Atgimimo metais dalis Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų jungėsi į komunistų gretas
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) iš esmės pakeitė mūsų šalies ateitį. Visuomeninis judėjimas, kuris siekė valstybingumo atkūrimo, šį tikslą galiausiai sėkmingai įgyvendino 1990 m.
Vis tik, kelias iki to buvo ilgas. Pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos organizacijos ėmė kurtis dar 1987 m., tuo metu ėmė veikti ir skirtingi diskusijų klubai[1].
Sąjūdžio pradžia laikomas Iniciatyvinės grupės susikūrimas, įvykęs 1988 m. Šią Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, tuo metu bent 17 jų priklausė Komunistų partijai.
Tačiau tik dabar aiškėja, kad kol vieni politikos, mokslo ar meno veikėjai buvo įsitraukę į Sąjūdžio veiklą, kiti tapdavo Komunistų partijos nariais.
Taip elgėsi ir eiliniai piliečiai, ir tie, kurie vėliau taps žinomomis ir įtakingomis Lietuvos viešo gyvenimo figūromis: šalies vadovais, Seimo nariais, žurnalistais, mokslininkais.
Juk dar praėjusį balandį Lietuvos viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie prezidento Gitano Nausėdos priklausomybę komunistų partijai. Apie buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės priklausymą Komunistų partijai žinota jau anksčiau. Tokie faktai prezidentų biografijoje tikrai nekelia pasitikėjimo jais.
Po kelių mėnesių Lietuvos archyvuose esančiuose Komunistų partijos dokumentuose aptiktos dar 12 dabartinių parlamentarų bylos. Šie duomenys parodė, kad beveik visose Seimo frakcijose yra buvusių Komunistų partijos narių.
O dabar paaiškėjo, kad vieni įtakingiausių šalies veikėjų – istorikas Alfredas Bumblauskas, žurnalistai Rimvydas Valatka, Rolandas Barysas, teisininkas Rolandas Valiūnas bei verslininkas Arvydas Avulis irgi priklausė Komunistų partijai. Kai kurie jų, į partijos veiklą įsitraukė jau Atgimimo laikotarpiu.
Savo komunistinę praeitį nuslėpė R. Valatka, A. Bumblauskas ir kiti įtakingi veikėjai
Kaip skelbia išsamų tyrimą atlikęs naujienų portalas 15min.lt., istorikas A. Bumblauskas, žurnalistai R. Valatka bei R. Barysas, teisininkas R. Valiūnas ir verslininkas A. Avulis kadaise priklausė Komunistų partijai[2].
Žinomas šalies istorikas A. Bumblauskas prie Komunistų partijos prisijungė 1984 m. Partiniu jis buvo iki 1989 m. Jis teigia, kad šio fakto neatskleidė dėl to, kad anksčiau niekas apie tai neklausė.
„Manęs niekas neklausė. Nežinau, ar reikia mojuoti šita korta“, – sako A. Bumblauskas.
Savo ruožtu žurnalistas, politikos apžvalgininkas R. Valatka į partiją įstojo vėliau – prieš pat nepriklausomybės atkūrimą, 1989 m. liepą.
Tiesa, R. Valatka viešuose šaltiniuose yra nurodęs apie buvusią narystę komunistų gretose. Jis pats teigia, kad ryšys su partija nutrūko 1990 m. kovą, pripažįsta, kad „būtų daug smagiau, jeigu tokio įrašo biografijoje nebūtų“.
Archyvų duomenys rodo, kad 1989 m. spalį į Komunistų partiją įstojo ir Verslo žinių“ redaktorius R. Barysas. Vis dėlto, jis pats neigia buvęs partijos nariu, mano, kad rastos bylos duomenys galėjo būti suklastoti.
Teisininkas R. Valiūnas įstojo į partiją 1988 m. gruodį būdamas studentu. Jis šio fakto nekomentuoja. O komentuoti, kodėl 1988 m. rugpjūtį įstojo į Komunistų partiją, atsisakė ir verslininkas A. Avulis.
D. Grybauskaitė apie priklausymą Komunistų partijai atskleidė pati, tačiau faktai migloti
Vis tik, jeigu pavienių žymių Lietuvoje žmonių įstojimas į Komunistų partiją ir gali atrodyti kaip praeities klaida ar tiesiog juodas biografijos faktas, kalbant apie šalies vadovus tai tampa jau atskira diskusija.
Juk buvusi šalies prezidentė D. Grybauskaitė nuo 1979 m. taip pat priklausė Komunistų partijai, 1989 m. prisijungė prie nuo jos atskilusios Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos ir iš šios organizacijos ji išstojo 1990 m. birželį[3].
Buvusi prezidentė 1975–76 m. buvo LSSR valstybinės filharmonijos Kadrų skyriaus inspektorė. 1983–84 Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja.
Apie priklausymą Komunistų partijai informaciją ji pateikė pati: tai padarė VRK anketose tiek 2009, tiek 2014 m. prezidento rinkimų metu.
Tiesa, 2014 m. ukrainiečių, o vėliau ir Lietuvos spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad D. Grybauskaitė į Komunistų partiją įstojo būdama 23 m., nors oficialiai laikoma, kad į SSKP ji įstojo 1979 m[4]. Teigiama, kad paauglystėje ji buvo aktyvi komjaunuolė.
2012 m. vieno interviu metu D. Grybauskaitė kalbėdama apie savo politinę biografiją ir darbą Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje teigė, kad ir toms pareigoms reikėjo drąsos.
„Galiu pasakyti, kad iki 1990-ųjų metų birželio mėnesio dirbau Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Tikriausiai to klausiate, nes 1989 metų gruodį Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos. Tas 6 mėnesių laikotarpis iš tiesų labai svarbus. Kiekvienas mes, matyt, kariavome savo mažuosius pasipriešinimo karus. Tai darėme ir mes“, – teigė D. Grybauskaitė.
Ji taip pat sakė, kad jos biografijoje paslapčių nėra.
„Neįsivaizduoju, kad kas nors skelbtų politinę biografiją mėnesį paskui mėnesį. Neįsivaizduoju, kad nors vienas politikas būtų paskelbęs tokią biografiją. Bet mielai paskelbčiau, jei tik yra toks noras“, – tvirtino ji.
Apie Komunistų partijos ir G. Nausėdos ryšius sužinota neseniai
Komunistų partijos gretose buvo ne tik prezidentė D. Grybauskaitė, bet ir dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Apie jo nutylėtą priklausymą Komunistų partijai pavasarį paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Dokumentai rodo, kad 1988 m. prezidentas pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Kilus ažiotažui jo atstovai patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
Tačiau tuomet viešojoje erdvėje kilo klausimas, kodėl dalyvaudamas 2019 m. prezidento rinkimuose G. Nausėda VRK anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos ar politinės organizacijos nariu jis yra arba buvo. Prezidentūra teigė, kad klausimas buvo neprivalomas[5].
Į viešas diskusijas apie politinę praeitį galiausiai sureagavo ir pats G. Nausėda. Jis pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida, tvirtino, kad įstojo į Komunistų partiją, nes troško mokslininko karjeros.
„Buvau ambicingas ir kvailai užsispyręs jaunuolis, nepaisiau net mamos atkalbinėjimo nuo tokio žingsnio“, – akcentavo jis, neslėpė, kad savo sprendimo gailisi ir tvirtino, jog atskleista aplinkybė jo, kaip prezidento, veiklai įtakos neturėjo.
Vėliau prezidentas prakalbo, jog šio fakto paviešinimas gali būti jo oponentų vykdomos politinės medžioklės dalis, sakė kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams jo kritikai vykdo prieš jį nukreiptas „tam tikras akcijas“.
Galiausiai prezidentas net kreipėsi į savo kritikus ir konservatorių partiją, ragindamas „atsigręžti į žmones“ ir nesiekti politinių dividendų visuomenės priešinimu.
Tačiau net keletas šalies vadovo buvusių patarėjų žiniasklaidai tikino nežinoję, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai. Viena jų – Regina Statkuvienė.
Ji sakė, kad sužinojus apie nuslėptą prezidento biografijos detalę jai buvo „žmogiškai tikrai skaudu“. Be to, ji pripažino, kad nebūtų dirbusi Prezidentūroje, jeigu būtų žinojusi apie G. Nausėdos narystę partijoje.
O šiai istorijai toliau vystantis, prezidento aplinkai teko patvirtinti ir tai, kad šalies vadovas nėra bendravęs su KGB pareigūnais. Komentaras pasirodė po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas feisbuke paskelbė, kad Ypatingajame Archyve yra KGB byla apie šalies prezidentą.
Prezidentūra tuomet teigė, kad byla egzistuoja todėl, kad 1989 m. G. Nausėda dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje.
Visa ši istorija taip sujaukė Lietuvos politinę padangę, kad Seimo konservatorių frakcijos nariai net parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija.
Be to, konservatoriai įstatymu pasiūlė pataisas, pagal kurias LKP Centro Komiteto nariai ir sekretoriai, kiti buvę aukšto lygio pareigūnai ir nariai turėtų deklaruoti savo priklausomybę partijai, jeigu kandidatuotų į prezidento, Seimo nario, europarlamentaro, savivaldos postus.
Vis dėlto, dalis politikų ir istorikų šią iniciatyvą įvertino kritiškai. Pasak jų šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes dauguma LKP priklaususių asmenų jau yra mirę.
Taip pat keliamas klausimas, kaip priėmus tokį įstatymo projektą reikėtų vertinti Lietuvos sąjūdžio narius bei Nepriklausomybės akto signatarus, kurie taip pat buvo ir LKP nariai.
Buvusių komunistų netrūksta ir Seime
O praėjusį rudenį Lietuvos archyvuose esančiuose Komunistų partijos dokumentuose aptiktos dar 12 dabartinių parlamentarų bylos. Paviešinti duomenys rodo, kad beveik visose Seimo frakcijose yra buvusių Komunistų partijos narių.
Nustatyta, kad iš viso šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Komunistų partijos (TSKP) narių. Apie savo praeitį Komunistų partijoje dauguma parlamentarų nenurodė.
Komunistų partijai priklausė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, taip pat Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Liudas Jonaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Rimantė Šalaševičiūtė , Algimantas Dumbrava.
Komunistų partijos sąrašuose rasta ir dabartinės Seimo valdančiosios daugumos atstovų –Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis Kęstutis Masiulis ir Algis Strelčiūnas bei Laisvės partijos frakcijos narys Artūras Žukauskas.
