<h2>Naujas valdžios siūlymas vėl pakurstė aistras Seime</h2>
<p>Opozicija ypač aktyviai kritikuoja valdančiuosius dėl jų planuojamos valstybės tarnybos pertvarkos ir kaltina neatsižvelgiant į kritiką, tačiau nepaisant to, praėjusį trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) pakeitimo ir su juo susijusių įstatymų projektams, kurie valdantiesiems galimai leis dar labiau manipuliuoti dirbančiaisiais valstybės tarnyboje ir didinti atlyginimus aukščiausias pareigas šalyje einantiems asmenims, rajonų merams, Seimo nariams, o paskui jau ir kitiems valstybės tarnautojams.</p>
<p>Vidaus reikalų ministerijos pateiktuose siūlymuose – priemonės, neva įsisenėjusių problemų sprendimui ir valstybės tarnybos efektyvumo, konkurencingumo didinimui.</p>
<p>Žiniasklaidoje ir visuomenėje valstybės tarnybos pokyčiai bei pertvarka iškart susieta su politikų atlyginimų didinimu. Nors valdantieji teigia, kad tapatinti šių dalykų nederėtų, klausimų dėl tokių pokyčių nestokoja ir patys politikai, ir profsąjungos.</p>
<p>O valdantieji ir toliau kalba, kad pokyčiai esą padės į aukštus postus ir Seimą pritraukti labiau išsilavinusius žmones, o ne nevykėlius.</p>
<h2>Opozicija nemato poreikio tokio masto pokyčiams</h2>
<p>Ketvirtadienį susitikę su vidaus reikalų viceministre Sigita Ščajeviene, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai reikalavo paaiškinimų dėl numatomos valstybės tarnybos pertvarkos[1].</p>
<p>Pati viceministrė tikino, kad pertvarkos rengėjai atsižvelgė į opozicijos kritiką, ypač dėl profsąjungų vaidmens stiprinimo, tačiau parlamentarai turėjo daugiau klausimų.</p>
<blockquote>
<p>Socialdemokratai primena, kad dar per 2008 m. krizę valstybės tarnautojams sumažinus darbo užmokestį, kuris skaičiuojamas pagal bazinį dydį, tuomet buvusio lygio tarnautojų alga nepasiekė iki šiol, nors praėjo jau 15 metų. Tuo metu kituose sektoriuose algos pakilo net keliolika procentų.</p>
</blockquote>
<p>Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas pažymi, kad neregėtai stiprindami vidurinės grandies vadovų galias, konservatoriai siekia „priartinti“ šiuos vadovus prie politikų, kad šie galėtų „svetimomis rankomis“ eliminuoti nelojalius tarnautojus, taip atlaisvindami vietas „saviškiams“[2].</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu vadovai turės plačias galias nustatyti atlyginimą ir dėlioti biudžetą, politikai jais pasinaudos norėdami atsikratyti esamų darbuotojų, kad jų vieton būtų priimti politiškai lojalūs tarnautojai – ar tiesiog draugai“, – įtaria parlamentaras.</p>
</blockquote>
<p>Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat teigia, kad ministerijos ir valdančiųjų argumentai – neįtikina.</p>
<blockquote>
<p>„Valstybines įstaigas norima paversti savotiškais „uabais“ – neproporcingai didelės galios bus suteiktos vadovams, o eiliniai tarnautojai ir toliau paliekami prie suskilusios geldos“, – teigia socialdemokratas. </p>
</blockquote>
<p>Seimo Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė leido suprasti, jog nepalaiko algų kėlimo parlamentarams iniciatyvos ir pašiepė algų „verktinius“[3].</p>
<blockquote>
<p>„Žmonių pragyvenimo lygis krenta, atlyginimai tikrai nedidėjo žmonėms dvigubai kaip kad pagal reformą didėtų Seimo nariams, tai įvertinus visą situaciją tikrai yra ne metas galvoti apie save, ypač kai matome, kad tame pačiame įstatyme valstybės tarnautojų atlyginimai tikrai nekyla tokiais tempais“, – sako politikė.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu šalies prezidentas Gitanas Nausėda reformą vadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti: o siūlymus didinti politikų atlyginimus jis pavadino nemoraliais[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/onehundredseventyfive-8ndgxpwh4-y-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Konservatoriai siekia didinti valdininkų kompetenciją ir atlyginimus</h2>
<p>Vidaus reikalų ministerijos teigimu, tobulinti valstybės tarnybą numatoma penkiomis kryptimis: sustiprinti vadovų korpusą, ugdyti reikiamus valstybės tarnautojų gebėjimus, valstybės tarnautojų veiklą orientuoti į rezultatus, sukurti naują darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą ir įkurti Viešojo valdymo agentūrą[5].</p>
<blockquote>
<p>„Šis įstatymo projektas yra startas visai viešojo valdymo pertvarkai, kuri yra šios Vyriausybės strateginis prioritetas. Atrodo, jog dideliems pokyčiams niekuomet nėra tinkamo laiko. Tačiau toliau nieko nedarant kils rizika, jog nepajėgsime susidoroti su iššūkiais, suvaldyti krizių. Stagnuojantis viešasis sektorius negalės laiku įgyvendinti sprendimų ir suteikti kokybiškų paslaugų. Naujos kokybės valstybės tarnybą gali sukurti tik profesionalai, todėl stiprus vadovų korpusas yra mūsų siūlomos pertvarkos ašis“, – teigė ministrė Agnė Bilotaitė.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad valstybės tarnyboje šiandien dirba daug kompetentingų, atsidavusių žmonių, bet papildyti šias pajėgas tampa vis sunkiau, todėl reforma yra būtina Lietuvai.</p>
<blockquote>
<p>„Ji nėra apie politikų atlyginimus, nors taip kartais mėginama įteigti, ji – apie esminius pokyčius, kurie leistų pritraukti stiprius vadovus, turinčius realius įrankius siekti jiems suformuluotų uždavinių, apie teisingai ir už kompetencijas bei darbo rezultatus, ne procesą, atlyginamus valstybės tarnautojus. Nesiimant pokyčių valstybės tarnyboje, teigiama linkme negalėsime keisti ir mūsų sveikatos apsaugos, švietimo sistemų, didinti šalies ekonomikos konkurencingumo“, – sakė premjerė. </p>
</blockquote>
<h2>Ką siūlo Vyriausybė?</h2>
<p>Dabartinės valdžios teigimu, pokyčiai valstybės tarnyboje yra būtini. Akcentuojama, kad bent jau 2022 m. duomenimis, net 50 proc. konkursų į Valstybės tarnybą neįvyksta, iš jų 30 proc. – į įstaigų vadovų vietą.</p>
<p>Pastebimas ir didelis atlygio atotrūkis privačiame ir valstybiniame sektoriuje, ypač kalbant apie aukščiausios grandies vadovus.</p>
<p>Šiuo metu į viešąją ar biudžetinę įstaigą atėjęs naujas vadovas neturi laisvės įgyvendinti realių pokyčių įstaigoje – jis negali pats suformuoti komandos, nustatyti atlygio politikos. Įvykus pokyčiams, institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir iškeltiems tikslams pasiekti.</p>
<blockquote>
<p>Be to, vadovas galėtų lanksčiau formuoti atlygio politiką, taikyti pinigines skatinimo priemones, o pačio vadovo darbo užmokestis būtų susietas su vadovui iškeltais tikslais ir pasiektais rezultatais.</p>
</blockquote>
<p>Tai reikštų, kad būtų atsisakoma metinių veiklos užduočių formulavimo visiems valstybės tarnautojams, išskyrus įstaigų vadovus ir vidurinės grandies vadovus. Veiklos rezultatams viršijus lūkesčius, siūlomas platesnis piniginių skatinimo priemonių spektras.</p>
<p>Pagal Vyriausybės planus, didelis dėmesys būtų skiriamas vadovų kompetencijų ugdymui, o Lietuvai tai ypač svarbu: iš 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių pagal valstybės tarnautojų gebėjimus Lietuva užima tik 36 vietą.</p>
<p>Pertvarkos rengėjai siūlo ir naują valstybės tarnautojų atlygio politiką, pareiginę algą apskaičiuojant pagal vidutinį šalies darbo užmokestį.</p>
<blockquote>
<p>Atlyginimai būtų peržiūrimi etapiškai – pirmiausia teisėjams ir teismams, valstybės įstaigų vadovams ir darbuotojams, antru etapu – statutiniams pareigūnams ir darbo sutartininkams, trečiu – politikams. Jiems atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t. y., ne anksčiau nei 2025 m.</p>
</blockquote>
<p>Numatomi ir struktūriniai pokyčiai. Nuo 2023 m. Valstybės tarnybos departamentą ketinama perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą. Naujos kokybės agentūra bus atsakinga už centralizuotą valstybės tarnybos vadovų korpuso valdymą, viešojo administravimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo koordinavimą, žmogiškųjų išteklių ugdymą.</p>
<blockquote>
<p>Agentūra taip pat atliks įstaigų ir jų teikiamų paslaugų stebėseną ir efektyvumo vertinimą, visas šalies biudžetines ir viešąsias įstaigas konsultuos dėl efektyvios ir šiuolaikinės valdysenos.</p>
</blockquote>
<h2>Lietuvos politikai uždirba daug</h2>
<p>Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliko parlamento narių darbo užmokesčio Europos Sąjungos (ES) valstybinių nacionaliniuose parlamentuose analizę ir išvedė santykį tarp vidutinio šalies darbo užmokesčio, ir parlamento nario darbo užmokesčio skirtingose šalyse[6].</p>
<blockquote>
<p>Lietuvoje Seimo nario atlyginimas, lyginant su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, yra kiek geresnis nei Danijoje ar Švedijoje, bet prastesnis nei Vokietijoje, Prancūzijoje ar Estijoje.</p>
</blockquote>
<p>Lietuvoje šis santykis – 1,97: kiek aukštesnis nei Švedijoje ar Lenkijoje, bet žemesnis nei Graikijoje, Suomijoje ar Latvijoje. Iš 27 ES valstybių Lietuva pagal šį santykį rikiuojasi 19 vietoje.</p>
<p>Lietuvoje bazinis parlamento nario, neužimančio jokių pareigų nei parlamente, nei Vyriausybėje, darbo užmokestis be jokių priedų, siekia 3 511 Eur neatskaičius mokesčių, o vidutinis šalies mėnesio darbo užmokestis be individualių įmonių Lietuvoje, neatskaičius mokesčių, šių metų antrojo ketvirčio duomenimis, siekė 1 780,5 Eur.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christin-hume-mfb1b1s4smc-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Į Seimą siekiama pritraukti ne tik „nevykėlius“</h2>
<p>Seimo konservatoriai teigia, kad didesni atlyginimai seimūnams būtų naudingi ir patiems piliečiams: padėtų į Seimą pritraukti talentingesnius asmenis.</p>
<p>Konservatorius Linas Slušnys yra įsitikinęs, kad didesnės algos į Seimą pritrauktų jaunimą, kurio dabar labai trūksta. Pasak L. Slušnio, jei algų sistema nebus keičiama, į Seimą ir toliau eis tik tokiam darbui netinkami žmonės[7].</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu mes nekeičiame šitos sistemos, mes linkstame link to, kad eis tik tie, kurie niekur netinka, turi nepavykusią privačią veiklą arba kažką kitą, ir jis tada ateina čia pabūti ir kažką tai daryti. Nes čia tam tikra prasme ketverius metus aš galiu kažką tai veikti nieko neveikdamas“, – tikino L. Slušnys.</p>
</blockquote>
<h2>Ekspertai kalba apie tobulą situaciją manipuliacijoms</h2>
<p>Tačiau ekspertai ir profsąjungos įžvelgia daugiau būsimos pertvarkos minusų nei pliusų. Nors Lietuva išgyvena sunkmetį, pastebima, kad valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams papildomų lėšų net nenumatyta[8]. Tai reiškia, kad algai didėjant vieniems, kiti, garantuotai neteks darbo.</p>
<p>Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos nesupranta ir to, kodėl valstybės tarnybos pertvarkoje algas pirmiausia žadama didinti vadovams, o darbuotojams vėliau.</p>
<blockquote>
<p>„Vadovų korpusas bus pertvarkomas pirmiausia, jiems keisis ir atlyginimai, tuo tarpu valstybės tarnautojams visa tai bus ne pirmam etape“, – teigė Valstybės tarnautojų profsąjungos pirmininkė Irena Petraitienė[9].</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga nepritaria valdžios siūlymams ir mano, kad teigiamo poveikio nepajus niekas.</p>
<p>Veikiau atvirkščiai – sumažės valstybės tarnybos patrauklumas ir konkurencingumas, augs neaiškumas dėl darbo užmokesčio.</p>
<p>Profsąjungos atstovai akcentuoja ir tai, kad viešojo ir privataus sektorių lyginimas ir supriešinimas yra nekorektiškas:</p>
<blockquote>
<p>„Visų pirma dėl to, kad skiriasi viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus tikslai. Viešasis sektorius siekia viešojo intereso ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo, o privatus – pelno. Sunku būtų lyginti netgi valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą su valstybės įmonėmis, kurios paprastai veikia monopolijos sąlygomis ir siekia pelno.“</p>
</blockquote>
