net pati STT.</p>
<p>Įstatyme skelbiama, kad analitiniai centrai bus finansuojami iš partijų lėšų, taip pat pinigų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, renginių bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių, atlyginimo už paslaugas, Europos politinių fondų lėšų, politinių fondų, įsteigtų ES ar NATO valstybėje narėje ir įtrauktų į Patikimų politinių fondų sąrašą, lėšų.</p>
<blockquote>
<p>Visgi, tokiems centrams visais atvejais bus draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų bei subjektų, kurių veiklos tikslai nesuderinami su valstybės interesais, konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu.</p>
</blockquote>
<h2>Ne itin maloni staigmena institucijoms, kurios nepasiruošusios vykdyti naujų funkcijų</h2>
<p>Paaiškėjo ir tai, kad analitinių centrų patikimumo tikrinimas teks Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) su VSD, Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu, STT, Generaline prokuratūra ir kt. institucijomis. Joms naujasis įstatymas buvo it perkūnas iš giedro dangaus, o pačios institucijos teigia nė nepasirengusios jo užtikrinti[10].</p>
<blockquote>
<p>VSD generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio tvirtinimu, papildomų naujų funkcijų įgyvendinimas pareikalautų ženklių papildomų žmogiškųjų resursų, todėl VSD nėra pasiruošęs vykdyti naujai nustatytos pareigos.</p>
</blockquote>
<p>Tam pritarė ir Karinės žvalgybos vadovas Elegijus Paulavičius, mat jo vadovaujama institucija taip pat neturi tiek išteklių, kad galėtų įgyvendinti naująjį įsipareigojimą[10].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eurai-8.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pritarė Rinkimų kodeksui</h2>
<p>Seimas pritarė ir Rinkimų kodeksui, kuriuo visus rinkimų įstatymus sutraukė į vieną bei sugriežtino komitetų veiklą. Už jį balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 10 ir susilaikė 25 parlamentarai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-83.png" alt="" /></p>
<p>Rinkimų kodeksu nustatomas šių rinkimų Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą, rinkimų politinių kampanijų finansavimo tvarką, VRK bei kitų rinkimų komisijų darbo organizavimas[6].</p>
<p>Tačiau Seimui priėmus šį kodeksą, aštraus liežuvio nenulaikė Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, teigusi, kad rengiant šį įstatymą parlamentarams esą tiesiog pritrūko teisinio raštingumo, o tą, pasak jos, įrodo ir svarstymo metu iš Teisės departamento gautos pastabos. Anot parlamentarės, šis kodeksas nereguliuoja merų rinkimų, o tik nustato procedūras, o be to, jame gausu prieštaravimų Konstitucijai, kurie nebuvo išspręsti iki galo[9].</p>
<p>Pastabų naujajam Rinkimų kodeksui negailėjo ir Seimo teisininkai, kurių teigimu, Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys ir reikšmingi visuomenės gyvenimo klausimai turėtų būti reguliuojami konstituciniais įstatymais[9].</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma Rinkimų kodekse“, – savo išvadoje nurodė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas[9].</p>
</blockquote>
<p>Prasistumti kelio įstatymui nesutrukdė ir Vyriausybės siūlymas Rinkimų kodekse palikti tik esminius rinkimų organizavimo principus detalias taisykles numatant paprastame įstatyme.</p>
<h2>Atidarys legalią pinigų plovyklą?</h2>
<p>Tokį valdančiųjų užmojį steigti politinių partijų analitinius centrus, sukritikavo pats STT. Pasak tarnybos, tokių centrų steigimas atvertų kelią „neaiškiems pinigams“, o įvertinusi dar balandžio mėnesį darbo grupės teiktą Politinių organizacijų įstatymo projektą, STT konstatavo, jog nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrina skaidrumo, o tokie centrai gali padėti partijoms išvengti atsakomybės dėl neaiškių įplaukų kilmės[10].</p>
<p>Anot STT korupcijos prevencijos pareigūnų, analitinių centrų veikla esą galėtų sudaryti sąlygas politinėms partijoms vengti politinės kampanijos išlaidų limitų taikymo už paslaugas atsiskaitant ne pagal rinkos arba jas gaunant neatlygintinai. O štai už tam tikrus pažeidimus analitiniams centrams net nėra nustatyta atsakomybė, todėl juos atlikę centrai taip ir gali likti nenubausti.</p>
<p>Nepaisant tarnybos išsakytų pastabų, į kurias ji atkreipė dėmesį dar rengiant šį projektą, įstatymas prasiskynė kelią, o darbo grupė į minėtas pastabas tik numojusi ranka.</p>
<p>Teisininkas Ignas Vėgėlė taip pat pastebėjo, kad Politinių organizacijų įstatymas iš esmės keičia iki šiol dalyje savivaldybių veikusių rinkimų komitetų reguliavimą. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Šiuos komitetus iš esmės siekiama prilyginti politinėms partijoms, nors Konstitucinis Teismas dar 2010 metais yra pažymėjęs jų skirtingą (nei politinių partijų) paskirtį“, – teigė I. Vėgėlė[12].</p>
</blockquote>
<p>I. Vėgėlė atkreipė dėmesį, kad naujajam teisiniam reguliavimui pastabų turėjo ir Seimo Teisės departamentas, pareiškęs, jog tai gali prieštarauti 34 ir 35 Konstitucijos straipsniams. Pasak jo, rinkimai ir politinių organizacijų reguliavimas yra „pamatinė prielaida demokratijai“, o pritarus naujajam Rinkimų kodeksui iš esmės bus pakeista politinė sistema, savivaldos, Seimo, Europos Parlamento bei Prezidento rinkimų tvarka ir jų finansavimas[12].</p>
