<h2>Su pavydu žvelgia į kaimyninių šalių vyriausybių darbą</h2>
<p>Šalyje veikiantis verslas ne tik jau prognozuoja krachą daugeliui įmonių, bet ir su pavydu žvelgia į kaimynus, nusprendusius padėti verslams šios energetinės krizės akivaizdoje. Tuo tarpu Lietuvos valdantieji užuot ištiesę žmonės pagalbos ranką, žeriasi į kišenes mokesčių mokėtojų pinigus per besipučiantį biudžetą, o vienas iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų jau tikriausiai net laižosi iš malonumo sekdamas net ir lakiausias fantazijas pranokstančias pasakas, esą liberalizavimas sutaupė 340 mln. eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Valdžia, bandydama kaistančią situaciją bent šiek tiek sušvelninti, užsimojo vėl skolintis, kad gyventojams galėtų amortizuoti kainų augimą. Tiesa, skolą teks grąžinti ne kam kitam, bet patiems gyventojams. Tuo tarpu Politologas Vytautas Sinica žodžių į vatą nevynioja – elektros rinkos liberalizavimą jis prilygino amžiaus aferai.</p>
<p>Paklausite, ar yra kokia valstybė, iš kurios norėtų bėgti net vietinis verslas? Žinoma, toli ieškoti nereikia – tai ta pati Lietuva, kurios degimo variklį ir palaiko tas pats verslas. Tačiau priešingai nei kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, kaip antai Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, verslas čia smaugiamas labiausiai. Kodėl?</p>
<blockquote>
<p>„NordPool“ duomenimis, paskutinę vasaros dieną kaina už vieną elektros megavatvalandę (MWh) jau pasiekė 637 eurus Lietuvoje, 564 eurus Latvijoje, o Estijoje ir Lenkijoje – apie 330 eurų[3].</p>
</blockquote>
<p>Verslo atstovai jau vis garsiau kalba, kad pavydi lenkams jų vyriausybės, kai tuo tarpu mūsų valdžia dalyvauja masiniame tautos ir verslo genocide. To neslėpė ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, „Traidenis“ vadovas Sigitas Leonavičius[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skaitliukas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didžiausi konkurentai – gamintojai Lenkijoje</h2>
<p>S. Leonavičius negailėjo kritikos dabartiniams valdantiesiems. Anot jo, jie nesistengia, kad būtų pakeista elektros kainų biržoje nustatymo metodika, kad būtų sumažintas PVM.</p>
<blockquote>
<p>„Kaimyninėje Latvijoje keturis mėnesius nebuvo iš verslo imamas mokestis už galios dedamąsias, nedaroma to ir dabar, bet mūsų verslu valstybė nesirūpina“, – teigė plastikinių produktų gamybos bendrovės „Hoda“ vadovas Raimundas Grazys[3].</p>
</blockquote>
<p>Šaldytų maisto produktų gamybos įmonės „Vėtrija“ direktorius Gediminas Daukšys neslėpė, kad su lenkų gamintojais juntama didelė konkurencija, mat pas juos elektra 2–3 kartus pigesnė, todėl lietuvių verslininkai kasdien praranda savo klientus.</p>
<h2>Liberalizavimas išėjo į naudą?</h2>
<p>O štai „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga, jau <a title="Nepriklausomi elektros tiekėjai krenta it lapai: „Ignitis“ pranešė apie sutarčių nutraukimą verslo klientams" href="/nepriklausomi-elektros-tiekejai-krenta-it-lapai-ignitis-pranese-apie-sutarciu-nutraukima-verslo-klientams">po „Perlas Energijos“ skandalo aiškinęs</a>, kad jo vadovaujamas tiekėjas nesiruošia pavesti savo klientų, dabar jau kalba apie tai, koks naudingas yra šis liberalizacijos procesas. Anot „Elektrum Lietuva“ atliktos analizės rezultatų, jei rinka nebūtų liberalizuota, valstybė būtų praradusi daugiau kaip 340 mln. eurų.</p>
<blockquote>
<p>„Šiandien girdime, koks neapgalvotas žingsnis yra elektros rinkos liberalizavimas, kad kenčia šalies mokesčių mokėtojai, ir kad šį procesą būtina stabdyti, atidėti. Tiesa ta, kad jei ne rinkos liberalizacija, mokesčių mokėtojai ir valstybės biudžetas būtų nukentėjęs dar labiau, nes įvairių subsidijų ir kompensacijų pavidalu būtume praradę apie 340 milijonų eurų. Akivaizdu, kad liberalizacija sutaupė milžinišką kiekį lėšų, kurios kitu atveju būtų skirtos neekonomiškai ir labai laikinai bandant spręsti su liberalizavimu nesusijusią aukštų kainų problemą“, – komentavo M. Giga[4].</p>
</blockquote>
<p>„Elektrum Lietuva“ vadovas atkreipė dėmesį, kad dabartinėms aukštoms elektros kainoms liberalizacija nepadarė įtakos, mat kainų kilimas yra globalus, o ne lokalus. Be to, pasak jo, Lietuvoje yra dar didesnė rizika aukštoms kainoms ir dėl to, kad mes turime labai mažai nuosavos gamybos, tad atsiradus trikdžiams jungtyse, esame labai priklausomi nuo kitų.</p>
<blockquote>
<p>Pasak M. Gigos, subsidijuojamas visuomeninis tiekimas vartotojams tik kuria iliuziją, kad elektra yra pigi, o iš tiesų žmonės esą negauna progos pažinti rinkos ir kainų pokyčių.</p>
</blockquote>
<h2>Naudą žeriasi sau į kišenes</h2>
<p>Ir kas gi labiausiai išlošia šiame elektros liberalizavimo žaidime? Žinoma, ne tik patys rinkos žaidėjai, bet ir valstybės biudžetas. Kaip pastebėjo publicistas Algimantas Rusteika, tiek kartų, kiek išaugo elektros kaina, tiek pat kartų išaugo ir už ją surenkama PVM suma.</p>
<p>Iš viso, pasak jo, PVM surinkimas lyginant su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 25 proc., o už elektrą į biudžetą surenkama net 2,2 karto daugiau. O kur dar iš ES gauti 2 mlrd. eurų, skirti ekonomikos gaivinimui…</p>
<p>A. Rusteika svarsto, kodėl gi Lietuvai nepasekus kaimyninių šalių pavyzdžiu ir atsisakius PVM taikymo elektrai. </p>
<blockquote>
<p>„Dėl maisto kainų PVM lengvatos, kurį visa Europa taiko, teigiat, kad to nedarysit, nes pas mus jį prekybos tinklai pasiimtų. O atsisakius PVM elektrai ką – jį IGNITIS pasiims?“ – svarstė A. Rusteika.</p>
</blockquote>
<p>O štai kol valstybėje dėl nevienodų elektros kainų kyla tikras sąmyšis, skirtingų tinklų parduotuvėse cigarečių kainos – tos pačios, nors dar nuo 1990-ųjų ten – laisva rinka. Reiškia, ten suvienodinti kainas valstybė gali, tačiau augančių elektros energijos įkainių – ne.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rust.jpg" alt="" /></p>
<p>O tai, kad valstybės biudžetas išties neskursta, rodo ir <a title="Į biudžetus surenkamų lėšų kiekis didėja, nors infliacija ne tik bado akis, bet ir plėšo pinigines" href="/i-biudzetus-surenkamu-lesu-kiekis-dideja-nors-infliacija-ne-tik-bado-akis-bet-ir-pleso-pinigines">sausio-liepos mėnesiais suplaukęs</a> 23,2 proc. didesnis kiekis pajamų į valstybės biudžetą nei praėjusiais metais. Tačiau nepaisant turimų didesnių išteklių, Finansų ministerija pranešė, kad <a title="Lietuva sparčiu tempu garma bedugnėn – infliacijos skaičiai šovė į kosmosą" href="/lietuva-sparciu-tempu-garma-bedugnen-infliacijos-skaiciai-sove-i-kosmosa">valstybė vėl svarsto skolintis</a> dar bent 0,5 mlrd. eurų, kad bent kiek amortizuotų kainų pokyčius.</p>
<h2>Prieš liberalizavimą nebalsavo nė vienas Seimo narys</h2>
<p>Tuo tarpu svarbu pastebėti, kad dabar pradėjus griūti liberalizacijos kortų nameliui, į eterį išlindo gausybė opozicinių partijų atstovų, kurie prilygina visą šitą liberalizacijos „reikalą“ aferai. Tačiau, kai 2020 m. gegužės 7 d. parlamentas balsavo už Elektros energetikos įstatymo pataisas ir šiam klausimui priėmimo metu skyrė 7 minutes, nebuvo nė vieno Seimo nario, balsavusio prieš šias pataisas – visi 110 tuomet balsavusių parlamentarų liberalizacijai vieningai pritarė.</p>
<p>O dar įdomiau tai, kad dabar šie Seimo nariai bando perrėkti vieni kitus, nors visi lygiomis parlamentaro teisėmis pritarė šio proceso pirmajam žingsniui. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/balsavimas-7.jpg" alt="" /></p>
<p>Tačiau dabar susizgribę Seimo nariai nė nebežino, ką bedaryti – kol vieni šūkauja apie vykstančią neteisybę ir kviečia parlamentą telktis klaidų ištaisymo darbams, kiti sau ramiausiai atostogauja. Štai Darbo frakcijos narys, Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys teigė, kad pasiūlius sušaukti neeilinį ERK posėdį, kuriame dalyvautų ir energetikos ministras Dainius Kreivys, buvo gautas neigiamas komiteto pirmininkės atsakymas[6].</p>
<blockquote>
<p>„Valdantieji atostogauja, nors laukia ilga ir sunki žiema. Rudenį grįš į televizijos ekranus ir rimtais veidais dėstys, kaip visi turime taupyti, nors tuo metu, kai kitos šalys ėmėsi veiksmų, jie leido sau ilsėtis“, – teigė V. Gapšys[6].</p>
</blockquote>
<h2>Liberalizaciją prilygino metų aferai</h2>
<p>Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica žodžių į vatą nevyniojo ir nesistengė situacijos įvynioti į gražesnį popierėlį. Jis šią oficialią „juodąją buhalteriją“ ir liberalizavimo žaidimus net prilygino metų aferai[9]. V. Sinica argumentuoja, kad Lietuvoje dar praėjusį dešimtmetį prasidėjęs elektros liberalizavimas paragino, o galiausiai ir privertė vartotojus pasirinkti savo neva nepriklausomus tiekėjus.</p>
<p>Įprastai visas šis procesas turėjo skambėti daug paprasčiau – tai nauji rinkoje esantys dalyviai, t. y. tie patys nepriklausomi tiekėjai turėtų pasiūlyti elektrą pigiau nei tą darė IGNITIS. Tačiau Lietuvoje, pasak V. Sinicos, viskas suveikė priešingai ir buvo sukurtos prievartos priemonės, kurios kainą kėlė į patį viršų. Viena iš jų – pasirinkimas likti likti garantiniame tiekime. Tokiems asmenims garantinis tiekimas pabranginamas 25 proc., o nuo 2023-ųjų ir apskritai nutraukiamas.</p>
<blockquote>
<p>„Praėjusią Seimo kadenciją balsuojant dėl liberalizavimo pritarė beveik visi salėje buvę Seimo nariai, visų partijų atstovai. Jį pradėjo Skvernelio vyriausybė, o entuziastingai tęsė dabartinė TS-LKD vyriausybė. Abi – vienodai atsakingos“, – neslėpė politologas[9].</p>
</blockquote>
<h2>Lietuva ir vėl viską interpretavo savaip: meluojama, kad liepė Europos sąjunga</h2>
<p>Ir iš viso šio chaoso gyventojui – jokios realios naudos. Tai ne tik nepadidino pasitikėjimo elektros tiekėjais, bet net ir neužtikrino elektros tiekimo geriausiomis sąlygomis. </p>
<p>Galiausiai net prisidengimas ES šydu, esą taip buvo liepta iš aukščiau – melagingas. V. Sinica aiškina, kad vienintelis dalykas, kurio reikalavo ES – tai į rinką įsileisti ir privačius tiekėjus, jei tik tokių atsirastų. Suprask: jei tokių nėra – nebūtina jų dirbtinai kurti.</p>
<blockquote>
<p>„ES nereikalavo kurti dirbtinių paskatų tuos privačius tiekėjus rinktis. ES nereikalavo kurti jokių 25 proc. priemokų už nepasirinkimą (už garantinį tiekimą). Ir tikrai ES nereikalavo išvis nutraukti visuomeninio tiekėjo paslaugų. Visa tai padarė šią sistemą sukūrusios ir įgyvendinusios Skvernelio ir Šimonytės vyriausybės. To, kas dabar vyksta Lietuvoje, ES neįsakė“, – pastebėjo V. Sinica[9].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/e.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skundžiasi ir patys vartotojai</h2>
<p>Nepriklausomiems tiekėjams žarstantis milžiniškais pažadais, akivaizdu viena – nieko ta Lietuva nesutaupė prasidėjus elektros liberalizacijai. Na, bent jau paprastas vartotojas, panašu, tai tikrai. Net ir pasirinkę paslaugų planus pas nepriklausomais save laikančius tiekėjus, žmonės skundžiasi dvigubai ir net daugiau nei dvigubai išaugusiomis sąskaitomis už elektrą.</p>
<p>Tačiau Lietuvos energetikos agentūra (LAE) tokiems „krūpčiojantiems“ gyventojams <a title="Nauda iš elektros rinkos liberalizavimo – tik suvaidinta?" href="/nauda-is-elektros-rinkos-liberalizavimo-tik-suvaidinta">atšovė paprastai</a> – jei pasirinkote patį brangiausią tiekėją, dabar ir kentėkite. Mes čia ne prie ko.</p>
<p>Visi matėme, kaip nutiko su pigiausias sutartis siūliusiu tiekėju „Perlas Energija“ ir premjerės Šimonytės <a title="Nauda iš elektros rinkos liberalizavimo – tik suvaidinta?" href="/nauda-is-elektros-rinkos-liberalizavimo-tik-suvaidinta">patarimais tiekėjo nesirinkti tik pagal kainą</a> (nes vėlgi, patys kalti, jei taip rinkotės). Taigi, kokius mokslus reikia baigti, kad pagal sunkiai suvokiamus kitus kriterijus galėtumei pasirinkti tiekėją, kuriuo nenusiviltumei?</p>
<p>Visgi, panašu, greitai teks krūpčioti visiems, ne tik tiems, kurie dabar laukia savo loterijos garantiniame tiekime. Krūpčios ir sudarę sutartis, ir tie, kurių sutartys jau „į pabaigą“ arba tiekėjas „nebeturės galimybių vykdyti sutarties nurodytomis sąlygomis“.</p>
