Naktiniai taikikliai ir vėl Seimo darbotvarkėje
Rodos ne taip jau senai buvo svarstytas klausimas įteisinti medžioklę su naktiniais taikikliais, bet štai jis ir vėl ant parlamentarų stalų.
Aplinkos apsaugos komitete buvo nagrinėtos Medžioklės įstatymo pataisos, kurios, kaip tyčia, pateiktos skirtingų politikų yra kardinaliai skirtingos.
„Rytoj Aplinkos apsaugos komitetas svarstys mano Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siekiu užkirsti kelią lengvai įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje.
Tačiau dalis Seimo narių pateikė priešingą mano projektui siūlymą ir siekia LEISTI medžioklėje naudoti naktinius taikiklius!
Naktinio matymo taikiklių medžioklėje naudojimas yra NEETIŠKAS, jis atvertų galimybę suklestėti brakonieriavimui, o miškus paverstų laukinių gyvūnų skerdyklomis.
Tikiuosi rytoj Aplinkos apsaugos komitete apginsime gamtą, o projektą dėl naktinių taikiklių legalizavimo išmesime į šiukšlių dėžę“, – savo feisbuke rašė Seimo narys Linas Jonauskas[1].
Naktinius taikiklius bando prastumti prisidengdami nesukontroliuojamais ribojimais
Kaip savo socialiniame tinkle rašė aplinkosaugos ministro patarėjas, gamtininkas Marius Čepulis, kažkokiais apribojimais pridengtos įstatymo pataisos iš esmės niekuo nesikeičia – būrelis konservatorių vėl bando prastumti tokius medžioklės būdus, kurie miškus pavers skerdyklomis.
„Grupė Seimo narių gruodį su Justinu Urbonavičiumi priešaky (Mažeika, žinoma į kompaniją) pateikia papildymus tam projektui, kuriuose de facto nori įteisinti ne tik naktinius (termovizorinius) taikiklius, bet ir lazerinius bei lankus. Mes tą iniciatyvą nugesinom.
Bet vėl šiandien įdeda naują šiek tiek pakeistą projektą.
Lazerinių taikiklių ir lankų nebelieka, tačiau lieka naktiniai (termovizoriniai) taikikliai, kuriais tipo bus galima medžioti tik invazinius gyvūnus, lapes, šernus. T. y., de facto viską, nes kontrolė tampa visiškai neįmanoma.
Kodėl projektas blogas? Visų pirma savo prasme jis yra priešingas pradiniam ir jam reikia vyriausybės išvados, visų antra jis prieštarauja ES teisei, nes dalis gyvūnų yra draudžiami medžioti su taikikliais ir, žinoma, svarbiausia etikos dalykai – žvėrims nelieka jokio ramaus periodo naktyje“, – rašo M. Čepulis[2].
Įstatymo projekte rašoma, kad „draudžiama naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių medžiojant medžiojamuosius gyvūnus, kurie išvardinti Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) II ir III priedėlių sąrašuose, išskyrus atvejus, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įstatymų nustatyta tvarka paskelbia gyvūnų užkrečiamųjų ligų epizootijas ir (ar) nustato papildomas gyvūnų gausos reguliavimo priemones – atskirų gyvūnų rūšių gausos mažinimą, siekiant užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui arba kai taikomos išimtys Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nustatyta tvarka“[3].
Kodėl naktiniai taikikliai yra blogai?
Medžiotojų nuomonės dėl naktinių taikiklių naudojimo išsiskiria. Yra tokių medžioklės entuziastų, kurie medžioti mielai norėtų visur, visada ir visaip. Kiti gi laikosi nuosaikesnių medžioklės principų.
Marius Čepulis pasidalino Donato Dudučio, dabartinio ŽŪM viceministro ir medžiotojo profesionalo nuomone apie naktinius taikiklius.
„Nakties (visiškos tamsos) metas yra turbūt vienintelis laikotarpis paroje, kai laukinė fauna turi šiokį tokį „atokvėpį“ nuo antropogeninio faktoriaus – nuolatinės žmogaus veiklos ir atitinkamai trikdymo minėtos faunos gyvenamojoje teritorijoje. Dalis rūšių (tame tarpe ir dalis medžiojamųjų gyvūnų rūšių) natūralios būklės sąlygomis dažniau gyvenančios mišraus (nakties/dienos) aktyvumo ciklais, dėl minėto žmogiškojo faktoriaus spaudimo priverstos labiau persiorientuoti į naktinį gyvenimo būdą, kuomet intereso maklinėti po laukus bei miškus nelabai turi ir medžiotojai, nes, negalint legaliai naudoti aptariamų naktinių taikiklių ir vieniems sąmoningai laikantis galiojančių teisės aktų, o kitiems prisibijant galimų jų pažeidimų pasekmių, sumedžiojimo galimybės dažniausiai sumažėja iki ribinių reikšmių“, – aiškina D. Dudutis.
Jis prideda, kad įteisinus naktinius taikiklius neabejotinai prasidės masinės naktinės medžioklės, o tai turės įtakos ne tik sumedžiojamų gyvūnų skaičiams, bet ir jų gyvenimui, dauginimuisi.
„Įteisinus naktinius taikiklius ir plūstelėjus šių naujų jiems „žaisliukų“ naudojimą bandančių medžiotojų masei į pamiškes, naktimis sukontroliuoti, kas ten jų tarpe legalus medžiotojas, o kas brakonierius, bus „mission impossible“, – sako medžioklės ekspertas.
Medžioklinės idėjos nemarios kaip komunizmo šmėkla
D. Dudutis primena, kad naktinių taikiklių įteisinimo vajus, kartu su kitais bandymais atlaisvinti medžioklės suvaržymus, buvo grūdamas Broniaus Bradausko.
„Visas šitas spaudimo dėl naktinių taikiklių įteisinimo vajus kilo dar tuomet, kai LMŽD vadovavo odiozinis jos pirmininkas Bronius Bradauskas, vienas ryškiausių tuometinės LDDP (o paskui LSDP) politinių veikėjų ir mano (bei ne tik mano) matymu – sovietinės nomenklatūros medžioklės supratimo apologetas bei „kataloginis“ jos atstovas.
Tiesa, tuomet jis reikalaudavo ne tik naktinių taikiklių įteisinimo, bet ir kitų to paties medžioklinio „supročio“ lygmens smagumų – kai kurių saugomų rūšių gyvūnų (pvz., lūšių) medžioklės įteisinimo, vilkų medžioklės limitų panaikinimo ir t. t. ir pan. Aš tuo metu kaip tik darbavausi Aplinkos ministerijoje bei, kaip jau minėjau, tarpe kitų kuravau ir šią sritį, tad atsiminimai dar lig šiolei ryškūs iki skausmo.
Šiuo metu tokias (tik gal vos „papudruotas“) idėjines vėliavas neša jau kiek naujesnė ir jaunesnė nuvorišų karta tose pačiose organizacijose ar į jas panašiose.
Idėjos gi šios nemarios kaip komunizmo šmėkla“, – sako viceministras.
Suabejojo eilinio Lietuvos medžiotojo etikos supratimu
D. Dudutis neslepia skepsio ir medžiotojų atžvilgiu – jo teigimu, medžiotojų būreliai turėtų daugiau laiko skirti bandant pakelti medžioklės kultūros, etikos ir moralės suvokimo lygį.
Deja, pasak viceministro, dabartiniai medžiotojų prioritetai yra noras įteisinti dar vienus medžioklinius žaisliukus.
„Nenorėčiau sakyti, kad prieš kelerius metus plačiai nuskambėjęs atvejis, kai po medžioklėje paleisto šūvio krito stumbro patelė, o „taiklusis šaulys“ sakėsi manęs šaunantis į šerną, atitinka šį vidutinio medžiotojo paveikslą, tačiau tokių irgi daugiau nei pakanka. Ir čia dienos metu – gero matomumo sąlygomis… Galima tik įsivaizduoti (nors net nelabai ir norėčiau), kas kristų po tokių medžiotojų šūvių nakties metu, naudojant naktinio matymo taikiklius, kurių ryškumas (bent jau civilinėje apyvartoje leidžiamų) toli iki tobulo.
Ir galų gale – o kam gi to reikia? Nejaugi neužtenka ryto aušros ar vakaro sutemų laiko „palaukiminei“ medžioklei – tykojant ar sėlinant? Ar netgi ir naktį, kai šviečiant pilnam mėnuliui, ant snieguoto lauko bet koks gyvas padaras matomas ir be jokios optikos, nekalbant jau apie paprastą optinį (ne naktinį) taikiklį? Nejaugi taip būtina kiekvieną kartą išėjus medžioklėn būtinai kažką nudobti, suvulgarinant šį per šimtmečius ir tūkstantmečius ritualizuotą procesą iki primityvaus žudymo akto?“, – sako D. Dudutis[4].
