Valdantieji kariuomenės vadą kviečiasi „ant kilimėlio“
Ant valdančiųjų konservatorių „kilimėlio“ yra kviečiamas Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Konservatoriai aiškina, kad pokalbio tikslas – užtikrinti, kad šalies kariuomenės vado komunikacija kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, Vokietijos brigados dislokavimo, būtų suderinta su Vyriausybe.
Tačiau opozicija valdantiesiems jau spėjo pažerti kaltinimų kariuomenės politizavimu, vidinių partijos barnių afišavimu ir galimu susidorojimu su jiems nepalankiais pareigūnais.
Konservatorių susidomėjimas kariuomenės vado V. Rupšio komunikacija yra siejamas su jo išsakyta pozicija, jog šis nesiūlys perduoti Lietuvos turimų haubicų bei oro gynybos sistemų Ukrainai. Tokio oro gynybos pastiprinimo iš Lietuvos yra prašiusi pati Ukraina.
Manoma, kad viešas V. Rupšio pasipriešinimas valdančiųjų dosnumo politikai ypač neįtiko aukščiausio rango konservatorių partijos nariams, kurie, panašu, siekia, jog parama Ukrainai būtų tęsiama nepaisant Lietuvos karinių pajėgumų.
V. Rupšio pasisakymai sukėlė sumaištį partijos viduje
Konservatoriai aiškina, kad ketvirtadienį į frakcijos posėdį Seime V. Rupšį kviečia pasikalbėti dėl tam tikrais svarbiais klausimais išsiskiriančios komunikacijos. Tuo pačiu, bus aptartas ir vienas esminių klausimų dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje[1].
Tikras komunikacinis chaosas kilo spalį, kai Lietuvoje viešėjo Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. Tuomet Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kalbėjo, kad vokiečių brigada kilus krizei į Lietuvą bus permesta per 10 dienų.
Tai papiktino tiek visuomenę, tiek ir Lietuvos politikos. Kilo vieši debatai, mat anksčiau buvo laikomasi pozicijos, kad brigada Lietuvoje turi būti dislokuota nuolat[2].
Tuomet net konservatorių partijos viduje A. Anušauskas sulaukė aštrios kritikos. Bene garsiausiai kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, taip pat konservatorius Laurynas Kasčiūnas, su kuriuo A. Anušauskas įsivėlė į viešą žodžių karą.
Šiam skandalui aprimus, į dienos šviesą iškilo naujas. Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys žiniasklaidai pareiškė, kad Valstybės gynimo tarybai rengiasi siūlyti neperduoti Lietuvos turimų haubicų ir oro gynybos sistemų Ukrainai.
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties neturėdami tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė V. Rupšys[3].
Tuomet Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad parama Ukrainai, taip pat ir karinė, turi būti tęsiama, tačiau sakė esąs nustebęs dėl šios temos iškėlimo į viešumą.
„Laikausi nuostatos, kad tai, kas yra Valstybės gynimo taryboje diskutuojama, yra diskutuojama už uždarų durų, nes tie sprendimai susiję su mūsų nacionaliniu saugumu, su mūsų parama partneriams ir raginu tokio principo laikytis ir kitus vadovaujančius pareigūnus. Mane šiek tiek stebina, kad šita diskusija yra viešumoje“, – tvirtino G.Landsbergis.
Krašto apsaugos ministras, pats buvęs skandalo sūkuryje, tą kartą nuo komentarų susilaikė. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė manąs, kad V. Rupšio pareiškimas yra skubotas dalykas.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad kariuomenės vado pozicija bus svarstoma, tačiau pabrėžė, jog tokius klausimus reikėtų aptarti ne viešai, o uždaruose posėdžiuose[4].
„Kariuomenės vadas turbūt taip tiesiogiai nesakė, kad nereikėtų ar reikėtų suteikti paramą Ukrainai dėl konkrečios karinės įrangos, bet jo argumentai bus svarstomi ir tam tinkamiausias formatas yra ne viešoji erdvė, o Valstybės gynimo tarybos posėdis“, – pabrėžė G. Nausėda.
Konservatoriai nori vienodos komunikacijos
Šią savaitę vyksiančiame konservatorių aukščiausių pareigūnų susitikime nebus išvengta įtampos. Ministro G. Landsbergio teigimu, susitikimo esmė yra tiesiog užtikrinti, kad visi kalbėtų tą patį.
„Aš norėčiau, kad mes šiek tiek palengvintumėme diplomatų darbą, visi susitartume – mes tikrai patvirtiname ir tada, kai jau diplomatai eis derėtis ar siekti kažkokių partnerių įsipareigojimų, kad turėtų labai tvirtą ir aiškų užnugarį visose institucijose. Nenustebčiau, jeigu, sakysime, mes aptartume ir bendrai saugumo situaciją, padėtį Ukrainoje ir taip toliau. Bet tai nėra dabar degantys, sprendimų reikalaujantys klausimai. Brigada, mano nuomone, yra, ko gero, svarbiausia tema“, – pažymėjo G. Landsbergis[5].
TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad kariuomenės vadas kviečiamas siekiant kalbėtis, tartis valstybės gynybos klausimais.
„Manau, kad normali praktika. Kariuomenės vadas komentuoja vienas ar kitas pozicijas viešojoje erdvėje, tai tikrai nėra žmogus, kuris užsidaręs nuo viešosios erdvės. Manau, kad normalu yra kalbėtis ir Seimo įvairiuose formatuose“, – teigė ji.
Tačiau, žiniasklaidos šaltinių teigimu, konservatorių stovykloje pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau prieš V. Rupšį nukreiptų nuomonių[6].
Opozicija nesupranta kariuomenės politizavimo
Opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis nesupranta pastarojo meto konservatorių susidomėjimo statutiniais pareigūnais:
„Tai – nenormali praktika. Yra už tą valdymo sritį atsakingas ministras. Jeigu kokių nors politinių klausimų kyla, tai ant to kilimėlio turi kviestis savo ministrą.“
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Gintautas Paluckas mano, kad G. Landsbergis ir A. Anušauskas nesutaria, o šių nesutarimų įkaitu tampa ne kas kitas, bet kariuomenės vadas:
„Tai, kad neišsiaiškina G. Landsbergis su A. Anušausku, kaip ten yra ir kas, dabar politizuoja kariuomenės vadą ir kviečia į frakciją – į frakciją, ne į Valstybės gynimo tarybą ar dar kur nors. Tai yra atviras kariuomenės politizavimas. To šiaip niekada nėra buvę, čia labai retas atvejis, kad tai darytų.“
Savo ruožtu valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad Valdemaro Rupšio perspėjimas, jog Lietuvos kariuomenė negali daugiau pajėgumų skirti Ukrainai, yra pats rimčiausias signalas, kad ši valdžia, siekdama savo politinių interesų, ima svarstyti sprendimus, galinčius labai ilgam sugriauti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
„Pirmiausia, tas siūlymas kokybiškai paveiktų Lietuvos gynybą. Antra, sukuria iliuziją, kad tai tik politikų vertybinis ginčas, o ne nacionalinio saugumo reikalas. Gabrielius Landsbergis jau ne pirmą kartą daro pareiškimus, kuriais jis bando perimti Prezidento pareigas. Šiuo atveju – Valstybės gynimo tarybos iniciatyvos teises. Jei tai nekenktų valstybei, tuomet būtų galima tokį elgesį nurašyti šio politiko įgimtai arogancijai ir nepilnavertiškumo kompleksams. Bet Kinijos erzinimas, pasirenkant Taivano atstovybės pavadinimą, viešas tyčiojimasis iš Prezidento, dabar dar ir diletantiškas valstybės gynybos klausimų kėlimas, daro milžinišką žalą ekonomikai ir Lietuvos prestižui“, – savo feisbuko paskyroje teigė R. Karbauskis[7].
Politiko teigimu, ši Vyriausybė demonstruoja visišką nekompetenciją ir precedentų neturintį negebėjimą spręsti problemų.
„Ji nemoka projektuoti būtinų reformų. Ir šiandien jau nebeįmanoma surasti valstybės gyvenimo srities, kur ši valdžia savo sprendimais ar neveikimu nepadarė žalos“, – sako R. Karbauskis.
