„Ignitis grupės“ akcininkai tarpusavyje išsidalino dešimtis milijonų pelno
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dėl šoktelėjusių energijos kainų net pusė lietuvių buvo priversti sumažinti elektros vartojimą, tačiau taupymas visiškai „nekaso“ šimtamilijoninį pelną gaunančios „Ignitis grupės“. Didžioji dalis įmonės akcijų priklauso valstybei, o daugiau nei ketvirtadalį akcijų valdo privatūs asmenys, kurie krizės akivaizdoje nusprendė sau išsidalinti dešimtis milijonų dividendų ir dar gauti paramą iš valstybės. Tokia situacija kaip reikiant suglumino ir senuosius politikos „vilkus“, kurie energetikus jau net sulygina su stambiaisiais verslininkais, kurių apetitas kyla bevalgant iš vartotojų sąskaitos.
Energetikos krizės akivaizdoje suprastėjusiomis gyvenimo sąlygomis tikrai negali skųstis „Ignitis grupė“ ir jos akcininkai. Skelbiama, kad per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius įmonė uždirbo net 185 mln. eurų grynojo pelno, o jai nustatyta visuomeninio elektros tiekimo kaina siekia apie 56 centus, iš kurių pusę moka vartotojai, o dar kitą pusę kompensuoja valstybė[3].
Tačiau kol vartotojai verčiami prisiveržti diržus, „Ignitis grupės“ akcininkai to daryti tikrai neketina, mat ir taip iš šios situacijos išeis papilnėjusiomis kišenėmis. Pernai metų rugpjūtį po įvykusio grupės akcininkų susirinkimo buvo nuspręsta imti ir išsidalinti tą didžiulį pelno pyragą ir už antrąjį 2021 metų pusmetį išsimokėti papildomai dar 43,8 mln. eurų dividendų. Iš viso už 2021 metus grupė išsimokėjusi 87,6 mln. eurų dividendų, o už pirmąjį metų pusmetį akcininkai išsidalinę 43,75 mln. eurų.
Kaip skelbiama pačioje viešai prieinamoje „Ignitis“ svetainėje, už 2021 metus sukauptas dividendų kiekis esą buvo didžiausias nuo pat 2014 metų.
Didžioji dalis „Ignitis grupės“ akcijų (73,08 proc.) priklauso valstybei – jas valdo Finansų ministerija, o likusią dalį (26,92 proc.) valdo smulkieji investuotojai.
Afera su valstybės žinia
„Įdomu tai, kad pernai rudenį finansų ministrė Gintarė Skaistė pranešė, jog maždaug 100 mln. eurų nepriemoką, susidariusią tarp elektros rinkos kainos ir vartotojams antrajam praėjusių metų pusmečiui nustatytos visuomeninės kainos, įmonei „Ignitis“ numatoma padengti iš valstybės skolintų lėšų“, – nurodė „Respublika“[3].
Pasak finansų ministrės G. Skaistės, nepriemoką reikia padengti iš karto, kad ji nepersikeltų į 2023 metus, mat kitu atveju ją tektų įtraukti į nuo šių metų sausio galiosiančią visuomeninio tiekimo kainą, kuri pirmajam šių metų pusmečiui visuomeniniame tiekime vis tiek siekė 56 centus priklausomai nuo pasirinkto plano, nors rinkoje jau stebimas didesnis elektros kainos kritimas.
Ekonomistas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Algirdas Butkevičius detalizavo, kad šiuo metu elektros kaina rinkoje siekia maždaug 11-12 centų, kai tuo tarpu „Ignitis“ skaičiuoja penkiagubai didesnį įkainį. Politikas įsitikinęs, kad jei iš valstybės biudžeto nebūtų skiriama 28 centų už kilovatvalandę subsidija, „Ignitis“ tokiu atveju būtų suinteresuotas pats mažinti visuomeninio tiekimo kainą, o tą turėtų daryti jau ir kiti nepriklausomi tiekėjai.
„Darbietis“ Artūras Skardžius energetikos sektorių sulygino su stambiaisiais verslininkais, kurie besinaudodami valdžios abejingumu, vartotojų sąskaita sau kraunasi didžiulius pelnus. Dabartinis „planas“, anot jo, kvepia piniginių iškraustymu vidury baltos dienos[3].
Anot jo, galutinei elektros kainai nesiekiant nė 20 centų už kilovatvalandę, dabar valstybės skolinti pinigai, iš kurių vartotojams mokamos kompensacijos, esą nueis į tiekėjų, o ypač „Ignitis“ pelnus. O labiausiai šioje situacijoje, pasak politiko, pralošė ir tie, kurie sudarė sutartis fiksuota kaina su nepriklausomais tiekėjais, nors jau dabar jau vartotojai raginami peržiūrėti sutartis ir, jei kitur sąlygos geresnės, pereiti pas kitus tiekėjus. Tačiau tokiu atveju tektų mokėti sutarties netesybas.
Vartotojai spaudėsi savo sąskaita ir elektros vartojo mažiau
Nors ir viskas kvepia visiška valstybinio lygio afera vartotojų atžvilgiu, tačiau galime pajuokauti, kad už „susiveržtus diržus“ ir mažesnį suvartotą elektros energijos kiekį gamta mums padėkos. „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad išaugus elektros kainoms pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų sumažino savo elektros suvartojimą ir atsakingiau stebi savo elektros vartojimo įpročius[4].
Tyrimas atskleidė, kad elektros suvartojimą labiausiai mažino vyresnio amžiaus – 56 metų ir vyresni gyventojai (61 proc.). Tarp aukštesnes pajamas gaunančių asmenų buvo pastebimos kiek kitokios tendencijos – štai 16 proc. gyventojų savo namuose jau įrengė papildomus efektyvaus energijos vartojimo sprendimus. Tokį sprendimą esą pasirinko daugiau nei vidutines pajamas vienam namų ūkio nariui per mėnesį gaunantys gyventojai (39 proc.).
Dalis apklausos dalyvių (11 proc.) teigė sumažinę savo būsto šildymą elektra.
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė pastebėjo, kad klientai investuoja ne tik į saulės elektrines, bet ir keičia senus katilus, šilumos siurblius, atnaujina nuosavo namo rekuperacines sistemas bei aktyviai domisi APVA programa.
Kiek kitokios tendencijos buvo pastebėtos tarp jaunesnio amžiaus asmenų. Štai apie penktadalis 26-35 metų respondentų teigė uždirbantys pakankamai, kad padengtų išaugusias elektros energijos sąskaitas.
Šių metų sausį į seniai matytas žemumas krito elektros kaina
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sausio pabaigoje paragino vartotojus peržiūrėti savo pasirašytas sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais ir, esant reikalui, jas persirašyti[5]. Pasak jo, didžiausią dėmesį esą turėtų atkreipti tie vartotojai, kurie yra pasirašę sutartis didesne nei 28 ct/kWh kaina.
Sausio mėnesį elektros kaina „Nord Pool“ biržoje pastebimai nukrito – nuo sausio 1 d. elektros kainos vidurkis Lietuvos zonai buvo 96,75 eurai/MWh arba 9,675 ct/kWh[6].
Paskutinį kartą mažesnis nei 100 eurų/MWh vidurkis buvo pasiektas 2021 metų rugpjūtį, kada viso mėnesio vidurkis buvo 87,74 eurai/MWh.
