Pristatė veiklos ataskaitą, kurioje viskas – tik labai gerai
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė parlamentarams pristatė praėjusiųjų metų Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje – viskas labai gražu ir labai gerai. Viskas gerai Užsienio politikoje, nepaisant to, kad Taivano palankumas buvo iškeistas į Kinijos pyktį. Viskas gerai ir su ekonomika, nors gyventojai su pakilusiomis kainomis ir paskolų palūkanomis jau stipriai susiveržė diržus. Tiesa, premjerė visgi pakomentavo, kad biudžetas tikrai nesubalansuotas ir iki tokio Lietuvai dar toli.
„Iki subalansuoto biudžeto mums, deja, vis dar yra toloka. Didžioji problema yra net ne skolos lygis, skolos santykis su BVP, kurį mes turime ir kurį Europos Sąjungos kontekste galime vertinti kaip nuosaikiai vidutinišką, didžioji problema yra skolos aptarnavimo išlaidos, kurioms aptarnauti reikia atidėti savo gaunamų pajamų dalį“, – sakė Ministrė Pirmininkė.
Viskas gerai ir su reformomis, nepaisant to, kad net Konstitucinis teismas yra paskelbęs išvadą, kad kai kurios iš jų prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„Tūkstantmečio mokyklos. Nemažai sutarčių su savivaldybėmis buvo pasirašyta praėjusiais metais, tačiau šiais metais planuojama pasirašyti sutartis dar su 36 savivaldybėmis. Tokiu būdu nemažai, beveik 300 mokyklų, gaus paramą, numatytą pagal šią programą. Skaitmeninė švietimo transformacija taip pat yra viena iš svarbių reformų: dalyvauja 23 valstybinės aukštosios mokyklos, daugiau kaip 800 dėstytojų, beveik 300 pedagogų studijuoja pagal parengtą informatikos mokslų magistro programą, gegužės mėnesį 2 tūkst. 200 pedagogų pradės mokymus pagal skaitmeninių kompetencijų tobulinimo programą“, – sakė premjerė.
A. Širinskienei Vyriausybės ataskaita priminė komunistų partijos plenumo ataskaitą
Ir nors Konstitucinio teismo sprendimas priimtas jau šiemet, nutylėti jį ir apsimesti, kad su švietimo reforma viskas yra tvarkoje, buvo išties pakankamai įžūlu[1].
„Toks jausmas, kad komunistų partijos plenumo, o ne Lietuvos Vyriausybės, ataskaitą skaitau“, – šaržavo Mišrios Seimo narių grupės lyderė Agnė Širinskienė.
„ Viskas šalyje (tik ne tarybų) augo, didėjo ir klesti. Jokio realybės jausmo suvokimo. Jokios savikritikos, jokios savianalizės ir klaidų pripažinimo. Jokių pastebėjimų, kas galbūt nepasisekė valdant šalies ekonomiką, kad ji dabar muša didžiausius ekonominės recesijos minusus visoje Europoje“, – stebėjosi politikė[2].
Ką Vyriausybė iš tiesų padarė?
Na, o iš tiesų, gal kritika be reikalo – ataskaita tokia graži, gal iš tiesų Vyriausybė daug gero Lietuvos labui nuveikė?
„Ataskaitą sunku ir klausytis. Pasakykite tris Vyriausybės darbus praeitų metų, ką padarė? Kokia tyla būtų. Tokia ir ataskaita. Propagandinės kalbos nėra ko klausytis“, – sako buvęs premjeras Saulius Skvernelis[3].
Tuo tarpu advokatas Dominykas Vanhara feisbuke nepabijojo surašyti visų Vyriausybės darbų. Ir jo akimis, tas kvitų skandalas nebuvo blogiausia, ką ši valdžia padarė. Jo teigimu, korupcijos ir nesąžiningo veikimo būta visada ir gerokai didesniais mastais, tačiau kažkodėl tik dabar teisiškai ne toks jau svarbus aspektas tapo centrinės valdžios griūties priežastimi.
Pradėjo nuo galimybių pasų, kurie, nors ir ne 2022 metų išmislas, visgi padarė ilgalaikius padarinius visuomenėje, kuri susiskaldė, tapo nepakanti kitaip mąstančiam ir tai tęsiasi iki šiol.
„Pridaryta daugybė kenksmingų darbų, kuriais dabar rizikuojama užlaušti švietimo sistemą, atskiras žemės ūkio sritis, elektros „liberalizavimo“ visiškas susimovimas, kur mokesčių mokėtojų pinigais atšerti tarpininkai, o gyventojai vis tiek moka daug daugiau nei iki reformos. Ir ką – ogi irgi nieko.
Long story short, šiai valdžiai iki šiol buvo leidžiama ŠVIESMEČIAIS DAUGIAU, nei bet kuriai valdžiai iki šiol“, – rašo D. Vanhara.
Jis priminė, kad vadovaujant S. Skverneliui, skandalai kildavo dėl dabar, atrodo, tiesiog juokingų dalykų – netinkamo apsirengimo, dėl spaudos konferencijoje neleisto užduoti klausimo, dėl premjero kokio nors iš eigos netikslaus leptelėjimo.
„Kai visa žiniasklaida ir politikos influenceriai kasdien nieko kito neveikdavo, kaip tik ieškodavo, prie ko čia šiandien prisikabinus ir iš ko padarius skandalą. Kuris po to būdavo pučiamas per visą viešąją erdvę. O šiai valdžiai – nieko“, – rašo teisininkas[4].
Ekspertas apie I. Šimonytės ataskaitą: nonsensas
Komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas sako, kad Vyriausybės ataskaitoje būta ir nonsensų, kai premjerė teikdama ataskaitą pakartojo, kad trūksta kai kurių realių duomenų, esą jie vėluoja.
„Ji pamini viename iš epizodų, kad kartais tokie duomenys vėluoja metus ar dvejus. Ar tai reiškia, kad mes valstybę valdome senų duomenų pagrindu? Tai yra nonsensas, tai yra skandalinga“, – sako L. Kontrimas.
Tuo tarpu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius sako, kad ataskaitų pristatymas Seimui tapo „gana tuščiu ritualu“.
„Tas pats būna su partijų rinkiminėmis programomis. Vienos partijos visiškai nepersistengia, kitos padaro tas programas labai išsamias.
Aš nežinau, Vyriausybės ataskaitos pristatymas niekada netaps šou, bet galėtų būti labiau stengiamasi, kad šalia tos didžiulės apimties dokumento, būtų gana aiškūs pagrindiniai akcentai, ką Vyriausybė nori pasakyti, kas jos nuomone buvo svarbiausia, kas nepavyko“, – dėstė M. Baltrukevičius[5].
